Poetai, rašytojai gimę, turėjo kraujo ryšį su Lietuva, kūrę, lankęsi atostogų metu Lietuvoje. Nobelio premijos laureatai, savo šalių didvyriai, Pasaulio tautų teisuoliai. Kaip lietuviai pažymėjo jų kelią Lietuvoje.
Paminklas rašytojui Džeromui Davidui Selindžeriui (Jerome David Salinger) ir kūriniui ,,Rugiuose prie bedugnės’’. Paminklas atidengtas prisimenant autoriaus garsiausią kūriny, bei lietuviškas šaknis. Jo tėvas Sol Salinger buvo lietuvių kilmės žydas, kuris XIX a. išvyko į Ameriką iš Sudargo krašto.
Paminklo vieta Saudarge: https://goo.gl/maps/ASi1bwWn3xE4bCLj7
Skulptūra Lietuvos žydų kilmės, prancūzų rašytojui, augusiam Vilniuje Romanui Kacevui (Romain Gary) ,,Berniukas su batu’’ įkūnytas rašytojo autobiografijos romano ,,Aušros pažadas’’ epizodas, kai norėdamas įrodyti meilę Valentinai iš to paties kiemo, mažasis Romanas pasiryžo suvalgyti net guminį batą (tą ir padarė).
Skulptūros vieta Vilniuje: https://g.page/paminklas-romain-gary?share
Skulptūra Tarasui Ševčenkai Ukrainos rašytojui poetui, dailininkui ir įkvėpusiam ukrainiečių tautinį sąjūdį. Jaunystėje Vilnius tapo ta kultūrine ir kūrybine terpe, kurioje T. Ševčenka susiformavo kaip būsimas dailininkas ir poetas. Vilnius ir Lietuva paliko ryškų pėdsaką šios asmenybės kūryboje (1848 m. sukūrė eilėraštį-baladę „Garsingam Vilniuje“ dažnai cituojama jo ištartis „Vilnius… brangus mano širdžiai“).
Skulptūros vieta Vilniuje: https://goo.gl/maps/To44wdnLWxTVXGvZ8
Paminklas lenkų ir lietuvių poetui Adomui Mickevičiui (Adam Mickiewicz) A. Mickevičiaus figūra (4,5 m aukščio) susimąsčiusi žvelgia į miestą, atsirėmusi į perskeltą į dvi dalis ir kiek pasislinkusią koloną. Dvi kolonos dalys simbolizuoja poeto gyvenimą tėvynėje ir svetur, bei kartu jo priklausymą dviem – lietuvių ir lenkų – kultūroms.
Paminklo vieta Vilniuje : https://goo.gl/maps/aEPDccAcuCCTyWLD8
Paminklo vieta Šalčininkuose: https://goo.gl/maps/CVYuKkRR8GNUEJ3a7
Skulptūra Simono Dacho lietuvių kilmės, vokiečių poeto kūriniui „Taravos Anikė’’. Poetas kūrė XVII a. Karaliaučiuje. Simono Dacho tėvas, dirbęs Klaipėdos teismo vertėju, be vokiečių, taip pat mokėjo lietuvių, kuršių ir lenkų kalbas. Poetas baigęs pradžios mokyklą išvyko į Karaliaučių. S. Dachas buvo produktyvus kūrėjas – vokiečių kalba parašė daugiau kaip tūkstantį, o lotynų kalba virš pustrečio šimto poezijos kūrinių. Daug jų tapo mėgstamomis giesmėmis, kai kurios, išverstos į lietuvių kalbą, pateko į lietuviškus giesmynus.
Ypač išgarsėjo daina virtusi Simono Dacho poema „Taravos Anikė“ (vok. Ännchen von Tharau, 1637 m.). Mykolas Biržiška teigia, kad šią giesmę Dachas parašė Taravos (šalia Karaliaučiaus) klebono A. Neanderio dukters Onos (1615–1689) jungtuvėms su Trempų klebonu Jonu Partatium. „Taravos Anikės” meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje,Austrijoje, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.
Skulptūros vieta Klaipėdoje: https://goo.gl/maps/6pSo6GwKismKHxj38
Tomas Manas (Thomas Mann) vokiečių rašytojas ir kritikas, Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas žymiausių pirmosios XX-ojo amžiaus pusės literatūros kūrėjų.T. Manas 1930–1932 m. vasarą gyveno Nidoje. Rašytojo vasarnamis išlikęs iki šių dienų, jame įkurta memorialinė ekspozicija.
Vasarnamio Nidoje vieta: https://goo.gl/maps/rP6kWtbamBTvZ5hC9
Skulptūra Hansui Kristianui Andersenui (Hans Christian Andersen) Danijos poetui, rašytojui. Pirmoji H. K. Anderseno pasakų knyga lietuvių kalba pasirodė 1895 m. Vėliau Lietuvoje išleista 20 rašytojo pasakų rinkinių ir dešimtys atskirų pasakų knygų. Visgi daugumą jo pasakų, išverstų iš originalo kalbos į lietuvių, skaityti dar negalima ir tuo atsiliekama nuo latvių ir estų, kurie beveik visas – 190 – yra išsivertę iš danų kalbos. H. K. Anderseno kūriniai paveikė įvairių tautų rašytojų, taip pat ir lietuvių, kūrybą.
Skulptūros vieta Panevėžyje: https://goo.gl/maps/f2HdBiycEqQPQVuu9
Skulptūra ,,Prieš vėją’’ Žanui Poliui Sartrui (Jean-Paul Charles Aymard Sartre) prancūzų rašytojui, publicistui, dramaturgui..1964 metais Sartras atsisakė jam skirtos Nobelio literatūrinės premijos. 1965 m. Žanas Polis Sartras lankėsi Lietuvoje. Nidos kopose aplankė prancūzų belaisvių kapines. Aplinkinė gamta juos tiesiog pribloškė. Rašytojas, stovėdamas ant kopos, prasitarė: „Jaučiuosi lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ ir po to pridūrė: „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.
Toji kelionė į Lietuvos pajūrį yra įamžinta garsioje A. Sutkaus nuotraukoje „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“ . 2018 m. birželio 21 d. Nidoje, ant Parnidžio kopos, atidengta Klaudijaus Pūdymo skulptūra įamžinti Ž. Sartro vizitą 1965 m.
Skulptūros vieta Nidoje: https://goo.gl/maps/snvQQRqAfVEHntUo9
Laiptai Česlovui Milošui (Czesław Miłosz) lenkų ir lietuvių rašytojui, poetui, literatūros mokslininkui. Česlovui Milošui suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
2011 metais minint Cz. Miłoszo (1911–2004) šimtąsias gimimo metines, laiptus, nuo kurių atsiveria nuostabi Vilniaus Užupio rajono panorama, pavadino Czesławo Miłoszšo vardu, tačiau iki šiol čia nebuvo jokio tai žyminčio ženklo. Skulptorius Jonas Gencevičius iškėlė originalią idėją – ant laiptų iškalti poeto eilių lietuvių ir lenkų kalbomis.
Laiptų vieta Vilniuje: https://goo.gl/maps/qqgsLDxM2h2aEnw99
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.