Asteroidų kasyba – tai nauja ir ambicinga kosmoso tyrinėjimų sritis, kuri gali pakeisti pasaulio ekonomiką ir atverti visiškai naujas galimybes žmonijos ateičiai. Danguje skriejantys asteroidai, kurie kadaise atrodė tik tolimi ir nepasiekiami objektai, dabar laikomi vertingų išteklių šaltiniais, galinčiais patenkinti Žemės metalų ir mineralų poreikį. Turtingi metalų, vandens ir retųjų elementų asteroidai gali tapti ne tik naujų technologijų vystymo, bet ir kosminės kolonizacijos pagrindu.
Kas yra asteroidai ir asteroidų kasyba?
Asteroidai – tai mažosios planetos, maži (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnai, skriejantys elipsinėmis orbitomis aplink Saulę. Asteroidų sudėtis labai įvairi: nuo lakiųjų medžiagų turinčių kūnų iki metalinių kūnų, kuriuose be įprastesnių elementų, tokių kaip geležis ir nikelis, gausu retųjų metalų, pvz., aukso, sidabro ir platinos. Platinos turtinguose asteroiduose gali būti iki 100 gramų tonoje, t. y. 10-20 kartų daugiau nei Pietų Afrikos platinos kasyklose (Sonter, 2006).
O asteroidų kasyba – tai procesas, kuriuo siekiama išgauti vertingus išteklius, tokius kaip metalai, mineralai ir vanduo, iš asteroidų, skriejančių kosmose. Šis konceptas remiasi idėja, kad asteroidai, ypač tie, kurie yra netoli Žemės, turi didžiulį kiekį medžiagų, kurios gali būti naudojamos pramonėje, energetikoje ir net kosmoso kolonizavimui.
Kiek kainuoja asteroidų kasyba?
Dėl asteroidų gavybai būdingo sudėtingumo šiuo metu nedaug bendrovių ar vyriausybių svarsto asteroidų gavybos galimybes. Nors konkretūs komercinės kasybos išlaidų apskaičiavimai lieka neaiškūs, galima įžvelgti panašumų tarp tokių programų ir NASA misijos OSIRIS-REx, kuria siekiama gauti mėginių iš netoli Žemės esančio asteroido, pavadinto Bennu. Nepaisant to, kad planuojama grąžinti tik nuo 400 g iki 1 kg medžiagos, misija truks 7 metus ir kainuos daugiau nei 1 mlrd. dolerių. Bendrovės „Planetary Resources“ ir „Deep Space Industries“ nepajėgė finansiškai padengti tokių didelių kūrimo išlaidų. Abi bendroves 2018 m. ir 2019 m. įsigijo kitos įmonės.
Kuo asteroidų kasyba svarbi žmonijos ateičiai?
Bene didžiausią poveikį asteroidų kasyba turėtų aplinkai. Asteroidų kasyba leistų išvengti tradicinių kasybos žemėje metodų, dėl kurių į vandens telkinius patenka toksiškos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, švinas ir arsenas. Kartu, asteroidų kasyba galėtų tapti galimybe kurti saulės energijos palydovus, kurie galėtų tapti potencialiu pastoviu švarios energijos šaltiniu. Verta paminėti ir tai, kad vanduo, randamas asteroiduose, gali būti paverčiamas į vandenilį ir deguonį ir taip panaudojamas kaip raketinis kuras. Tai galėtų sumažinti išlaidas ir logistikos iššūkius tolimesniems kosmoso tyrimams ir ilgalaikėms misijoms, padedant kurti kosmines kolonijas, pvz., Mėnulyje ar Marse.
Verta atsižvelgti ir į naujas ekonomines galimybes, kurias atvertų asteroidų kasyba. Asteroidų kasyba gali atverti naujas pramonės šakas, kurios generuos milžiniškus ekonominius išteklius. Privataus sektoriaus įmonės, tokios kaip „SpaceX“ ir „Blue origin“, jau dabar domisi šia sritimi ir investuoja į technologijas, galinčias užtikrinti sėkmingą asteroidų kasybą.
Tamsioji asteroidų kasybos pusė
Asteroidų kasyba, nors ir žadanti revoliucinius pokyčius išteklių gavyboje ir kosmoso tyrimuose, turi ir tamsiąją pusę, susijusią su aplinkos, etikos, saugumo ir socialiniais klausimais. Štai keletas pagrindinių galimų grėsmių ir problemų.
- Kosmoso aplinkos pavojai. Ši grėsmė susijusis su kosminėmis šiukšlėmis. Manoma, kad intensyvios asteroidų kasybos metu suskaldyti asteroidai sukurs kosmines šiukšles, kurios ilgainiui taps grėsme palydovams, kosminėms stotims ar net misijoms. Kosmoso šiukšlių susidūrimai gali sukelti „Kesslerio sindromą“ – pavojingą grandininę reakciją, kurioje nuolaužos sudaro vis daugiau smulkių fragmentų.
- Teisinės ir etinės problemos. Tarptautinės teisės, kaip 1967 m. Kosmoso sutartis, teigia, kad kosmosas priklauso visai žmonijai, tačiau jos taisyklės neapima detalių apie nuosavybę ar išteklių gavybą. Privačios kompanijos arba šalys gali pradėti konkuruoti dėl asteroidų, o tai gali sukelti teisinius ginčus ar net konfliktus tarp valstybių dėl nuosavybės teisių į kosmoso išteklius.
- Ekoniminės rizikos. Nors asteroidai turtingi vertingų medžiagų, jų gavyba ir transportavimas atgal į Žemę reikalauja milžiniškų investicijų. Jei technologijos bus neišvystytos pakankamai efektyviai arba išteklių vertė rinkoje sumažės, tai gali sukelti didžiulius nuostolius investuotojams ir šalims. Taip pat, jei asteroidų kasyba taps sėkminga ir didžiuliai kiekiai retųjų metalų ar kitų išteklių pateks į rinką, tai gali sukelti staigų kainų kritimą, destabilizuoti pasaulines žaliavų rinkas ir pakenkti dabartinėms pramonės šakoms.
- Socialinės problemos. Asteroidų kasyba ir kosmoso pramonės plėtra gali būti naudinga tik didžiausioms pasaulio ekonomikoms. Tokie projektai gali pagilinti socialinę atskirtį ir ekonominę nelygybę. Taip pat, manoma, kad asteroidų kasyba, kaip naujos pramonės šakos atsiradimas, gali atitolinti dėmesį nuo Žemės tvarumo ir aplinkosaugos problemų sprendimo.
- Saugumo problemos. Kosmoso išteklių siekimas gali tapti pretekstu militarizuoti kosmosą. Valstybės, norėdamos apsaugoti savo investicijas ar išteklius, gali pradėti kosmoso militarizaciją, o tai gali sukelti kosminę ginkluotės varžybas arba net konfliktus.
Asteroidų kasyba ir išteklių reguliavimas – ateities pokalbių temos
Dauguma dabartinių tarptautinių sutarčių dėl kosmoso, pavyzdžiui, 1967 m. Kosmoso sutartis ir 1979 m. Susitarimas dėl Mėnulio, pasižymi dviprasmiškumu. Nors būtent šis dviprasmiškumas leido tokioms šalims kaip Jungtinės Valstijos ir Liuksemburgas priimti teisės aktus, leidžiančius privačioms bendrovėms pradėti asteroidų kasybą, apie išteklių reguliavimą kalbama nedaug. Vienintelis išteklių reguliavimas reikalauja, kad Mėnulis ir dangaus kūnai, kaip ištisi objektai, negalėtų priklausyti vienai šaliai.
Šiuo metu vis dar vyksta daug diskusijų apie tai, kas ir kaip būtų atsakingas už kosmoso išteklių reguliavimą. Nors tai yra būtinos diskusijos, būtina, kad jose dalyvautų ne tik šalys, turinčios didžiausias galimybes vykdyti asteroidų kasybos operacijas, bet ir tos, kurioms asteroidų kasyba atneš didžiausius ekonominius iššūkius.
Šaltiniai:
https://web.mit.edu/12.000/www/m2016/finalwebsite/solutions/asteroids.html
https://www.wired.com/story/things-are-looking-up-for-asteroid-mining/
https://hir.harvard.edu/economics-of-the-stars/
Autorė Germantė Gedvilė
Nuotraukos asociatyvinės, sugeneruotos dirbtinio intelekto.
