Šunys evoliucionuoja ir tai nebe mokslinė fantastika, o realybė, kurią patvirtina naujausi tyrimai. Mokslininkai nustatė, kad šunys šiuo metu pereina į naują evoliucijos etapą, kuris atsispindi ne tik jų elgesyje, bet ir biologiniuose pokyčiuose.
Šunys išgyvena trečiąją prijaukinimo bangą
Vos prieš kelis dešimtmečius, šunys buvo laikomi darbiniais gyvūnais, kuriems buvo pavesta medžioti kenkėjus, ganyti gyvulius ir saugoti namus. Tačiau šių dienų pasaulyje, keturkojų augintinių savininkams, šunų draugiškumas – yra daug svarbesnis prioritetas.
Mokslininkai teigia, kad to pasekoje, gali būti, jog šunys išgyvena trečiąją prijaukinimo bangą, kurią lemia žmonių noras turėti draugiškus, ramius ir sėsliam gyvenimo būdui prisitaikiusius augintinius. Jie nustatė, kad dėl šio pokyčio šunims, ypač tarnybiniams, padidėjo hormono, atsakingo už socialinį ryšį, kiekis.
Kas skatina šunis ieškoti kontakto su šeimininkais?
Pasirodžiusio tyrimo išvadose teigiama, kad būtent hormonas oksitocinas yra atsakingas už tai, kad šunys ieško kontakto su šeimininkais. Mokslininkų teigimu, žmonėms prisijaukinus vilkus ir pavertus juos meiliais naminiais gyvūnais, šunų jautrumas oksitocinui padidėjo.
2017 m. Švedijos Linköpingo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu tyrė, kaip šunys išsiugdė savo unikalų gebėjimą bendradarbiauti su žmonėmis, įskaitant jų norą „prašyti pagalbos“ susidūrus su sunkia problema.
Mokslininkai darė prielaidą, kad su tuo susijęs hormonas oksitocinas, vaidinantis svarbų vaidmenį socialiniuose žmonių santykiuose. Žinoma, kad oksitocino poveikis priklauso nuo to, kaip gerai jis prisijungia prie ląstelėse esančio receptoriaus.
Ankstesni tyrimai parodė, kad genetinės medžiagos, esančios netoli geno, koduojančio oksitocino receptorius, variacijos turi įtakos šunų gebėjimui bendrauti. Kitaip tariant, šuns socialiniai įgūdžiai iš dalies yra įsišakniję jo genetikoje, tiksliau – į genus, kontroliuojančius jautrumą oksitocinui.
Ką atskleidė tyrimas su auksaspalviais retriveriais?
Tyrimo metu buvo stebimi 60 auksaspalvių retriverių: jie bandė pakelti dangtelį nuo stiklainio su skanėstais, kuris specialiai buvo užsuktas taip, kad jo nebuvo įmanoma atidaryti. Mokslininkai taip pat paėmė DNR tepinėlį iš šunų nosies vidaus, kad nustatytų, kokį oksitocino receptoriaus variantą turi kiekvienas iš jų.
Šunys šį elgesio testą atliko du kartus: vieną kartą – gavę oksitocino nosies purškalo dozę, ir antrą kartą – gavę neutralaus fiziologinio tirpalo nosies purškalo dozę. Mokslininkai nustatė laiką, kiek laiko užtruko šunys, kol bandė patys atidaryti stiklainį, kol kreipėsi į šeimininkus pagalbos.
Rezultatai atskleidė, kad šunys, turintys tam tikrą genetinį receptoriaus variantą, į oksitocino purškalą reagvo stipriau nei kiti šunys ir, kad dėl oksitocino dozės, šunys buvo labiau linkę prašyti pagalbos, nei dėl fiziologinio tirpalo dozės.
Šie rezultatai leidžia suprasti, kad prijaukinimas pakeitė genus, turinčius įtakos šunų socialiniams įgūdžiams.
Tarnybiniai šunys – idealaus šuns pavyzdys?
Pasak B. Hare, Djuko universiteto evoliucijos ir antropologijos profesoriaus ir Djuko šunų pažinimo centro direktorius, bei V. Woods, vadovaujančios šunų pažinimo centro šuniukų darželio programai, pagal kurią šuniukai mokomi tapti tarnybiniais šunimis, tarnybiniai šunys yra unikaliai prisitaikę gyventi XXI a.
Pasak jų, tarnybiniai šunys yra puikiai dresuoti ir įkūnija idealaus šuns bruožus. Šie šunys puikiai įsilieja į savo šeimininkų gyvenimą ir šiuolaikinį pasaulį.
B. Hare ir V. Woods mano, kad šis naujas visuomenės spaudimas skatina trečiąją šunų prijaukinimo bangą, o tarnybiniai šunys yra labiausiai išsivystę šunų bendruomenės nariai. Pasak jų, skirtumai tarp šunų kompanionų ir naminių šunų taip pat rodo, kokia skirtinga gali būti šunų populiacija per mažiau nei 50 metų.
Trys šunų prijaukino bangos ir jų ateitis
Šunys buvo prijaukinti prieš 40000-14000 metų. Pirmoji prijaukinimo banga prasidėjo tada, kai žmonės gyveno kaip laukiniai ir dažnai palikdavo maisto atliekų gyvenviečių pakraščiuose. Vilkai, pasinaudoję šiuo nuspėjamu, daug energijos turinčiu maisto šaltiniu, įgijo išlikimo pranašumą, teigia V. Woods ir B. Hare.
Antroji banga prasidėjo po pramonės revoliucijos. Tuo metu kylanti vidurinioji klasė norėjo šunų, kurie atspindėtų gerą skonį ir disponuojamas šeimininkų pajamas. Tai paskatino vakariečius pradėti veisti šunis pagal tam tikrus fizinius požymius ir galiausiai sukurti daugumą iš 200 šunų veislių, kurias šiandien pripažįsta Amerikos kinologų klubas, teigia mokslininkai.
Prasidėjus trečiajai prijaukinimo bangai, kuri yra labiau orientuota į šunų asmenybių pritaikymą mūsų šiuolaikiniam pasauliui, V. Woods ir B. Hare mano, kad žmonės turėtų imtis aktyvaus vaidmens skatinant šį procesą. Mokslininkai pasisako už tai, kad žmonės turėtų veisti ir dresuoti daugiau šunų, kurie galėtų tapti tarnybiniais gyvūnais. Pasak jų, tai padėtų gyvūnams prisitaikyti prie mūsų sukurto pasaulio.
Šaltiniai:
https://www.dailymail.co.uk/sciencetech/article-13966463/Scientists-discover-dogs-entering-new-phase-evolution.html
https://www.theatlantic.com/science/archive/2024/10/service-dog-domestication-behavior/680240/
Autorė Germantė Gedvilė
