Šiuo metu žydi rečiausia ir paslaptingiausia Neries regioninio parko gėlė – smulkiažiedė svila arba smulkiažiedė gegužraibė (lot. Neotinea ustulata). Pernai parko specialistų nusivylimui nebuvo rastas nei vienas žydintis augalas, o štai šiemet rasti net 9 žydintys augalai.
Ši orchidėja – tarsi vaiduoklis: vasarą suaugus žolynams be žiedų jos tiesiog neįmanoma pastebėti. Jos itin retos visoje Lietuvoje, žinomos vos 3 vietos, kuriose dar auga. Smulkiažiedės svilos įrašytos į Lietuvos griežtai saugomų rūšių sąrašą bei Lietuvos raudonąją knygą ir yra priskirtos prie kritiškai grėsmingos būklės rūšių kategorijos.
Smulkiažiedė svila – daugiametis apie 30 cm aukščio žolinis augalas, kurio lapai paprasti, ištisiniai, o žiedai susitelkę į tankų cilindrinį žiedyną. Žiedyne gali būti net iki 70 žiedų, kurių kiekvienas išsiskiria balta su violetiniais taškeliais lūpa. Augalo vaisius – dėžutė, kurioje subręsta labai daug smulkių sėklų (vienoje dėžutėje jų gali būti iki 4000 vnt.), kuriomis augalas su vėjo pagalba gali nukeliauti šimtus kilometrų. Tačiau ne viskas taip paprasta, tam kad šios sėklos sudygtų reikalinga mikorizė su Rhizoctonia genties grybais. Augalai vystosi labai ilgai, manoma jog palyginus su kitų gegužraibių vystymosi stadijomis, smulkiažiedės svilos vystosi ilgiausiai – nuo sėklos sudygimo iki pirmojo žydėjimo gali praeiti net dešimt–penkiolika metų!
“Smulkiažiedės svilos dažniausiai aptinkamos gerai apšviestose ir įšildomose atvirose buveinėse – žemažolėse sausose pievose, ganyklose, pamiškėse. Didžiausią grėsmę šių augalų išlikimui kelia pievų apaugimas aukštaūgiais augalais ir krūmais, todėl šiose buveinėse reikalingas periodiškas šienavimas ir nupjautos biomasės pašalinimas.” – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Justyna Barščevska.
