Marsas – Žemės kaimynė, stebinanti savo paslaptimis

Marsas, dar vadinamas Raudonąja planeta, yra viena įdomiausių Saulės sistemos planetų. Žmoniją ši planeta intriguoja daugelį metų dėl savo unikalių savybių, mįslingų reiškinių ir galimos ateities kolonizacijos galimybių. Štai keletas įdomiausių faktų apie Marsą, kurie atskleidžia jo paslaptingą prigimtį.

Marsas – Raudonoji planeta

Marsas yra žinomas dėl savo ryškiai raudonos spalvos, kurią lemia planetos paviršiaus mineralai. Marso dirvožemyje yra daug geležies oksido – rūdžių, kurios sugeria ir atspindi saulės šviesą raudonai oranžine spalva. Būtent dėl šio ryškaus atspalvio Marsas kartais vadinamas „karo dievo planeta“, remiantis senovės romėnų mitologija.

Marsas – Saulės sistemos „šaltis“

Marsas yra labai šalta planeta, kurioje vidutinė paviršiaus temperatūra siekia apie -60 °C. Tačiau prie Marso ašigalių ji gali nukristi net iki -125 °C. Marsas turi labai ploną atmosferą, kurią daugiausia sudaro anglies dioksidas, todėl šiluma nėra sulaikoma taip efektyviai kaip Žemėje. Dėl šių sąlygų bet kokia ateities misija, siekianti įkurdinti žmones Marse, turės imtis ypatingų priemonių, kad apsaugotų gyvybę nuo ekstremalių temperatūrų.

Metų ir dienų trukmė Marse

Marso metai trunka beveik dvigubai ilgiau nei Žemės – apie 687 Žemės dienas. Tai lemia didesnis Marso atstumas nuo Saulės ir lėtesnė jo kelionė savo orbita. Marsas taip pat turi šiek tiek ilgiau trunkančią dieną: ji trunka 24,6 valandos. Tai yra šiek tiek daugiau nei Žemės para, todėl būsimiems astronautams, dirbantiems Marso paviršiuje, teks prisitaikyti prie ilgesnių dienų ciklo.

Marso atmosferos subtilybės

Marsas turi itin retą atmosferą, kurios tankis sudaro tik apie 1 % Žemės atmosferos tankio. Didžioji dalis jos sudaryta iš anglies dioksido (apie 95 %), su nedideliais kiekiais azoto, argono ir deguonies. Ši plona atmosfera negali sulaikyti šilumos, todėl nakties metu temperatūra gali labai staigiai ir smarkiai nukristi. Be to, ši atmosfera nepakankamai saugo Marso paviršių nuo Saulės spinduliuotės, tad bet kokia būsima gyvybė turės būti apsaugota nuo kenksmingo ultravioletinio spinduliavimo.

Marsas – dulkių audrų planeta

Marsas garsėja galingomis dulkių audromis, kurios gali apimti visą planetos paviršių ir trukti savaites ar net mėnesius. Šios audros susidaro dėl didelio temperatūrų skirtumo tarp dienos ir nakties bei plonos Marso atmosferos. Dulkės, kurios išsisklaido Marso atmosferoje, daro planetą itin niūrią ir paslaptingą. Tokios audros gali būti didžiulis iššūkis būsimoms Marso misijoms, nes jos trukdo saulės šviesos patekimui, reikalingam saulės energijai generuoti.

Marse yra didžiausias Saulės sistemos ugnikalnis

Marse stūkso Olimpo kalnas – didžiausias žinomas ugnikalnis ne tik Marse, bet ir visoje Saulės sistemoje. Šis milžiniškas vulkanas yra apie 22 km aukščio, t. y., beveik tris kartus aukštesnis nei Everestas – aukščiausias Žemės kalnas. Jo plotis siekia apie 600 km, todėl Olimpo kalnas yra viena įspūdingiausių Marso ypatybių. Manoma, kad ugnikalnis jau yra neaktyvus, tačiau jo egzistavimas liudija apie praeityje aktyvią Marso geologinę veiklą.

Vandens pėdsakai Marse

Nors Marse nėra skysto vandens telkinių, kaip upės ar ežerai, mokslininkai yra atradę aiškių įrodymų, kad kažkada šioje planetoje tekėjo vanduo. Marso paviršiuje pastebimos upių vagos ir slėniai leidžia manyti, kad prieš milijardus metų čia egzistavo vandeningos sistemos. Šiandien Marso poliuose galima rasti ledo, sudaryto iš vandens ir anglies dioksido, o kai kuriais duomenimis, po Marso paviršiumi gali būti nedideli skysto vandens telkiniai. Šie atradimai yra labai svarbūs, nes jie atveria galimybes ateityje aptikti mikroorganizmus, kurie galėtų egzistuoti ekstremaliose sąlygose.

Silpnesnė gravitacija

Marso gravitacija yra daug silpnesnė nei Žemėje – ji sudaro tik apie 38 % Žemės gravitacijos jėgos. Tai reiškia, kad ant Marso paviršiaus jūs būtumėte beveik tris kartus lengvesni nei Žemėje. Šis faktas turi didelį poveikį bet kokiai būsimai žmonių misijai į Marsą, nes ilgas buvimas silpnos gravitacijos sąlygomis gali turėti įtakos astronautų raumenų ir kaulų sveikatai.

Grįžimas iš Marso – sudėtingas iššūkis

Į Marsą nukeliauti gali užtrukti nuo 6 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo planetų padėties ir pasirinkto erdvėlaivio greičio. Tačiau grįžimas iš Marso yra dar sudėtingesnis. Tam reikės tikslaus pakilimo momento, kad erdvėlaivis galėtų sėkmingai susitikti su Žeme. Be to, Marsas turi retą atmosferą, todėl reikės ypatingų priemonių, norint stabiliai nusileisti ir pakilti nuo jo paviršiaus.

Marsas: ateities kelionės ir tyrinėjimai

Šiuo metu mokslininkai aktyviai ieško būdų, kaip sutrumpinti kelionės laiką į Marsą ir padidinti jos efektyvumą. Naujos variklių technologijos, tokios kaip joniniai varikliai ar branduoliniai termopropulsijos varikliai, galėtų sumažinti kelionės trukmę iki kelių mėnesių. Taip pat planuojamos naujos misijos, skirtos tolesniam Marso tyrimui ir pasiruošimui galimai žmonių kolonizacijai.

Marsas – unikali ir paslaptinga planeta, kurią tiria mokslininkai iš viso pasaulio. Ši planeta ne tik traukia dėl savo geologinių ir atmosferos ypatybių, bet ir suteikia viltį rasti gyvybės užuomazgas ar net tapti žmonių kolonizacijos tašku ateityje. Nors kelionė į Marsą yra pilna iššūkių, žmonijos smalsumas ir technologinė pažanga atveria duris į šio Raudonosios planetos tyrinėjimą.

Šaltiniai:

Įdomybių redaktorius

See Full Bio