Lankytinos vietos Ukmergėje kurias privaloma pamatyti norint pažinti Ukmergės kraštą kuris garsėja savo unikaliu senamiesčiu vienu iš septynių vertingiausių šalyje, jį puošiančiu originaliai apšviestu piliakalniu su jį juosiančiu serpantininiu taku, net šešiais įspūdingais dvarais, tarp kurių ir Užugirio dvaras (dar kitaip vadinamas Prezidento Antano Smetonos šeimos vasaros rezidencija.
Prezidento Antano Smetonos (Užugirio) dvare
Atvykusius turistus visuomet žavi istoriniai neogotikos, neorenesanso, neobaroko, neoklasicizmo stiliaus mūriniai pastatai, išlikę įspūdingi įvairių tautų maldos namai, akmenimis grįstos gatvės. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Nors pilies ir gyvenvietės, tikriausiai, čia būta žymiai anksčiau, pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, laikomas oficialia miesto įkūrimo data, yra 1333 m. Vaikštinėdami po miesto senąją dalį, atkreipkite dėmesį į jo išdėstymą, kuriam lemiamą reikšmę turėjo gamtiniai elementai – miestas „spraudėsi“ tarp piliakalnio, Šventosios upės ir Vilkmergės upelio. Miesto raidai didelę įtaką turėjo 19 a. per Ukmergės centrą nutiesti keliai į didžiuosius Lietuvos miestus bei senasis traktas Varšuva – Sankt Peterburgas. Būtent ši kelių sankirta ir aplink ją susiformavusi aplinka šiandien yra laikoma archeologijos ir urbanistikos paminklu.
Siesikų pilis
Siesikų pilis yra vienintelis Lietuvoje išlikęs renesanso stiliaus fortifikuotas gyvenamosios paskirties pastatas. Pastatyta 16 a. pradžioje, priklausiusi kilmingai Siesickių giminei, ji iki šiol išlieka vienu ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Pilis – dvaras turi ir savo legendą apie žiaurią meilę: apie pilyje užmūrytą kunigaikščio Daumanto žmoną, pamilusią svetimšalį riterį Astiką. Įskaudintas Daumantas meilužį liepė nužudyti. Kad legenda ne iš piršto „laužta“ byloja ir vienoje pilies menėje atrasti piešiniai. Šiuo metu pilnai restauruotas pirmas pilies aukštas, antrajame vykdomi tyrimai ir restauravimo darbai. Be Siesikų pilies išlikęs bravoro (spirito varyklos) pastatas, mokykla – „akademija“, vištidė. Lankytojai įleidžiami į abu aukštus ir turi galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais. Pilyje organizuojamos paskaitos, susitikimai su istorikais, archeologais.
Ukmergės piliakalnis
Tai labai sena kalva, naudota gynybai jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. 13 a. pradžioje piliakalnio, stūksančio Šventosios upės ir Vilkmergėlės upelio santakoje, viršuje stovėjo medinė pilis. Įdomu tai, kad tokią natūraliai susiformavusią apžvalgos aikštelę miesto centre turi tik du Lietuvos miestai – Vilnius ir Ukmergė. Be to, Ukmergės piliakalnis yra valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas. Jo šlaitai statūs, siekiantys net 16 m aukštį. Iki pat viršūnės piliakalnį juosia serpantininis tankaus metalinio tinklo takas, kurio turėkluose įmontuotas apšvietimas tamsiu paros metu jį apšviečia.
Akmuo mokas
Akmuo Mokas yra ketvirtas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Šis kultūros paveldo objektas, geologinis gamtos ir archeologijos paminklas yra Šaltupio miške. Pasakojama, kad Mokas garsėjo savo galia visokio plauko nemokšas mokyti, todėl ir posakis yra išlikęs: „Eik pas Moką pasimokyt“. Šalia jo guli dar vienas akmuo, vadinamas Moko sūnumi – Mokiuku. Legendos mini buvus Mokų šeimyną, kuri kėlėsi per Šventosios upę, taip pat po akmeniu gulinčius užkeiktus turtus…
Vaitkuškio dvaras
Neogotikinio stiliaus Vaitkuškio rūmai suprojektuoti pagal Miramare pilies, esančios Šiaurės Italijoje, pavyzdį. Čia gyvenęs grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis buvo įkūręs fotografijos laboratoriją ir fotoateljė „Vaitkuškis“, kurioje per veiklos dešimtmetį (1894 – 1905 m.) sukurta apie 8 tūkst. fotografijų – didžioji jų dalis išlikusi. Be to, savu laiku Vaitkuškio dvare saugoti tokie eksponatai, kaip etmono Jono Karolio Chodkevičiaus širdis ir Imperatoriaus Napoleono Bonaparto munduras bei laiškas, rašytas adjutantui Juozapui Antanui Kosakovskiui…
Vepriai
Prieš 150 – 160 milijonų metų maždaug 300 m skersmens asteroidui trenkus į minkštas nuosėdines uolienas, Veprių apylinkėse susiformavo smūginis krateris. Tai – didžiausias atrastas meteoritinis krateris Lietuvos teritorijoje. Jo gylis siekė daugiau nei 500 m, skersmuo – apie 8 km. Mokslininkų teigimu, smūginiai krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros, geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų – angliavandenilių, urano, nikelio, vario, platinos grupės elementų, aukso ir netgi deimantų, talpyklos. Deja, pamatyti kraterio tiesiogiai negalime – po sprogimo jį užpildė nuosėdų sluoksnis, tačiau vaizdingose Veprių krašto apylinkėse rasite Kalvarijų taką, ežerą su plaukiojančiomis salomis, neseniai atrastą piliakalnį, tyro vandens šaltinių, mitologinių riedulių, eksponatų gausa išsiskiriantį krašto muziejų…
