Ką pamatyti Trakuose? Kviečiame keliauti po Trakų rajono lankytinas vietas, kurių net 64. Nuo Trakų miesto karaimų istorijos, Rūdiškių žydiško štetlo ir senųjų Trakų šventųjų.
Tai puiki vieta pabėgti nuo miesto šurmulio, kur du įstabūs pažintiniai takai ir įgriuvos (Strėvos ir Velnio), taip pat kalnų mėgėjams, puikus kraštas užlipti į piliakalnius, kurių vietoje buvo piliavietės. Ir žinoma sakralinės istorijos ir architektūros lobynas.
Ką pamatyti Trakuose – Parkų pažinimo centras Užutrakyje
Vieta: https://goo.gl/maps/2Pg8Gf83yAtY8KkBA
Centras įkurtas Užutrakio dvaro sodybos restauruotame spirito varyklos pastate ir yra vienintelis tokio pobūdžio Lietuvoje.
Ekspozicija kviečia interaktyviai pažvelgti į Trakus, kaip į meno kūrinį – taip, kaip kadaise žvelgė grafai Tiškevičiai ir jų į Užutrakį pasikviestas prancūzų peizažo meistras E. F. Andrė.
Kiek dėmesingesnis žvilgsnis į E. F. Andrė parkus kitose pasaulio vietose padės iš naujo pažvelgti ir į Lietuvos turimą turtą – meistro aranžuotus parkus Palangoje, Lentvaryje, Trakų Vokėje ir Užutrakyje.
Lankytojus pasitinkanti parko arka, tarsi kviečia Užutrakio ramybėje atrasti Trakus per gamtos ir kultūros vertybes. (Tai tarsi kvietimas Užutrakio ramybėje atrasti Trakus per gamtos ir kultūros vertybes. Lankytojus pasitinka parko arfa. Perbraukus pirštais stygas pasigirsta parko garsai – vėjas, lapų šnaresys, paukščių balsai, ežero bangavimas…)
Ekspozicijoje gausu inovatyvių sprendimų: viena iš jų – interaktyvi parko knyga. Vartant puslapį po puslapio, per kelias sekundes tuščias knygos lapas užsipildo parko vaizdais. Virtualios realybės pagalba galima persikelti į Varnikų pažintinį taką arba pasižvalgyti po Trakų ežeryną. Ekspozicijoje Iš arti galima pažvelgti ir į parke saugomus retos rūšies augalus.
Dalis eksponatų pritaikyta regėjimo negalią turintiems lankytojams.
Centras ir visa infrastruktūra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams.
Darbo laikas: 8.30 iki 17 val.
Bilieto kaina: 1 euras suaugusiems, 0,50 euro lengvatinis bilietas.
Ką dar pamatyti Trakuose?
Šokoladinių skulptūrų muziejus (Vytauto g. 2, Trakuose)
Šokolado skulptūrų muziejuje eksponuojama daugiau nei šimtas per pastaruosius metus meistrų sukurtų skulptūrų.
Muziejuje įrengti keturi kambariai. Kiekviena salė – skirtinga. Temos vyraujančios ekspozicijoje: Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“.
Didžioji dalis kūrinių iš saldžios masės yra natūralaus dydžio. O mažiausia skulptūrėlė – maždaug žmogaus delno dydžio.
Ekspozicija kas kelis metus bus atnaujinama ir joje atsiras vis naujų šokoladinių personažų.
Muziejus dirba kasdien nuo 9.30 – 20 val.
Bilieto kaina: 5 Eur./ suaugusiems, 2,5 Eur./ vaikams iki 10 metų ir senjorams.
Vytinės meno galerija (Karaimų g. 57, Trakuose.)
Trakai – 2020 metų Lietuvos kultūros sostinė – kviečia į naują meno erdvę, įsikūrusią priešais Trakų Salos pilį. Birželio 12 dieną ji atsiveria neįprastoje vietoje – tiesiog Galvės ežere, viduramžių laikus primenančiame laive vytinėje.
Ką pamatyti Trakuose – Raisto pažintinis takas
Vieta: https://goo.gl/maps/qYHLYyeBEFpCPzTw9
Pažintinis takas „Raistas“ yra įkurtas privačioje teritorijoje. Tai puiki vieta pabėgti nuo miesto šurmulio ir paskęsti gamtos apsuptyje, kur aplink stūkso didžiulis raistas, kuris tikrai nepaliks abejingų savo grožiu ir teikiama ramybe. Pažintiniame take taip pat yra pavėsinės su griliumi, galėsite surengti nuostabų pikniką gamtos tyloje.
Šviesus miškas, po kurį tarsi labirintas išvedžioti medinių lentelių takeliai, kur kas panašesnis į poilsiui pritaikytą gamtos kampelį nei aplankytas prieš tai. Čia ir medžio skulptūros, į kurias nebaisu pasižiūrėti, ir supynės, kuriomis nebaisu pasisupti.
Kaina: suaugusiems – 2 eurai, 6-18 metų moksleiviams – 1 euras.
Ką pamatyti Trakuose – Lavariškių piliakalnis
Aukštadvario sen., Trakų r. (https://goo.gl/maps/FqB7r2wY6p8CaoyZA)
Lavariškių piliakalnis su gyvenviete ir pilkapynais yra Aukštadvario seniūnijoje. Pasiekiamas kelyje Trakai-Prienai ties Lavariškėmis pasukus į dešinę. Piliakalnis dar žinomas, kaip Ugnies kalnas bei Napoleono kepurės piliakalnis, dėl to dažnai maišomas su Lepelionių piliakalniu, nutolusiu nuo Lavariškių piliakalnio tik per 7 km. Atlikus kasinėjimus nustatyta, kad piliakalnis buvo naudotas IV-XIV a. Į rytų pusę nuo piliakalnio yra senovinės gyvenvietės liekanos, tirtos 1998-1999 m. Jose rasta molinių dirbinių. Apie 0,7 km į pietus nuo piliakalnio yra pilkapynas. Iki mūsų laikų išliko tik 17 pilkapių, dauguma jų apardyti. Jų sampilai 6–10 m skersmens, iki 0,7 m aukščio, pagrindus juosė akmenų vainikai arba grioviai.
Ką pamatyti Trakuose – Dusmenų Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado Bažnyčia
Dusmenys, Onuškio sen., Trakų r. (https://goo.gl/maps/CJzqUBVd1ZEYQ5sh8)
Jau XVI a. Vilniaus Vyskupijos bažnyčių vizitacijų raštuose minima Dusmenų bažnyčia, tačiau plintant reformacijai katalikų bažnyčia buvo panaikinta. 1667 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas Dusmenų dvarą padovanojo Pažaislio kamaldulių vienuolynui. 1820 m. vienuoliai kamalduliai senųjų kapinių viduryje pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia buvo su dviem bokšteliais, turėjo 4 altorius. 1883-1885 m. šventorius aptvertas mūrine malksnomis dengta tvora, pastatyta varpinė. 1904 Dusmenų klebono, knygnešio kun. Stanislavo Šlamo iniciatyva pakviestas vargonininkas Jonas Petrauskas, garsiųjų Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. J. Petrauskas su sūnumis ir kitais muzikantais subūrė Dusmenų bažnyčios orkestrą. 1937 m. šalia tėvų bažnyčios šventoriuje buvo palaidotas Mikas Petrauskas. Taip pat šventoriuje ilsisi ilgamečio bažnyčios klebono ir dekano Stanislavo Smolinsko (1889-1975) palaikai. 1965–1967 m. kunigo Marijono Petkevičiaus dėka bažnyčia atnaujinta.
Ką pamatyti Trakuose – Velnio duobė
Mergiškių kalvų miškas, 3 km nuo krašto kelio Nr. 221 Vievis–Aukštadvaris, Aukštadvario sen., Trakų r. (https://goo.gl/maps/pYjnkzv7DsZDff6M6)
Velnio duobė žioji giliai miške, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Šis kraštas turi seną ir savitą istoriją bei kultūrą. Pirmieji žmonės čia pradėjo kurtis 3–2 tūkstantmetyje pr. Kr. Be svarbių archeologinių paminklų, medinių pilių ir piliakalnių, pilkapynų, senovės gyvenviečių, teritorija išsiskiria itin vaizdingu reljefu. Šioje aukščiausioje Dzūkų aukštumos dalyje gausu kalvelių, klonių, įdubų, kalvagūbrių ir ežerų. Už 4 km nuo Velnio duobės stūkso aukščiausia – Gedanonių – kalva. Verknės ir Strėvos aukštupiai – tai tiesiog unikalus gamtos lobynas! Šia lankytojams atvira valstybinės reikšmės teritorija rūpinasi Trakų miškų urėdija.
Ką pamatyti Trakuose – Aukštadvario piliakalnis su gyvenviete
Aukštadvaris, Aukštadvario sen., Trakų r. (https://goo.gl/maps/npkzwSECG7doMydy5)
Įrėmintas Verknės upelio ir Pilaitės ežero vaizdingoje vietoje stovi Aukštadvario piliakalnis, dar žinomas Pilaitės pavadinimu. Pilis stovėjusi ant Aukštadvario piliakalnio buvo labai svarbi. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad kryžiuočių ordinui 1381 m. vasario 14 d. nugriovus ir sudeginus Navinpilio pilį, ji 1382 metų sausio mėnesį minima kaip pilnai veikianti ir funkcionuojanti. 1957-1960 m. vykdyti archeologiniai kasinėjimai, kurių metu rasta beveik 1800 radinių, taip pat buvo patvirtinti istoriniai faktai. Piliakalnis datuojamas II a. pr. Kr. – XVII a. XV-XVII a. ant piliakalnio jau stovėjo LDK priklausęs dvaras, kurį XVI a. karalius Žygimantas Augustas padovanojo tuomet iš Maskvos nuo „opričninos“ persekiojimų čia atsikėlusiam bajorui Ivanui Liackiui.
Ką pamatyti Trakuose – Ekspozicija „Karališkasis vieškelis“
Dariaus ir Girėno g. 2, Aukštadvaris, Trakų r. (https://goo.gl/maps/oPPzdqnPqQTSgcMZ6)
Keliaujant ,,kalališkuoju vieškeliu“, lankytojai gali susipažinti su Aukštadvario kraštovazdžiu. Jį puošia miškai, skaidrūs ežerai, upės Verknė ir Strėva, tyri, gydomųjų galių turintys šaltiniai. Apie išraiškingiausias daubas ir kalvas atspindi pažinimo stendas. Pateiktas gamtos paminklo, legendinės Velnio duobės maketas. Pavaizduotame Karališkojo vieškelio grindinyje įrašyti svarbiausi Aukštadvario krašto istoriniai įvykiai, apimantys viduramžius ir šiuos laikus. Daug įdomios informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes lankytojai savistoviai gali rasti gamtos ir kultūros terminaluose, daug legendų sužinoti žaidžiant žaidimą ,,Aukštadvario legendos“. Mėgstantiems pakeliauti po parką, įrengtas interaktyvus maršrutų žemėlapis su informacija. Norintiems ramiai pasižiūrėti edukacinę medžiagą apie parką, kviečia prisėsti suoliukai ,,kalneliai“.
Nuoroda: https://www.trakai-visit.lt/ekspozicija-karaliskasis-vieskelis/
https://arp.lt/index.php?psl=147029&i=0&d=0&klb=1&data_metai=2012&sk=0
Aukštavdario šaltinis (Verknės senvagės šaltinis)
Verknės g., Aukštadvaris, Trakų r. (https://goo.gl/maps/Pny5i8SiJ1GpWwmo7)
Verknės senvagės šaltinis – vienas iš šaltinių, maitinančių senąją Verknės vagą (pastačius Aukštadvario hidroelektrinę, Verknės vanduo buvo nukreiptas iškastu kanalu). Šaltinio vanduo tinkamas gerti, o jo cheminės savybės netgi geresnės nei apylinkėse esančių šulinių vandens.
Negalėjome neparagauti. Skonis, žinoma, kaip vandens, bet lyg ir turi kažkokį sulos prieskonį.
Nuoroda: https://findlithuania.com/post/51717608969/verkn%C4%97s-senvag%C4%97s-%C5%A1altinis
Ką pamatyti Trakuose – Kraštotyros muziejus Aukštadvaryje
Technikumo g. 1, Aukštadvaris (https://goo.gl/maps/xDt7pe5xbc1gCaS18)
Ekspozicijoje:
* tradiciniai namų buities ir darbo įrankiai;
* Aukštadvario miestelio ir mokyklos istorija;
* senovinė literatūra ir prieškario mokykliniai vadovėliai;
* pinigų, apdovanojimo ženklų ir ženklelių kolekcijos.
Nuoroda: https://www.trakai-visit.lt/krastotyros-muziejus-aukstadvaryje/
Aukštadvario Kristaus Atsimainymo Bažnyčia
Vilniaus g. 53, Aukštadvaris, Trakų r. (https://goo.gl/maps/ccfT5hYnyeEaGd4N6)
Dominikonams priklausiusi mūrinė Aukštadvario parapinė bažnyčia buvo uždaryta po sukilimo, 1832 m., o pamaldos buvo laikomos nedidelėje kapinių koplyčioje. Vėliau ir koplyčia perduota stačiatikiams, o 1881 m. sudegė. XX a. pr. Aukštadvario gyventojai nusprendė atkurti savo parapiją ir pasistatyti bažnyčią. Dvaro savininkas Bronislovas Malevskis skyrė sklypą bažnyčios statybai, o architekto Antano Filipovičiaus-Duboviko medinės bažnyčios projektas buvo patvirtintas 1907 m. Pradžioje buvo pastatyta laikina koplyčia ir atkurta bažnyčios parapija. Naujai įkurta parapija buvo ganėtinai sulenkėjusi, todėl pamaldos vykdavo lenkų kalba. 1910-1913 m. vyko naujosios bažnyčios statybos. Netrukus prasidėjęs Pirmasis Pasaulinis karas atnešė didelių nuostolių naujai pastatytai bažnyčiai: 1914 m čia apsistojusi rusų kariuomenė išvežė tris bažnyčios varpus. Bažnyčia nukentėjo ir per Antrąjį: 1941 m. birželio 24 d. nacistinės vokietijos kariai, apšaudydami Aukštadvarį, nuniokojo bažnyčios stogą.
Kartuvių kalnas
Aukštadvaris, Trakų r. (https://goo.gl/maps/oJfzFHY8AgzZvxtV9)
Rytinėje Aukštadvario miestelio pusėje ( prieš pat įvažiuojant į miestelį keliaujant nuo Trakų) matosi tankiai pušimis apaugęs Kartuvių kalnas, kitaip dar vadinamas, Šibos kalnu.
Pagonybės laikais čia buvo alkakalnis, vykdavo aukojimų apeigos. Tai mūsų protėvių dievų garbinimo vieta.
Valstiečių sukilimo metu čia buvo baudžiami pakarimu nepaklusnūs baudžiauninkai, o 1863 metais – sukilimo dalyviai, kurių kūnai buvę sumėtyti įšalimai esantį Navos ežerą. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis yra apie 100 m. Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą, dabar Aukštadvario vandens saugyklą, sujungusią penkių ežerų virtinę. Kartuvių kalno aukštis virš jūros lygio siekia 170 m.
Mošos piliakalnis
Aukštadvario sen., Trakų r. (https://goo.gl/maps/teaVu7rY4FZE7L9H8)
- Magistraliniu keliu Vilnius – Marijampolė, neprivažiavus Aukštadvario miestelio, prie rodyklės Mošos piliakalnis sukti į dešinę ir važiuoti iki Naujasodžio k. esančios sodybos.
Mošos archeologiniame draustinyje yra Mošos piliakalnis, kitaip dar vadinamas Naujasodžių piliakalniu arba Kazokų kalnu.
Piliakalnis yra Mošos upės dešiniajame krante, aukštumos pakraštyje. Iš šiaurės ir rytų jį juosia Mošos slėnis, iš pietų – žemuma.
Vakaruose piliakalnis susisiekia su likusia aukštumos dalimi.
Nikronių akmuo su ženklais
Babrauninkų miškas, šalia Verniejaus ežero, 3,3 km nuo magistralinio kelio Nr. A 16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (važiuoti pro Nikronių kaimą Tilto, Ąžuolų gatvėmis), Aukštadvario sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/8ZsYAEoyz9WNS8pt9)
Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, ežero pakrantėje galima rasti į žemę įsmigusį Nikronių akmenį, dar vadinamą Didžiuoju. Tarp Sienio ir Verniejaus ežerų esančiame Babrauninkų miške pasislėpęs akmuo yra geologinis gamtos paminklas. Šį objektą ir jo apylinkes nuolat prižiūri ir lankytojų patogumui pritaiko Trakų miškų urėdija. Nikronių akmuo – tai masyvus ledyninės kilmės riedulys, ant kurio galėtų tilpti keliasdešimt žmonių! Akmens matmenys išties įspūdingi: jo ilgis yra 6,3 m, plotis – 3 m, o aukštis – 2,2 m. Tai netaisyklingos formos, pilko granito spalvos akmuo, kurio dalis glūdi žemėje, o amžius galėtų siekti apie 14–16 tūkstančių metų. Geologiniai tyrimai rodo, kad vadinamieji skandinaviški akmenys – vienas iš Aukštadvario regioninio parko išskirtinumų. Manoma, kad, kaip ir daugelis Lietuvos teritorijoje esančių masyvių akmenų, Nikronių akmuo susiformavo Skandinavijos teritorijoje prieš milijonus metų. Per paskutinį visuotinį ledynmetį šie akmenys buvo atridenti į Lietuvą.
Ką pamatyti Trakuose – Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Mokyklos g. 2A, Onuškio k., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/mZYsHG1TrTaT3hxR8)
Tai bažnyčia stovinti Onuškio miestelio pietuose. Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams.
Žuklijų I piliakalnis
Piliakalnio g., Žuklijai, Trakų r.
- Nuo Trakų vykti link Onuškio. Žydkaimyje prie kelio esančios atokvėpio vietos, sukti Panošiškių kryptimi link Žuklijų k. Kaime, prie Vilkokšnio ežero yra piliakalnis. (https://goo.gl/maps/AfQv45BJHK3xyC7q9)
Žuklijų piliakalnis randasi Žuklijų kaimo rytiniame pakraštyje, apie 0,1 km nuo Vilkokšnio ežero šiaurinio kranto. Įrengtas nupjauto kūgio pavidalo kalvoje.
Ją juosia ežero slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 5-8 m aukščio. Viršūnės aikštelė 20 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi, 10-12 m pločio. Ją žiedu juosia pylimas. Jo aukštis pietų pusėje apie 1,5 m, šiaurės pusėje apie 2,5 – 3 m. Pylimo rytų ir vakarų pakraštyje iškasti skersiniai apie 5 m pločio grioviai. Aikštelėje yra 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Apie 100 m į vakarus nuo piliakalnio yra maža pusrutulio pavidalo kalvelė nuolaidžiais šlaitais. Vietos gyventojai ją vadina piliakalniu. Pasak padavimo abu piliakalnius supylė kareiviai kepurėmis: didesnįjį – išeidami į karą, mažesnįjį – grįždami namo.Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu-II tūkst. pradžia.
Ką pamatyti Trakuose – Strėvos įgriuva
Spindžiaus miškas, 700 m nuo magistralinio kelio Nr. A 16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/m3WtvWjJZZSmKuCt6)
Strėvos įgriuva, žmonių dar vadinama prasmegduobe arba smegduobe, laikoma Velnio duobės sesute. Tai paslaptinga vieta, apie kurią priverpta nemažai legendų ir pasakojimų. Senovės lietuvių mitologijoje pasakojama, kad čia prasmegusi velnių karčema!
Ką pamatyti Trakuose – Strėvos piliakalnis
netoli Strėvos k., Trakų r. (https://goo.gl/maps/7tDS4HHdpeMcwDcs6)
Netoli to paties pavadinimo kaimelio ir upės, dešiniajame Gilušio arba Nepėro ežero krante stūkso Strėvos piliakalnis. Pasiekiamas iš plento Trakai-Prienai, pervažiavus Strėvos upę, pasukus į dešinę šiaurėn, į mišką, už 50 m vėl pasukus į dešinę ir pavažiavus miško keliuku iki jo galo. Piliakalnis datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia. Piliakalnis buvo naudojamas XI-XV a. Atliekant archeologinius tyrimus, rastas kultūrinis sluoksnis, taip pat lipdytos grublėtos keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Kiek piečiau nuo jo buvo įsikūrusi senovinė gyvenvietė, rytuose miške yra 23 IX-XII a. pilkapiai. Pilkapiai gerai išsilaikę. Juos kasinėjant rasta geležinių dirbinių: pjautuvų, balnakilpių, žąslų ir kt.
Bagdononių piliakalnis su gyvenviete
Netoli Vilkokšnio k., Trakų r. (https://goo.gl/maps/TSmxsEuNZC2dx6tz8)
Trakų seniūnijoje apsuptas Strėvos upelio ir jo senvagės kažkada stovėjo Bagdonių piliakalnis su gyvenviete. Vandens srovė, skalaujanti piliakalnį iš dviejų pusių, išplovė didžiąją jo dalį. Išliko tik 10 m skersmens, 4 m aukščio kalvelė – buvęs piliakalnio kalvos pagrindas. Taip pat yra žinoma, kad praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, dalis grunto nuo piliakalnio kalvos buvo nukasta ir parduota. Pirmą kartą šis piliakalnis paminėtas 1971 m., archeologas Adolfas Tautavičius teigė, kad Bagdononių piliakalnis veikiau buvo naudojamas kaip religinės paskirties vieta, o ne kaip gyvenamoji. Vėlesni tyrimai šią hipotezę patvirtino. Į pietus nuo piliakalnio rasta keramikinių liekanų, leidžiančių teigti, kad ten ilgą laiką buvo gyventa baltų genčių.
Vytautavos Šv. Antano Paduviečio Bažnyčia
Vytautavos k., Trakų r. (https://goo.gl/maps/xTVVsX9a9xY2soSA9)
Miestelio pavadinimo ir bažnyčios atsiradimo istorija glaudžiai susijusi su tarpukariu vykusiais tautos atgimimo judėjimais ir jų skleistomis idėjomis. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo bandyta įdiegti stiprų Vytauto kultą, kuris, manyta, padėtų suvienyti tautą, pajusti lietuviams savo istorinę didybę, o kartu prisidėtų prie autoritarinio Antano Smetonos rėžimo įtvirtinimo. 1930 m. minint LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ąsias metines susirūpinta nacionaliniu mastu įprasminti jo atminimą visuose šalies miestuose ir miesteliuose, statant paminklus, suteikiant Vytauto vardą gatvėms, aikštėms, valstybinėms įstaigoms ar net gyvenvietėms.
Daniliškių sentikių cerkvė
Daniliškių k., Trakų r. (https://goo.gl/maps/wMoSzxHKkYgG7PFU7)
Sentikiai Lietuvoje apsigyveno po to, kai Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus valdymo metais buvo atlikta patriarcho Nikono Rusijos cerkvės reforma. Bažnyčios galva buvo paskelbtas Rusijos caras, o kartu keičiami ir naikinami nevienodumai bažnytinėse knygose ir apeigose. 1656 metais bažnyčios susirinkimas nuo Rusijos cerkvės atskyrė reformos priešininkus – sentikius. Bažnytinės ir pasaulietinės valdžios persekioti sentikiai traukėsi į dykras, miškus, bėgo į užsienį. Dalis jų atkeliavo į nuo seno pakantumu kitoms religijoms garsėjančią Lietuvą.Viena iš vietų, kur jie apsistojo buvo dvarininkui Riomeriui priklausančiose žemėse esantis Daniliškių kaimas. XIX a. Trakų apskrityje buvo nemažiau 47 kaimų, kuriuose gyveno sentikiai.
Daniliškių piliakalnis su gyvenviete
Daniliškių k., Trakų r. (https://goo.gl/maps/pNYcYmVh6Yk12v4J8)
Trakų seniūnijoje, Daniliškių archeologijos muziejuje, greta seniausio Lietuvoje sentikių kaimo – Daniliškių, įkurto 1548 m., ir Sasonės ežero stūkso to paties pavadinimo piliakalnis. Liaudyje kartais dar vadinamas Totorių kalnu. Kadangi buvo manoma, kad kažkada greta šio piliakalnio buvo apsistoję totoriai, tačiau archeologai nerado jokių, tai patvirtinančių įrodymų. Piliakalnis įrengtas masyvioje kalvoje su stačiais šlaitais. Piliakalnio aikštelės rytiniame ir vakariniame galuose pastebimi maždaug 2 m aukščio ir 45 m ilgio pylimų fragmentai. Šalia piliakalnio atlikus archeologinius kasinėjimus, nustatyta, kad čia būta senovinės gyvenvietės, kurioje žmonės gyveno pirmame tūkstantmetyje. Tai padėjo nustatyti archeologiniai radiniai – lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Bažnyčios g. 1, Rūdiškės, Trakų r. (https://goo.gl/maps/kiZUZvS6NPxhZ6f6A)
Rūdiškių kaimas minimas nuo 1774 metų, o nuo 1864 metų, nutiesus Varšuvos–Peterburgo geležinkelį, pradėjo sparčiai augti. Senovėje tai buvo itin vandeninga vieta. Manoma, kad gyvenvietės apylinkėse buvo lydoma balų rūda, todėl ji ir pavadinta Rūdiškėmis.
1908 m. valdžia leido Rūdiškėse statyti Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, Trakų parapijos filiją. XX a. I p. Švč. Jėzaus Širdis tapo populiariausiu siužetu Lietuvos bažnytinėje dailėje. Pamaldumą įkvėpė šv. Margaritos Marijos Alacoque vizijos: 1674 m. vienuolei buvo apreikšta liepsnojanti sužeista Kristaus širdis su kryžiumi viršuje, apjuosta erškėčių vainiku, simbolizuojančiu žmonių nuodėmių sukeltas kančias. Pagal šventosios nupieštą atvaizdą sukurti Jėzaus paveikslai ir pamaldumas Švč. Širdžiai ypač išplito po Margaritos Marijos Alacoque beatifikacijos XIX a. ir kanonizacijos 1920 metais.
Paluknio Šv. Jono Krykštytojo bažnyčia
Bažnyčios g. 14, Paluknys, Trakų r. (https://goo.gl/maps/mpx7eXBmNTJgiNxRA)
Paluknys – senas gatvinis kaimas, įsikūręs Luknos upelio, nuo kurio pavadinimo, kaip manoma, ir kilo vietovės vardas, pakrantėje.
Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, kuri yra pailgo stačiakampio plano, trijų navų, stovi vidury Palūknio, greta apleistų Volfgangų kapinių. Šventoriuje yra valstybės saugojamų dailės paminklų: du XVIII a. arnotai ir medinė skulptūra “Rūpintojėlis”. Rūpintojėlis datuojamas XVII a. II p. ir vadinamas seniausia šio ikonografinio tipo skulptūra Lietuvoje. Kūrinio autoriaus profesionalumas leidžia manyti, kad Susimąsčiusio Kristaus figūra galėjo būti išdrožta meistro, susijusio su Vilniaus bernardinų vienuolyno aplinka. Vilniaus bernardinams priklausė koplyčia Paluknio miestelyje, veikiausiai iš jos skulptūra pateko į dabartinę bažnyčią.
Gojaus Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia
Gojaus g. 5, Gojaus k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/8AjmsEsNCJyjVwct7)
Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, šiauriniame Ropėjų miškų masyvo pakraštyje gyvuoja mažas kaimelis, vadinamas Gojaus vardu ir šiandien vienijantis apie 30 gyventojų bendruomenę. Tarp pušynų, šalia Meduvio ežero įsikūrusio kaimo gražus pavadinimas reiškia nedidelį mišką ar giraitę. Gražus ne tik vardas, bet ir kaimo apylinkės, žinomos kaip Ilgučio botaninis draustinis.
Gojaus kaimelio širdis Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia (arba Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia) buvo pradėta statyti 1936 metais. Išskirtinę reikšmę koplyčiai suteikia joje saugomos relikvijos – dėl savo ypatingos reikšmės itin garbinami religiniai objektai. Svarbiausi yra Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas, garsėjantis savo stebuklingomis galiomis, iš kulkų padaryta monstrancija bei 200 psl. Gojaus kaimo ir koplyčios istorijos rankraštis.
Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia
Bažnyčios g. 8, Rykantų k., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/hTbDLqMbWFEgKoGL7)
Rykantai, tai viena pirmųjų Lietuvos evangelikų reformatų (kalvinistų) vietovių. Rykantus, kartu su medine kalvinistų bažnyčia, mini žymus italų reformatas Paulius Vergerijus 1555 m. lankęs Lietuvą. XVI a. pradžioje Tolvaišos Rykantuose pastatė medinę bažnyčią, kuri iš pradžių priklausė Trakų parapijai, bet vėliau, vieni pirmųjų Lietuvoje, Tolvaišos priėmė kalvinistinį tikėjimą ir Rykantų bažnyčia tapo kalvinistine. Manoma, kad pirmoji (medinė) Rykantų bažnyčia buvo viena pirmųjų evangelikų reformatų bažnyčių Lietuvoje.
Angelų kalva
Angelų kalvos g., Būdos k., Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/Lm9ZDhWip7fYM7Nq5)
Šioje liaudies pamaldumo ir dvasingumo puoselėjimo vietoje gausu medinių angelų skulptūrų, dailių kaltinių saulučių bei tautiniais simboliais išpuoštų gyvybės medžių. Pradinės Angelų kalvos idėjos iniciatorės Dominyka Dubauskaitė-Semionovė ir Lolita Piličiauskaitė-Navickienė 2009 metais sumanė pagerbti Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejų bei Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos 600 metų jubiliejų. Planuota ant kalvos įkurdinti 10 angelų, kurių kiekvienas būtų skirtas vienam šimtmečiui. Idėja susidomėjusių žmonių gerumas ir dosnumas pranoko jos sumanytojų lūkesčius – ant kalno iš pat pradžių iškilo 18 angelų skulptūrų! Beje, Angelų kalva dabar taip pat žinoma Tūkstantmečio ženklų tako vardu.
Bulvių kelias
Užtrakio g., Užutrakio k., Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/onxYsekMjqpmE64a7)
Ežeringas Trakų kraštas garsėja gausiu gamtiniu bei kultūriniu paveldu. Šiame lobyne išskirtinė – Užutrakio dvaro sodyba su prašmatniais rūmais, neretai vadinamais Galvės ežero baltąja gulbe. Rytinę ežero pakrantę puošiantys šviesūs rūmai yra unikalūs geografine padėtimi bei gražia istorija.
Užutrakio dvaro rūmus bei sodybos ūkį aptarnaujantis personalas retai keliaudavo vandens keliu. Ūkiniams reikalams buvo skirtas kitas – vadinamasis Bulvių kelias, anuomet per laukus vedęs iki Užutrakio dvaro ūkinių pastatų, o šiandien vingiuojantis daugiausia Galvės ežero pakrante. Traukiantys Bulvių keliu turi puikią galimybę pasigrožėti nuostabiu peizažu – pribloškiančiu vaizdu į ežerą su jame išsibarsčiusiomis salomis bei ypatinga puošmena – Trakų salos pilimi.
Užutrakio dvaro sodyba
Užtrakio g. 17, Trakai (https://goo.gl/maps/Sig4GGGdiB5UjjiX8)
Užutrakio dvaro sodyba – vienas ryškiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis suteiks jums galimybę pajusti XIX a. Lietuvos diduomenės gyvenimo dvasią.
Trakų salos pilis
Karaimų g. 43C (Galvės ežeras, Pilies sala), Trakų m. (https://goo.gl/maps/1JbskxrahHe8c6448)
Trakai žavi savo unikaliu ežeringu kraštovaizdžiu bei viduramžiais statytu, praeitame amžiuje iš griuvėsių prikeltu pilių kompleksu. Senųjų Trakų, Naujųjų Trakų pusiasalio bei salos pilys – tai reprezentacinė krašto kortelė, kuri šiandien atspindi ne tik materialų architektūrinį, bet ir dvasinį Lietuvos tautos paveldą. Juk besikuriant Lietuvos valstybei Trakai buvo vienas svarbiausių politiniu ir kariniu požiūriu miestas.
Salos pilies ekspozicija
Karaimų g. 43C (Galvės ežeras, Pilies sala), Trakų m. (https://goo.gl/maps/1JbskxrahHe8c6448)
Trakų Salos pilies centriniuose rūmuose nuo 1962 metų veikia Trakų istorijos muziejaus ekspozicija, kurioje atsispindi Trakų miesto, pilių ir Trakų žemės istorija. Trakų Salos pilies vakariniuose kazematuose nuo 1992 metų veikia 16 ekspozicijos salių, kuriose eksponuojami muziejaus taikomosios dailės rinkiniai: baldai, pypkės, spaudai, laikrodžiai, porceliano bei stiklo dirbiniai, medžioklės trofėjai. Dominikonų koplyčioje 2005 metais gegužę buvo atidaryta sakralinio meno ekspozicija.
Karaimų gatvė
Karaimų g., Trakai (https://goo.gl/maps/Gc8JtQNK8TzvimF98)
Karaimų, nedidelės tiurkų tautybės žmonių, kelias į Lietuvą prasidėjo nuo Solchato miesto Kryme, kai Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas kovėsi su Aukso Orda. 1397-1398 m. atkėlęs dalį karaimų į Lietuvą, Vytautas apgyvendino juos Trakuose. Vėliau karaimų gyvenvietės atsirado ir šiaurės Lietuvoje. Trakuose karaimai iš pradžių (pirmąjį šimtmetį) ėjo pilių sargybą, vėliau vertėsi daugiausia žemdirbyste, daržininkyste, arklininkyste, prekyba bei amatais, ilgainiui taip suaugdami su Lietuva, kad savo gyvenimo būdu pradėjo nebesiskirti nuo vietos gyventojų.
Trakų krašto tradicinių amatų centras
Karaimų g. 41, Trakai (https://g.page/trakuamatucentras?share)
Trakų krašto istorija pasižymi savo įspūdingu kraštovaizdžiu ir daugelį amžių taikingai sugyvenančių tautų įvairove. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (XIV–XV a. sandūra) į Trakus atsivežė ir nuo to laiko čia apsigyveno įvairių kultūrų ir tikėjimų atstovai: karaimai, totoriai ir kt. Ir kiekvieni statė savo tradicinius maldos namus. Kartu su totorių mečete, karaimų kenesa, stačiatikių cerkvėmis, unitų ir katalikų bažnyčiomis miestas praturtėjo savitomis kultūrinėmis tradicijomis, papročiais, įvairiais bei naudingais amatais.
Trakų Kenesa (XIX a.)
Karaimų g. 30, Trakai (https://goo.gl/maps/dM2wakXd9cxecHbV8)
Karaimų maldos namai yra Trakų senamiesčio šiaurės vakarinėje dalyje. Tai yra seniausia Lietuvos kenesa. Pirmoji toje pačioje vietoje buvo pastatyta XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje, ji kelis kartus buvo sudegusi ir vėl atstatyta. Iki šiol ji atitinka architektūrinį Michailo Prozorovo rekonstrukcijos projektą. Sovietmečiu Trakų karaimų kenesa buvo vienintelė oficialiai veikianti karaimų šventovė Europoje.
Šapšalo karaimų tautos muziejaus ekspozicija
Karaimų g. 22, Trakai (https://goo.gl/maps/7cqLTerCinwoYMj49)
1967 metais buvo įrengta Karaimų etnografinė paroda. 1997 metais ši ekspozicija atnaujinta. Pastaroji supažindina su karaimų tautos istorija, buitimi bei papročiais ir yra vienintelis tautos, kuri prieš 600 metų iš Krymo atsikraustė į Lietuvą, pažinimo atspindys.
Trakų pusiasalio pilies ir kitų statinių kompleksas
Kęstučio g. 4, Trakai (https://goo.gl/maps/D2f8YbXWGC9F1cuW6)
Neeilinio grožio ežerais nusėtą Trakų kraštą nuo žilos senovės garsina trys pilys. Pirmoji, kunigaikščio Gedimino pastatyta Senųjų Trakų pilis – Vytauto Didžiojo gimtinė – stūkso apie 4 km pietų kryptimi nuo Trakų senamiesčio. Naujųjų Trakų salos pilis – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinės architektūros šedevras! Kartu su Trakų pusiasalio pilimi jos buvo tuometinės valstybės ekonominės bei karinės galios liudijimas.
Aukų kalnas
Kęstučio g. 4, Trakai (https://goo.gl/maps/huXokNxUQKm8ymm17)
Ežerais nusėtas ir upėmis išraižytas stulbinantis Trakų kraštovaizdis išsiskiria ne tik gamtiniu, bet ir gausiu kultūriniu-istoriniu paveldu. Lukos (Bernardinų) ežero vakarinėje pakrantėje esančio pusiasalio smaigalyje net 17 metrų aukštyn kyla piliakalnis, kažkodėl pramintas Aukų kalnu. Nuo retais lapuočių medžiais apaugusios viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į įspūdingą ežerų apjuostą Trakų salos pilį.
Trakų buv. Dominikonų vienuolynas (XVII-XIX a.)
Kęstučio g. 4, Trakai (https://goo.gl/maps/PzKjEG58jGW7rDhC9)
Dominikonų vienuolyno pastatai yra Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje, Trakų mieste, 0,1 km į šiaurę nuo Karaimų gatvės pradžios, Kęstučio gatvės gale, Trakų Salos ir Pusiasalio pilių kultūrinio rezervato teritorijoje. Pilies teritorijoje yra XIX a. vidurio vienuolyno parko fragmentai.
Buvęs Rusijos imperijos paštas (XIX a.)
Karaimų g. 5, Trakai (https://goo.gl/maps/mgYJf84voDSSdbE99)
Senasis paštas–būdingas XIX a. pradžios Trakų miesto pastatas. Jį 1810 m. pasistatė dominikonai, rezidavę Pusiasalio pilyje. 1864 m. panaikinus vienuolyną, jis atiteko Trakų apskrities policijos valdybai. Stogas buvo dengtas malksnomis, fasadus skaidė 11 langų. Kieme stovėjo du ūkiniai pastatai. 1887 m. namas perduotas Vilniaus pašto ir telegrafo apygardai. 1895 m. architektas Aleksandras Polozovas apmatavo namus ir vadovavo jų remontui. Po remonto namas atrodė beveik kaip dabar, tik prieangis buvo medinis, uždaras, drožiniais papuošta pastoge. Buvo 11 dviem eilėmis išdėstytų patalpų, viduryje – virtuvė. Namas remontuotas 1899, 1911 ir 1923-25 m. 1925 m. jame buvo operacijų ir bendroji salė, telegrafas, archyvas, 5 gyvenami kambariai. Manoma, kad mūrinės prieangio kolonos pastatytos XX a. 4 dešimtmetyje. Paštas čia veikė iki 1960 m., o vėliau pastatas pritaikytas kitokioms administracinių įstaigų reikmėms.
Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis
Vytauto ir Karaimų gatvių sandūra, Trakai (https://goo.gl/maps/xMWnm4gx4vCGMPdV9)
Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis – vienas iš svarbesnių Trakų miesto akcentų. Šis 14 metrų aukščio koplytstulpis yra įrengtas pačioje Trakų miesto šerdyje, Karaimų ir Vytauto gatvių sankirtoje, buvusios Rotušės aikštės centre. Rašytiniai šaltiniai byloja, kad jau XVII a. viduryje čia stovėjo mūrinė kolona su statula.
Trakų Supynių parkelis
Vytauto ir Karaimų gatvių sandūra, Trakai (https://goo.gl/maps/E1eEG2cSaJWwNdyS9)
Priešais Šv. Jono Nepomuko skulptūrą įrengtas Supynių parkelis. Tai puiki vieta pailsėti, o kartu ir įsimylėjėlių jau pamėgta, viena romantiškiausių Trakų vietų. Kad dar labiau sustiprinti romantišką aplinką, nakties metu parkas gražiai apšviestas.
Trakų senamiestis
Karaimų g. 41, Trakai (https://goo.gl/maps/RmN9hfdLMYdbh5r28)
Trakų miestas nuo seno garsėja harmoningu įvairių tautinių ir religinių bendruomenių sambūviu. Tai ir šiandien atsispindi savitame, skirtingomis architektūros tradicijomis išmargintame mieste. Trakų svečiai kviečiami iš arčiau susipažinti, kaip darniai tarpusavyje dera karaimų, totorių, stačiatikių bei katalikų tradicijos ir papročiai.
AJ Šokolado skulptūrų muziejus
Vytauto g. 4, Trakai (https://goo.gl/maps/a49uKx1mFnmbtMzY8)
Šokolado skulptūrų muziejuje eksponuojama daugiau nei šimtas per pastaruosius metus meistrų sukurtų skulptūrų. Muziejuje įrengti keturi kambariai. Kiekviena salė – skirtinga. Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ – tokios temos vyrauja juose. Didžioji dalis kūrinių iš saldžios masės yra natūralaus dydžio. Mažiausia skulptūrėlė – maždaug žmogaus delno. Ekspozicija kas kelis metus bus atnaujinama ir joje atsiras vis naujų šokoladinių personažų.
„Trakai2020“ kultūros medis
Vytauto g. 33, Trakai (https://goo.gl/maps/FZZuHCJEmEA3dLiq9)
Pasitinkant išskirtinai reikšmingą Trakams laikotarpį, 2019 gruodžio 2-ąją prie rajono savivaldybės pastato iškilo originali skulptūrinė kompozicija, kuri simbolizuoja 2020-uosius – Kultūros sostinės metus.
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
Birutės g. 5, Trakai (https://goo.gl/maps/nEzjg8H3QEszvj1V9)
Ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje puikuojasi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Trakų salos pilies rūmams savo mastu ir didybe prilygstanti bažnyčia 2017 m. buvo pašventinta kaip bazilika – šis titulas suteikiamas tik ypatingą reikšmę turintiems maldos namams.
Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo cerkvė
Vytauto g. 32, Trakai (https://goo.gl/maps/NmwSximkDtf2BZYY7)
Trakų Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo stačiatikių cerkvė yra Trakų miesto centre, Maironio ir Vytauto gatvių kampe. Vieno bokšto, be varpinės.
Cerkvė yra stačiatikių bendruomenės nuosavybė.
Senosios Trakų žydų kapinės
Vilniaus g., Trakai (https://goo.gl/maps/eqgsjBCdzRaCtAJa6)
Senosios žydų kapinės yra ten pat, kur ir katalikų – Vilniaus gatvėje, aptvertos tvora, net vienas naujas paminklas yra pastatytas, yra vienas paminklas su lietuvišku užrašu „Senosios žydų kapinės“.
Viešpaties Apreiškimo vienuolynas Senųjų Trakų piliavietėje
Pilies g. 1, Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/gDrAGp7aW3jbk5L4A)
XV a. pradžioje Senųjų Trakų pilis jau kurį laiką buvo praradusi savo gynybinę reikšmę, mat buvo pastatyta Naujųjų Trakų (šiandien – tiesiog Trakų) salos pilis, kuri ir įgijo pagrindinės gynybinės pilies statusą. Tad Vytautas Didysis į gimtąją savo pilį pakvietė brolius benediktinus iš Tyneco, miesto netoli Krokuvos (dabartinės Lenkijos teritorijos).
Senųjų Trakų piliavietė ir Vytauto Didžiojo kelias
Pilies g. 1, Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/F9ZaQ4HP8pRfAqtW9)
…Kartą didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, gyvenęs ano meto sostinėje Kernavėje, nusprendė išjoti medžioklėn į kitame Neries krante ošiančią girią. Ąžuolynų apsuptyje jis pamatė gražią virš lygumų iškilusią kalvą. Kunigaikštis susižavėjo nuostabia vieta ir nutarė pasistatyti čia pilį. Taip XIV a. pradžioje atsirado pilis ir šalia ėmė sparčiai kurtis miestas, šiandien vadinamas Senaisiais Trakais. Gediminas čia perkėlė Lietuvos valstybės sostinę, tiesa – neilgam.
Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia
Pilies g. 1, Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/NQWDz2JFXMovzsBU8)
Senuosiuose Trakuose galima aplankyti vienuolyną, pastatytą dar Vytauto Didžiojo laikais, t. y. XV a. pradžioje! Vienuolynas buvo įkurtas gimtojoje kunigaikščio pilyje, kurią gerokai anksčiau pastatė jo senelis – Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Pasakojama, kad anuomet Kernavėje gyvenęs Gediminas kartą medžiojo Senųjų Trakų apylinkėse, kurios jį taip sužavėjo, jog kaipmat nusprendė pasistatyti šioje vietoje pilį ir netgi perkelti čia valstybės sostinę.
Žukiškių kaimo koplytėlė
Žukiškių k., Trakų r. (https://goo.gl/maps/Xi5CvEgaxsB2Py6w9)
Važiuojant keliu iš Trakų link Rūdiškių, už Žukiškių kaimo miško paunksmėje puikiai matoma Žukiškių koplytėlė. Tai maždaug 100 metų senumo (sukurtas XX a. pradžioje) baublys. Garsiųjų Dionizo Poškos baublių, esančių Bijotose, mažesnysis brolis.
Lentvario dvaras
Klevų al. 48, Lentvaris, Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/7zrtVTCCZTJxA9tP8)
Šis dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1596 metais. Tikslių duomenų apie pirmuosius dvaro savininkus bei patį dvaro ansamblį nėra, tačiau, vietovardis yra sietinas su Jono Litovaro Chrebtavičiaus, vieno iš dvaro savininkų, antroponimu Litovaras (Litawor). XVIII a. dvaro savininku buvo Tomašas Sapiega, XIX a. pr. – N. Dambrovskis. 1819 m.– A. Lappo, Šachnos ir Hrinevičiūtės. 1850 m., jį nupirkus grafui Juozui Tiškevičiui (Józef Tyszkiewicz, 1830–1891), čia buvo pastatyti anglų neogotikos stiliaus rūmai, su dideliu parku. Nauji rūmai buvo trijų aukštų, su plačiu privažiuojamu prieangiu fasade, aukštu bokštu, su kreneliažu pietvakarių pusėje ir žemesniu, dviejų aukštų sparnu, kitoje pusėje. Internete radau tik vieną nuotrauką, kaip šie rūmai atrodė prieš rekonstrukciją. Kažin ar kas šioje nuotraukoje galėtų atpažinti tai, ką matome šiandien.
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Mokyklos g. 17, Lentvario m., Lentvario sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/5VgsPZnkLSsehpEk8)
Ką pamatyti Trakuose – Maždaug pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų įsikūręs Lentvaris garsėja unikalia gamta, dirbtinio ežero pusiasalyje pastatytu anglišką pilį primenančiu dvaru ir reto neoromaninio grožio įspūdinga, masyvia, raudonai tviskančia Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai bažnyčia.
Ką pamatyti Trakuose – Trakų krašto miškų parkas
Ropėjų Miško kel. 2, Senasis Tarpupis, Trakų r. (https://goo.gl/maps/H8yb3BMAxi6Ct3ZF9)
Miškininkų dienos proga 2017 rugsėjo 16 d.
prie Trakų urėdijos Ropėjų girininkijos pristatytas naujas rekreacinis objektas – “Trakų krašto miškų parkas”.
Teritorijoje įrengtuose stenduose gausu informacijos apie miškininko profesiją, mūsų miškų retus augalus ir gyvūnus.
Puiki vieta sustoti atsikvėpti keliaujant iš Vilniaus link Druskininkų, Varėnos ar Alytaus.
Nesugalvojate, ką dar pamatyti Trakuose, apart pilies? Žygis per pelkę – padovanos nepamirštamus nuotykius!
Anupriškių k. 2, Trakų r. (https://goo.gl/maps/m1hn6fVBiDxw1w5q7)
TonyResort pramogų ir poilsio parkas visus ištroškusius nepamirštamų nuotykių pakvies į pažintinį žygį po vietines pelkes. Ar žinojote, kad pelkės nuo seno buvo laikomos neįžengiamomis, paslaptingomis gelmėmis, piktųjų dvasių ir mitinių būtybių gyvenamąja vieta? Senojoje mitologijoje tikėta, kad pelkėse renkasi laumės ir velniai, o išdykusius, nepaklusnius vaikus dažnai nevengta pavadinti „pelkių vaikais“.
Nuoroda: http://www.tonyresort.lt/lt/paslaugos/informacija/%C5%BEygis-per-pelk%C4%99#ad-image-0
Ką pamatyti Trakuose – Varnikų piliakalnis
Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/3TaoHXJ53Mt33Eas7)
Piliakalnis įrengtas gražioje vietoje ant atskiros kalvos, maždaug 130 m į šiaurės rytus nuo Nerespinkos ežero, 170 m į pietus nuo Galvės ežero. Archeologai kasinėdami šį piliakalnį rado lipdytinės brūkšniuotosios keramikos. Tokia keramika būdinga laikotarpiui nuo I tūkst. prieš Kristų iki pirmųjų mūsų eros amžių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Varnikų piliakalnis buvo apgyvendintas gana seniai. Varnikai – tai piliakalnis su labai nedidele aikštele, todėl kaip svarbi gynybinė pilis tarnauti negalėjo, tačiau puikiai atliko slėptuvės ar žvalgybos funkcijas. Deja, tačiau trūksta rašytinių šaltinių, kurie nušviestų šio piliakalnio reikšmę ir funkcijas šioje Trakų istorinėje erdvėje prie svarbaus seno prekybinio kelio į Vilnių.
Ką pamatyti Trakuose – Varnikų holokausto vieta
Varnikų k., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/7odocxsEzoJXq2fZA)
Varnikų miške šalia Varnikų kaimo, vietovėje besiribojančioje su Galvės ir Skaisčio ežerais yra tamsios Lietuvos istorijos vieta. 1941 m. rugsėjo mėn. į vasarnamiuose įkurtą getą iš Trakų bei apylinkių (Lentvario, Onuškio, Aukštadvario) buvo suvaryti žydai. Trakų policijos vadui Kaziui Čaplikui atsisakius vykdyti apskrities viršininko Mačinsko įsakymą bei įsakius savo pavaldiniams pasielgti analogiškai, į Trakus iš Vilniaus buvo atsiųsta apie 30 Vilniaus ypatingojo būrio policininkų ir vokiečių karininkų. 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške buvo sušaudyti 1446 žydai: 366 vyrai, 483 moterys ir 597 vaikai. Žudynių aukų kapą žymi dvi memorialinės plokštės su užrašais lietuvių ir jidiš kalbomis bei medinė skulptūra.
Ką pamatyti Trakuose – Varnikų pažintinis takas
Varnikų miškas, Ilgelio pelkė, Trakų sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/yVs3z4h51MGS2ru79)
Per Varnikų botaninį-zoologinį draustinį išsiraizgęs 5 km ilgio pažintinis takas gamtos mylėtojams siūlo pasižvalgyti po įspūdingą gamtą ir pasigrožėti jos bioįvairove.
Ką pamatyti Trakuose – Žaliasis pažintinis takas
Strėva, Trakų r. (https://goo.gl/maps/SoaK6MTzdKD7oXH56)
Šis pažintinis takas vingiuoja šalia Strėvos upės ir žiediniu maršrutu lankytojus veda Spindžiaus mišku. Jis jungia ne tik Strėvos įgriūvą, bet ir kitus svarbius objektus, ir padeda nepasiklysti šiose mistika dvelkiančiose apylinkėse… Vienas iš Žaliojo tako siurprizų – Šaltinių kalnelis, iš kurio trykšta net žiemą neužšąlantys šaltinėliai. Tai gana retas gamtos reiškinys, vertingas ne tik gamtiniu, bet ir kultūriniu požiūriu. Visomis kryptimis čiurlenantys vandenėliai maitina Strėvos upę, padeda susiformuoti pelkėms ir liūnams, kurie itin patinka bebrams. Senovės liaudies tradicijoje neužšąlantys šaltiniai buvo laikomi šventais, o jų vanduo, tikėta, turįs gydomųjų galių. Pasakojama, kad susirgę apylinkių gyventojai nešdavosi šio vandens į namus, piemenukai juo gydydavę išvargusias kojas.
Pirmųjų Rūdiškių geležinkelio tarnautojų namas (1861 m.)
Stoties g. 5, Rūdiškės, Rūdiškių sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/apbf5aNs3Fx8ncKJA)
Lietuvos geležinkelių istorijos tyrinėtojo Liubomiro Viktoro Žeimanto duomenimis, 1861 m. Rūdiškėse buvo pastatyti du mediniai gyvenamieji namai, viename iš jų apsigyveno geležinkelio tarnautojai. Tikėtina, kad tai medinis vienaukštis pastatas su pastoge Stoties g. 5, su istorizmo laikotarpiui būdinga fasadų puošyba.
Nuoroda: http://www.atraskrudiskes.trakai.lm.lt/marsrutai/pasivaiksciojimas-po-rudiskes/lankytinos-vietos/
Ką pamatyti Trakuose – Vandens bokštas (1862 m.)
Stoties gatvė prie geležinkelio bėgių, Rūdiškės, Rūdiškių sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/By8kFGNe14DPQR9G9)
Rūdiškių stotis pusiaukelėje tarp Lentvario ir Valkininkų buvo reikalinga tam, kad garvežiai galėtų papildyti vandens atsargas (jie važiavo garo katilų galia). 1862 m. Rūdiškių stotyje pabaigtas statyti aštuoniakampio plano, dviejų tarpsnių vandens bokštas su 2563 kubinių pėdų (1 pėda = 0,3048 m) vandens talpa.
Vanduo iš šulinio tiektas į siurblinę, joje stovėjo rankinis siurblys, kuriuo vanduo buvo pakeliamas į bokštą, du vandentiekio vamzdžiai iš bokšto vedė prie čiaupų; vienas iš jų buvo skirtas garvežiams pildyti.
Nuoroda: http://www.atraskrudiskes.trakai.lm.lt/marsrutai/pasivaiksciojimas-po-rudiskes/lankytinos-vietos/
Ką pamatyti Trakuose – Geležinkelio stotis (apie 1929 m.)
Stoties g. 1, Rūdiškės, Rūdiškių sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/Bjwju8zuA95pmMPp9)
Geležinkelis pakeitė miškų apsuptyje, prie kelio iš Vilniaus į Karaliaučių įsikūrusio Rūdiškių kaimelio ir karčemos gyvenimą. 1861 m. rugsėjo 24 d. per Rūdiškės nudundėjo pirmasis garvežys, o nuo 1862 m. gruodžio 15 d. jau vyko nuolatinis traukinių eismas. Geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva – tai vienas didžiausių ir brangiausių projektų carinės Rusijos istorijoje. Vienas šio geležinkelio varstas (apie 1,07 km) kainavo vidutiniškai 100 000 rublių! Pirmieji Rūdiškių namai buvo mediniai, skirti geležinkeliečiams ir keleiviams. Verslą ir prekybą Rūdiškėse nuo pat pradžių į savo rankas paėmė žydai. XX a. trečiame dešimtmetyje maždaug 300 žydų bendruomenė vertėsi medienos prekyba ir medžio apdirbimu, turėjo dvi dešimtis parduotuvių: galanterijos, ūkinių ir maisto prekių, taip pat kepyklą, skerdyklą, teikė siuvėjo, batsiuvio, dažytojo, stiklininko, skardininko paslaugas. Šis Rūdiškių istorijos tarpsnis pasibaigė Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Karui praūžus, Rūdiškių senamiestyje, tuščiuose žydų namuose, kūrėsi naujoji rūdiškiečių karta.
Nuoroda: http://www.bukdetektyvas.lt/marsrutai/pasivaiksciojimas-po-rudiskes-/
Radunskių arbatinė (XIX a. antroji pusė)
Trakų g. 16, Rūdiškės, Rūdiškių sen. Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/CqMQ5swGwms2McWa9)
Remiantis ilgametės Rūdiškių bibliotekininkės Lionės Verseckienės surinktais duomenimis ir Chaikelio Lunskio parašyta Rūdiškių istorijos apybraiža, 1866 m. iš Butrimonių (Alytaus r.) į Rūdiškes atvyko Israjelis Radunskis. Jis tapo arbatinės prie geležinkelio stoties (Trakų g. 16) savininku. Šis pastatas – pirmasis ir seniausias prie Rūdiškių stoties įsikūrusiame mieste.
Nuoroda: http://www.atraskrudiskes.trakai.lm.lt/marsrutai/pasivaiksciojimas-po-rudiskes/lankytinos-vietos/
Ką pamatyti Trakuose – Pirmas mūrinis namas (XIX a. antroji pusė)
Trakų g. 28, Rūdiškės, Rūdiškių sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/Y8txMHpV3U1yQ9Cp7)
Pirmasis, ir ilgą laiką vienintelis, mūrinis namas Rūdiškėse – Kamenmacherio. Gali būti, kad tokį savininko sprendimą lėmė prekyba žibalu ir jo atsargų saugykla. Namas kelis kartus keitė savo paskirtį, šiandien jame įsikūręs Rūdiškių pirminės sveikatos priežiūros centras.
Nuoroda: http://www.atraskrudiskes.trakai.lm.lt/marsrutai/pasivaiksciojimas-po-rudiskes/lankytinos-vietos/
Ką pamatyti Trakuose – Sinagogos vieta (1904 m.)
Trakų g. 38, Rūdiškės, Rūdiškių sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/7sHCJCovTvc2g87u5)
Keliautojo po Rūdiškes maršrutas veda ten, kur atokiau nuo Trakų gatvės stovėjo medinė sinagoga. 1883 m., Rūdiškių žydų skaičiui augant, buvo pastatyta pirmoji, o 1904 m. – nauja, antroji sinagoga. 1918–1919 m. šiauriniame Rūdiškių pakraštyje įkurtos žydų kapinės, o mieste pradėjo veikti laidojimo paslaugų bendrovė.
XX a. 3 dešimtmetyje Rūdiškėse gyveno apie 300 žydų, kurie turėjo 44 medinius ir vieną mūrinį miesto pastatą. Žydai vertėsi medienos prekyba ir medžio apdirbimu, turėjo dvi dešimtis parduotuvių: galanterijos, ūkinių ir maisto prekių, taip pat kepyklą, skerdyklą, teikė siuvėjo, batsiuvio, dažytojo, stiklininko, skardininko paslaugas. Paminėtina, kad net aštuonios žydų šeimos pas aplinkinių kaimų gyventojus už mokestį sėjo rugius, avižas, grikius, sodino bulves; dirbančio jaunimo organizacijai priklausė dramos būrelis ir pučiamųjų orkestras.
1941 m. rugsėjo 23 d. Rūdiškių žydai buvo uždaryti sinagogoje, o kitos dienos rytą pėsčiomis išvaryti į Trakus, Varnikų mišką, iš kurio niekada nebesugrįžo. Erdvus sinagogos pastatas per kelis sovietinės okupacijos dešimtmečius keitė paskirtį, kol rūdiškiečių apleistas sunyko.
Ką pamatyti Trakuose – Puckarniko namas (XIX a. antroji pusė)
Trakų g. 40, Rūdiškės, Rūdiškių sen., Trakų r. sav. (https://goo.gl/maps/GD27M1hkLGf2V81SA)
Vieno iš trijų pirmųjų Rūdiškių gyventojų žydų – kalvio Puckarniko namas. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo pabaigos jame įsikūrė NKVD būstinė. Name buvo laikomi ir tardomi sovietiniam rėžimui nepaklusę Rūdiškių ir apylinkių gyventojai; kaip skelbia atminimo lentos užrašas, iš čia rūdiškiečiai buvo tremiami Sibiran.
Nuoroda: http://www.atraskrudiskes.trakai.lm.lt/marsrutai/pasivaiksciojimas-po-rudiskes/lankytinos-vietos/
Daugiau informacijos, ką pamatyti Trakuose, rasite:
- Trakų turizmo ir informavimo centras: https://www.trakai-visit.lt/
- Atrask/Pažink/Išsaugok : https://exploretrakaivilnius.lt/
- Atrask Rūdiškes: http://www.atraskrudiskes.trakai.lm.lt/
