Pasaulyje, kur laiko suvokimas dažnai yra subjektyvus, mokslas mums pateikia įdomų faktą: dienos Žemėje ilgėja. Tačiau kodėl tai vyksta? Kaip tai susiję su mūsų kasdieniu gyvenimu ir kodėl daugelis žmonių vis tiek jaučia, kad laikas bėga greičiau nei bet kada anksčiau? Šis straipsnis išsamiai paaiškina tiek mokslinį reiškinį, tiek psichologinį laiko suvokimą.
Kaip dienos Žemėje ilgėja?
Žemės diena – laiko tarpas, per kurį mūsų planeta apsisuka aplink savo ašį – nuo pat Žemės susiformavimo laikų ilgėja. Kodėl? Žemės sukimosi aplink savo ašį greitis labai iš lėto, tačiau nuosekliai lėtėja, dėl to kiekviena diena tampa ilgesnė, nors skirtumas toks menkas, kad mes to nejaučiame kasdien. Šį lėtėjimą daugiausia lemia Mėnulio gravitacinė trauka, kuri sukelia potvynių jėgas Žemės vandenynuose. Potvynių bangos veikia tarsi stabdžiai, šiek tiek lėtindamos mūsų planetos sukimąsi.
Mokslininkai apskaičiavo, kad kas šimtą metų Žemės diena pailgėja maždaug 1,7 milisekundės. Nors šis pokytis yra beveik nepastebimas žmogaus gyvenimo laikotarpiu, per ilgą laikotarpį jo poveikis tampa reikšmingas. Pavyzdžiui, prieš 1,4 milijardo metų Žemės diena truko tik apie 18 valandų. Tai reiškia, kad per milijardus metų Žemė labai lėtai, bet nuolat ilgina savo dienos trukmę. Šiandien ji trunka apie 24 valandas, o ateityje dienos ilgis ir toliau didės.
Mėnulis ir jo įtaka
Mėnulis čia atlieka pagrindinį vaidmenį. Jo gravitacinė trauka nuolat veikia Žemę, sukeldama potvynių bangas, kurios, savo ruožtu, sukelia energijos praradimą. Mėnulis, tarsi inercijos stabdys, lėtina mūsų planetos sukimąsi. Dėl šios priežasties, kiekvienais metais Mėnulis tolsta nuo Žemės apie 3,8 centimetro.
Šis energijos praradimas ir Mėnulio tolėjimas yra glaudžiai susiję su ilgesnėmis dienomis. Kaip mokslininkai prognozuoja, šis procesas tęsis milijonus metų, o per tolimesnę evoliuciją dienos ilgis gali pasiekti net 25 valandas.
Klimato kaitos įtaka dienos ilgėjimui
Be Mėnulio traukos, klimato kaita taip pat gali turėti įtakos Žemės sukimosi greičiui ir dienos trukmei. Mokslininkai teigia, kad dėl tirpstančių ledynų ir besikeičiančios vandens masės persiskirstymo planetos paviršiuje Žemės sukimasis gali šiek tiek paspartėti arba sulėtėti. Šis poveikis yra itin subtilus, tačiau ilgainiui jis gali turėti įtakos dienos trukmei.
Pavyzdžiui, kai ledynai tirpsta ir vanduo pasiskirsto po vandenynus, Žemės masė persiskirsto, o tai gali paveikti planetos sukimąsi. Šis reiškinys vadinamas „geoidiniu efektu“, ir jis gali šiek tiek pakeisti Žemės sukimosi greitį, nors poveikis yra labai mažas.
Dienos Žemėje ilgėja: ką tai reiškia mūsų planetai?
Ilgėjant dienoms, gali kilti įvairių ilgalaikių pasekmių Žemės klimato sistemai ir biologinei įvairovei. Lėtesnis Žemės sukimasis gali paveikti vėjo ir vandenyno sroves, kurios prisideda prie klimato stabilumo. Ilgėjanti dienos trukmė taip pat gali turėti įtakos gyvūnų elgesiui, augalų augimui ir natūraliems ciklams, kurie priklauso nuo šviesos ir tamsos fazių.
Tyrėjai taip pat teigia, kad ilgėjantis Mėnulio atstumas nuo Žemės gali turėti poveikį potvynių bangoms, kurios taptų mažesnės. Tai gali pakeisti pakrančių ekosistemas ir gyvūnų, priklausančių nuo potvynių, elgesį.
Dienos Žemėje ilgėja, o laikas bėga greičiau?
Nors mokslininkai įrodė, kad dienos ilgėja, daugelis žmonių jaučia, kad laikas praeina vis greičiau. Šis subjektyvus laiko suvokimas yra psichologinis reiškinys, susijęs su žmogaus smegenų veikla ir gyvenimo būdo pokyčiais.
Psichologinis laiko pojūtis
Viena iš priežasčių, kodėl mums atrodo, kad laikas bėga greičiau, yra susijusi su mūsų smegenų gebėjimu apdoroti informaciją. Jaunystėje mes dažniau patiriame naujas patirtis, kurios smegenims atrodo reikšmingos, todėl laikas atrodo lėtesnis. Tačiau, kai įprantame prie rutinos, gyvenimas tampa labiau nuspėjamas ir smegenys apdoroja mažiau naujos informacijos. Dėl to mums gali atrodyti, kad laikas bėga greičiau.
Be to, kuo daugiau mes esame užsiėmę, tuo labiau jaučiame, kad laiko trūksta. Šiuolaikinis gyvenimas dažnai verčia mus atlikti daugybę užduočių vienu metu – darbas, socialiniai tinklai, šeimos rūpesčiai, kasdienės pareigos. Kai mūsų dėmesys yra išsklaidytas, mums atrodo, kad laikas nevaldomai bėga, o diena baigiasi greičiau, nei spėjome pabaigti visus suplanuotus darbus.
Skaitmeninė era ir laiko bėgimo iliuzija
Šiandieninė skaitmeninė era taip pat daro didelę įtaką laiko suvokimui. Nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų naudojimas ir ryšių technologijos sukuria jausmą, kad esame nuolat skubantys. Mūsų dėmesys yra nuolat trikdomas, o daugybė informacijos, kurią gauname kiekvieną dieną, sukuria iliuziją, kad laikas tiesiog tirpsta.
Be to, skaitmeninės technologijos keičia mūsų dienos struktūrą. Seniau buvo aiški riba tarp darbo ir laisvalaikio. Tačiau šiais laikais, kai turime nuolatinį ryšį su darbu per išmaniuosius įrenginius, šios ribos nyksta ir jaučiame, kad turime mažiau laiko sau.
Kaip suvaldyti laiko pojūtį?
Nors laiko bėgimas yra subjektyvus pojūtis, yra keletas būdų, kaip žmonės gali sąmoningai kontroliuoti šį jausmą ir patirti, kad laikas eina lėčiau:
- Naujų patirčių įtraukimas. Kiekviena nauja patirtis praturtina smegenų veiklą ir sukuria naujus prisiminimus, todėl laikas atrodo prailgėjęs. Kelionės, nauji hobiai ar išbandytos naujos veiklos gali padėti sukurti lėtesnio laiko pojūtį.
- Sąmoningumas. Praktikuojant meditaciją ar dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technikas, galima labiau įsitraukti į dabarties akimirkas ir geriau suvokti laiką, kuris praeina. Tai padeda sumažinti nuolatinį skubėjimo jausmą.
- Laiko planavimas. Tinkamas dienos laiko valdymas ir prioritetų išdėstymas gali sumažinti stresą ir suteikti daugiau laisvės mėgautis laiku, vietoj jausmo, kad jo trūksta.
Nors Žemės dienos ilgėja dėl lėtesnio sukimosi aplink ašį, mūsų kasdieninis laiko suvokimas dažnai yra priešingas – atrodo, kad laikas bėga greičiau. Šis pojūtis kyla iš smegenų veiklos, informacijos apdorojimo ir modernios gyvenimo aplinkos. Supratimas apie šiuos reiškinius gali padėti žmonėms geriau valdyti savo laiką ir atrasti būdų, kaip mėgautis kiekviena diena be skubos pojūčio.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/planet-earth/climate-change/climate-change-day-length-tktk
- https://explainingscience.org/2015/08/24/september-18-the-shortest-day/
- https://www.visualcapitalist.com/changing-daylight-patterns/
- https://www.scientificamerican.com/article/sunlight-changes-unequally-all-year-long/
- https://www.quora.com/Do-you-feel-like-time-is-running-faster-than-it-used-to
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
