Utenos kultūros centrui koronaviruso infekcija ir karantinas kojos nepakišo: kai vieni galvoja, kaip išgyventi, kiti – ką veikti, Centras organizuoja festivalius, trunkančius ne vieną ir ne dvi dienas. Šie festivaliai – tai jau vykstantis Pasakų festivalis ir vasario viduryje prasidėsiantis Istorijų festivalis. Nuo mums jau įprastų jie skiriasi tik vienu dalyku: vyksta ir vyks virtualioje erdvėje, t. y. Centro facebook paskyroje.
Tokį Pasakų festivalį Utenos kultūros centras surengė pirmą kartą. Jis truks iki pat žiemos pabaigos. Dabar kiekvieną dieną, įlindus į Centro facebook‘ą, galima pasiklausyti įvairiausių pasakų. Atrodo, jos turėtų daugiau dominti ir patikti vaikams, bet ne vienas suaugusysis, pamatęs ir išgirdęs profesionaliai sekamas pasakas, prilipo prie kompiuterio ekrano ir negalėjo akių atplėšti. Taip, taip. Utenos kultūros centro darbuotojų sekamas pasakas reikia ne tik išgirsti, bet ir pamatyti. Kodėl? Todėl, kad jas pasakoriai „apgyvendina“ neįprastose aplinkose. Viena pasaka sekama sename dvare, kita – etnografinėje kaimo troboje, trečia – paslaptingoje erdvėje, ketvirta – Utenos kraštotyros muziejuje, dar kita – lėlių teatre. Ir ne tik sekama: apsirengę kaip pasakų herojai Kultūros centro darbuotojai jas pagyvina judesiu, vaidyba, improvizacija.
Maži ir dideli pasakų klausytojai išgirdo ir dar išgirs ne tik lietuviškas pasakas. Festivalyje – indų, turkų, anglų, uzbekų, estų, prancūzų, mongolų ir kitų tautų pasakos. Žinoma, festivalis neapsiėjo be didžiųjų pasakininkų – Brolių Grimų, Kristiano Pino, Vilhelmo Haufo – pasakų.
Festivalio idėjos autorius – Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas, pats taip pat tapęs pasakoriumi, – sako, kad festivalis jau sulaukė didelio būrio klausytojų ir sekėjų. „Šiuo mums neįprastu ir keistu metu festivalis ne tik suteikia galimybę turiningai praleisti laiką namuose, bet ir lavina, ugdo, moko. O tėveliams ir kitiems suaugusiems, reikia tikėtis, atgaivina atminty giliai paslėptus vaikystės prisiminimus ir pasakas, kurias jie girdėjo iš savo tėvų“.
Jei Pasakų festivalis pavyko, kodėl gi nesurengus kito? – šypsosi direktorius. Ir štai: minėtas Istorijų festivalis prasidės vasario 16-ąją ir tęsis iki Atvelykio. Šitame pasakų jau nebebus, bet visų kitų dalykų bus labai daug. Jau galima pasakyti, kad bus istorijų apie Utenos rajono miestelius, bažnyčias, dvarus, mitologines vietas, lankomus objektus. Kas dar? Ogi virtualių parodų, įdomių žmonių pasakojimų, susitikimų su Utenos rajone gyvenančiais ir iš Utenos kilusiais kūrėjais.
Dabar Kultūros centro darbuotojų laukia ne viena kelionė po Utenos rajoną, daug filmavimo, saugių susitikimų su žmonėmis, pokalbių ir istorijų įamžinimo. Erikas Druskinas sako, kad bus ne tik važiuojama į sutartą vietą ir filmuojamas iš anksto numatytas objektas. Kelionių po rajoną metu neabejotinai bus surasta netikėtų istorijų ir įdomių žmonių, kurie ne tik maloniai nustebins, bet ir dovanos daug džiugių atradimų. „Svarbiausia, kad tie atradimai džiugins ne tik mus, suradusius tuos netikėtumus, bet ir uteniškius, žiūrėsiančius šias istorijas. Na, o jei šis festivalis bus taip pat pamėgtas, netruksim sugalvoti ir surengti dar vieną“, – neabejoja direktorius.
