Kovo 4-ąją, Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero dieną, Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje esančioje dominikonų vienuolyno koplyčioje) atidaroma sidabrakalio, menininko, muziejaus dailininko – rekonstruktoriaus Kazimiero Barišausko autorinių darbų, meniškų juvelyrinių „pakuočių“ paroda. Parodoje bus eksponuojama netradiciškai sukurtų žalvarinių, bronzinių ir sidabrinių dėžučių. Skulptūrinių dėžučių ekspoziciją papildys ir juvelyriniai dirbiniai – dėžutės: atsidarantys žiedai, kaklo vėriniai ir pakabukai.
„Viskas prasidėjo nuo seno skuduro. Kartą, juo šluostydamas grindis, pastebėjau meniškai pradriskusią skylę ir pagalvojau, kad tokį grožį derėtų įamžinti. Atsargiai išskalbęs ir išdžiovinęs, sumontavau ir išliejau žalvarinę dėžutę, kurios dangtelį ta skylė ir papuošė. Tai įkvėpė ieškoti kitų medžiagų, iš kurių būtų galima sukurti kažką panašaus. Palėpėje suradau jaunystėje dėvėtus velveto džinsus „Lee“ ir išliejau „velvetinę“ dėžutę,“ – meninių „pakuočių“ pradžios įspūdžiais dalijasi kūrėjas Kazimieras Barišauskas.
Pasak parodos autoriaus, šitaip netikėtai gimusi idėja nejučia „įklampino“ į dėžučių kūrybinę maniją. Per metus gimė apie trisdešimt įvairiausių faktūrų ir formų skulptūrinių kompozicijų. Parodos autorius tikisi, kad jo kuriamos daugkartinio naudojimo „pakuotės“ pasitarnaus dabar itin madingam ekologiniam judėjimui – mat, mažai tikėtina, kad meno kūrinius kas nors išmestų. „Užtenka prisiminti, kaip anais laikais mylėjom ir saugojom iš Vakarų prekybos centrų parsivežtus polietileno firminius maišelius,“ – juokauja Kazimieras.
Juvelyras K. Barišauskas tikisi, kad su šia paroda jį apėmusi manija pasibaigs, nors neabejoja, kad pasaulyje yra daug mažų dalykų, vertų paminklo. „Stengiuosi išsiveržti iš plokštumos…“ – taip savo kūrybinį credo įvardija pats parodos autorius.
Kazimieras Barišauskas (g. 1957 m., Marijampolėje) studijavo anglų kalbą Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, bet jau po metų suprato, kad tai – ne jo kelias, labiau traukė menai. Pradėjo tapyti, drožinėti. Po privalomos tarnybos sovietų armijoje, įsidarbino eksperimentinėje gamykloje „Apvija“. Graverio specialybė ir gamykloje buvusios techninės galimybės buvo K. Barišauskui juvelyrikos kūrybinė pradžia. Gimė pirmieji medaliai, skirti autoriaus mėgstamoms asmenybėms: Alberui Kamiu, Bobui Dilanui, Aleksandrui Solženicynui, Voltui Vitmenui, Vydūnui, Stasiui Krasauskui, Vincui Kudirkai.
Nuo 1985 m. K. Barišauskas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Kūrėjas yra surengęs nemažai personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, pirmasis Vilniaus Kaziuko mugėje pradėjo kaldinti šventės monetas. Nuo 1998 m. dalyvauja gyvosios istorijos renginiuose ir projektuose, pristatydamas archeologinių radinių rekonstrukcijas. Taip pat yra eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narys. 2002 metais kūrėjas buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos premija už senųjų amatų tradicijos puoselėjimą ir sklaidą.
Jau daugiau kaip dvidešimtmetį savo profesinės veiklos Kazimieras sieja su Trakų istorijos muziejumi. Jo atkurti archeologiniai papuošalai papildo 18 istorinių kostiumų Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ne vieną talentingojo sidabrakalio darbą galima pamatyti Trakų istorijos muziejaus ekspozicijoje (kunigaikščių bei didikų spaudų kopijas, atkurtą Slibino ordino, kuriam priklausė ir Vytautas Didysis, ženklą, valdovo majestorinio antspaudo rekonstrukciją, kitus dirbinius). 2021 m. muziejuje saugomai Žukiškių kaimo koplytėlei Kazimieras sukūrė šv. Hiacinto (šv. Jackaus), Lietuvos globėjo skulptūrą.
K. Barišauskas neapsiriboja restauravimu ir archeologinių radinių rekonstrukcija. Savo kūrybinėms idėjoms reikšti autoriui būdingas polinkis eksperimentuoti. Kažkam jis pažįstamas kaip puikus fotografas, kuriantis įtaigius portretus ar pastebintis unikalų gamtos, architektūrinių detalių grožį. Laisvalaikiu, pagautas įkvėpimo, rašo trumpus, įtaigius tekstus, aforizmus – juose aptinkama ironija, lengvas sarkazmas ir aštrus, kartais tiesmukas, nes neromantizuotas, požiūris į gyvenimiškas realijas, socialinius reiškinius, žmonių tarpusavio santykius.
Kazimiero sukurtais dirbiniais muziejaus darbuotojai papildo atkuriamą istorinį kostiumą gyvosios istorijos renginių metu, o didžiausios kūrybos gerbėjos – puošiasi ypatingomis progomis ar kuria kasdienį, bet išskirtinį, unikalų įvaizdį.
Parodos atidarymas – 2022 m. kovo 04 dieną, penktadienį, 15.00 val., Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Kęstučio g. 4, Trakai).
Parodą galima apžiūrėti trečiadieniais – sekmadieniais, 10.00–18.00 val.
Paroda veiks iki 2022 m. balandžio 03 d.
