Kraujo donorystė – kilnus būdas padėti kitiems ir prisidėti prie gyvybių išsaugojimo. Nors daug žmonių nori dalyvauti šiame procese, dažnai juos sustabdo įvairūs mitai ir klaidinga informacija. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausius mitus apie kraujo donorystę ir išsiaiškinsime, kas iš tiesų yra faktai.
Mitas: „Donorystė pavojinga sveikatai“
Tiesa: Kraujo donorystė yra visiškai saugi procedūra, kai atliekama profesionaliai ir kontroliuojamoje aplinkoje. Kraujas paimamas naudojant sterilius vienkartinius įrankius, todėl donorui nėra pavojaus užsikrėsti infekcijomis. Sveiki žmonės gali saugiai paaukoti kraujo, o kūnas greitai atkuria netektą skysčių kiekį.
Mitas: „Po donorystės sumažės kraujospūdis ir išseks organizmas“
Tiesa: Sveikiems donorams kraujo netekimas yra minimalus ir laikinas. Kūnas iškart pradeda atkurti prarastą kraujo kiekį, o skysčių pusiausvyra atsistato jau per kelias valandas, jei išgėrėte pakankamai vandens. Kai kurie gali jaustis lengvai pavargę, tačiau šie pojūčiai paprastai praeina greitai. Daugeliui netgi pagerėja savijauta, nes donorystė gali suteikti stiprų emocinį pasitenkinimą.
Mitas: „Mano kraujo grupė reta, todėl mano kraujo niekam nereikia“
Tiesa: Kiekviena kraujo grupė yra svarbi, o retas kraujas ypač reikalingas. Medicinos įstaigos nuolat ieško kraujo visoms grupėms – nesvarbu, ar tai dažnesnės, kaip O, ar retos, kaip AB. Be to, kraujo poreikis nuolat didėja, todėl kiekvieno donoro kraujas yra vertingas.
Mitas: „Kraujo donorystė užima per daug laiko“
Tiesa: Pati kraujo paėmimo procedūra trunka apie 10–15 minučių. Įskaitant registraciją, pirminę sveikatos patikrą ir poilsį, visa procedūra dažnai trunka mažiau nei valandą. Daugelis žmonių kraujo donorystei renkasi laiką per pietų pertrauką ar laisvesnę dienos dalį, todėl tai nekelia didelių nepatogumų.
Mitas: „Po donorystės negalėsiu sportuoti ar užsiimti aktyvia veikla“
Tiesa: Po kraujo donorystės rekomenduojama vengti intensyvios fizinės veiklos apie parą, kad organizmas galėtų atsigauti. Tačiau tai laikina priemonė, o grįžti į įprastą aktyvumo režimą galima jau kitą dieną. Donorystė nesukelia ilgalaikio poveikio fizinei būklei ar sportiniams rezultatams.
Mitas: „Donorystė sukelia priklausomybę“
Tiesa: Fiziniu požiūriu kraujo donorystė negali sukelti priklausomybės. Vis dėlto kai kurie donorai jaučia emocinį pasitenkinimą padėdami kitiems ir todėl mielai grįžta donorystei. Priklausomybės poveikio čia nėra – tik teigiamas emocinis atsakas.
Mitas: „Donorystė kenkia imunitetui“
Tiesa: Kraujo paėmimas nesumažina imuninės sistemos stiprumo. Po donorystės kūnas natūraliai atkuria kraujo komponentus, įskaitant raudonuosius kraujo kūnelius ir imunines ląsteles. Tyrimai rodo, kad reguliarūs donorai yra tokie pat sveiki, kaip ir kiti žmonės, o kai kurie jų netgi rečiau patiria širdies ligas ir insultus.
Mitas: „Aukoti kraują galima tik tam tikrame amžiuje“
Tiesa: Kraują gali aukoti žmonės nuo 18 iki 65 metų, nors kai kuriose šalyse yra galimybė tapti donoru ir po 65 metų, jei sveikata tai leidžia. Donorystės kriterijai yra lankstūs ir daugelis žmonių gali tapti donorais nepriklausomai nuo amžiaus, jei tik atitinka sveikatos reikalavimus.
Kraujo donorystė – kilnus ir reikšmingas būdas padėti
Svarbu pabrėžti, kad kraujo donorystė yra būtina ne tik avarinių situacijų atvejais, bet ir kasdieniam medicinos centrų darbui. Paaukotas kraujas gali išgelbėti gyvybę po operacijos, padėti sergantiems onkologinėmis ligomis ar pagelbėti gimdymo metu. Todėl kiekvienas žmogus, atitinkantis reikalavimus, yra kviečiamas apsvarstyti kraujo donorystės galimybę.
Kraujo donorystė nėra pavojinga, o mitai neturėtų atbaidyti žmonių nuo galimybės padėti kitiems. Sužinoję faktus ir įsitikinę procedūros saugumu, galime prisidėti prie gyvybių gelbėjimo – nesvarbu, ar tai būtų vienkartinė, ar reguliari pagalba.
