Restauravimo taryba birželio 19 d. įvertino ir priėmė Tado Ivanausko sodybos Obelynėje namo polichrominio dekoro restauravimo darbus. Darbus, vadovaujant sienų tapybos restauratoriui ekspertui prof. Juozui Algirdui Pilipavičiui atliko Siuzana Darjeva ir jos restauravimo įmonės restauratoriai. 2023 m. buvo parengtas T. Ivanausko sodybos namo tvarkybos darbų projektas. Prasidėjus darbams, paaiškėjo, jog rengiant projektą, nebuvo tyrinėtas pirmojo ir antrojo aukšto patalpų polichrominis dekoras. Abiejų aukštų patalpose demontavus apkalimą, buvo atidengti sienų frizo dekoro fragmentai. Aptiktas polichromijos dekoras nuo namo pastatymo išliko neperdažytas – buvo aiškiai matomas ir labai gerai išsilaikęs. Kauno rajono savivaldybė ryžosi išsaugoti visą dekorą: pirmojo aukšto patalpose konservuoti ir restauruoti Kauno tarpukario interjerams būdingi frizai su stilizuotomis tulpėmis, kitokiu augaliniu dekoru, antrajame aukšte – frizai su augaliniais ir geometriniais motyvais. Restauruota polichromija drauge su kitais interjero elementais subtiliai leidžia pajusti tikrą T. Ivanausko namo dvasią.
Priminė vaikystės namus Lebiodkoje
1920 m. Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės ir T. Ivanausko šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje (dab. Akademijoje, Obelynės g. Kauno rajone). 1925 m. čia šeima pradėjo kurti vasarnamį. Profesoriui buvo labai svarbūs jo vaikystės namai – Lebiodkos dvaras Gardino srityje. Inžinieriaus Noacho Bero Jofės 1924 m. suprojektuotas namas turėjo šiam dvarui būdingų elementų. Tai tipiškas tarpukario Kauno modernizmo statinys – tiek stilistika, tiek patalpų išdėstymu. Namelis atrodo nedidelis, bet jame – daug kambarių, jie jungiasi tarpusavyje, todėl galima vaikščioti ratu. Jį teisingiausia būtų įvardyti taip: Honoratos ir Tado Ivanauskų vasaros vila“, – pasakojo Kauno rajono muziejaus, kuriam dabar priklauso šis paveldo objektas, vadovas Zigmas Kalesinskas.
Sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota, priskirta Žemės ūkio akademijai, kaip bandomoji bazė studentų praktikoms. Kaip tik dėl to teritorija išliko vientisa iki Nepriklausomybės atkūrimo. Atkūrus Nepriklausomybę sodybą atsiėmė T. Ivanausko artimieji, o nuo 2015 m. namą Obelynėje patikėjimo teise globojo Kauno rajono savivaldybė. 2020 m. sodyba perėjo Kauno rajono muziejaus žinion.
Memorialinis muziejus išlaiko buvusią namų dvasią
T. Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus yra Kauno rajono muziejaus padalinys. Šiais metais iš naujo atvertas sutvarkytas Obelynės muziejus – vienas ryškiausių Kauno rajono turizmo perlų. Su vaikais atvykusios šeimos gali pasigrožėti unikaliais augalais ir apžiūrėti vištidę su vištomis. Sodyboje vyksta jaunųjų šaulių, skautų stovyklos, edukacijos. Lankytojai Obelynėje laukiami – parke yra informacinės lentos su augalų pavadinimais, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, name akį traukia restauruoti medžioklės trofėjai. Informaciniame kupole galima apžiūrėti T. Ivanausko knygų parodą, užsisakyti gido paslaugas, kluone įsikūrusiame restorane papietauti. Sode veikia skulptūrų paroda po atviru dangumi.
Muziejuje eksponuojami asmeniniai T. Ivanausko daiktai, baldai, apdovanojimai, knygos, dokumentai, sukauptos meno vertybės, o sode ir parke veši jo sodinti vaismedžiai bei medžiai. Prof. T. Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro daugiau nei 250 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Pats parkas yra Kamšos botaninio– zoologinio draustinio teritorijoje, ribojasi su Kamšos miško pietine palauke, giliomis Varžupio ir Obelybės upelių griovomis. Užimamos teritorijos plotas – apie 4 ha. 1969 m. pradėta pertvarkyti augalų kolekcija,stengiantis juos sugrupuoti pagal šeimas ir gentis. 1986 m. parkui suteiktas respublikinės reikšmės gamtos paminklo statusas. T. Ivanauskas laikomas gamtosaugos pradininku ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jis buvo vienas iš pirmųjų prakalbusių apie žmonių daromą žalą gamtai, būtinumą saugoti retas rūšis, neniokoti aplinkos.
Didysis gamtininkas akademikas prof. T. Ivanauskas mirė 1970 m. birželio 1 d. Kaune. Palaidotas Kauno rajone, Tabariškių kapinaitėse. Paminklinis antkapis pastatytas pagal architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių parengtą projektą.
Už Zoologijos muziejaus Kaune įkūrimą gamtininkas apdovanotas Gedimino ordinu, padėkos ir garbės raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais. T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis Ivanauskella. 1963 m. Lietuvos televizijos užsakymu apie Žuvinto rezervato įkūrėją T. Ivanauską sukurtas dokumentinis filmas „Iš dainų atskridę paukščiai” (rež. Petras Abukevičius).
KPD informacija, Indrės Baliulytės nuotraukos
