Aplinkos ministro patvirtintos naujos, 2021-2023 m., Genetinių miško medžių išteklių ir selekcijos plėtros priemonės numato, kaip Lietuvoje bus stiprinamas miško medžių genetinis fondas.
Pagrindiniai darbai: genetinių miško medžių išteklių išsaugojimas jų kilmės vietose ir perkėlus juosį kitą aplinką, pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai medžių rūšių moksliniai tyrimai.
Dabartinė genetinių miško medžių išteklių bazė – tai valstybinės reikšmės miškuose atrinkti 160 genetinių draustinių ir medynų, kuriuose saugomos ir atkuriamos Lietuvos miškuose natūraliai augančių vietinių medžių rūšių populiacijos, susiformavusios per keletą šimtmečių. Jie užima 3,8 tūkst. ha – 0,16 proc. visų šalies miškų ploto. Genetiniuose draustiniuos e ir medynuose auga 2772 rinktiniai medžiai, yra 18 įveistų vertingiausių vietinių medžių rūšių klonų rinkinių, kurie apima 57 ha plotą. Juose siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas medžiams savaime atželti arba dirbtinai atkuriant jų palikuonis, todėl taikomos klasikinės miškininkystės priemonės – specialieji kirtimai, parama savaiminiam žėlimui.
„Nors pastaruoju metu dalis visuomenės į bet kokius miško kirtimus reaguoja itin jautriai, žmonės turi suprasti, kad, pavyzdžiui, be specialiųjų kirtimų genetiniuose draustiniuose neįmanoma apsieiti. Jie būtini rūpinantis mūsų miško medžių – tvirtų, atsparių, ilgaamžių – palikuonimis ir jų ateitimi“, – sako Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.
Antai Punios šilo genetinis medynas (238 ha) buvo įsteigtas prieš 19 metų siekiant išsaugoti unikalių vietinių pušų genetinę įvairovę ir užtikrinti jų atsikūrimą. Tačiau tai galima pasiekti tik specialiaisiais kirtimais formuojant įvairaus amžiaus medynus, kol medžiai dar nepasiekę gamtinės brandos ir gausiai dera. Pušis mėgsta šviesą, todėl derančiuose vyresnio amžiaus medynuose kertamos 1 ha ir didesnio ploto medžių grupės, purenama miško paklotė, kad sėklos geriau sudygtų.
Medžių sėklų bazei kurti naudojami geriausių, atspariausių medžių palikuonys. Atrinktos jų sėklos vieną ar du kartus dar patikrinamos bandomuosiuose želdiniuose. Iš selekcinės medžiagos auginami sodmenys miškams atkurti ir veisti.
Antai šimtas seniausių Lietuvoje augančių ar augusių ąžuolų klonų – Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų arti penkiasdešimties garsių ąžuolų senolių įskiepių – prieš trejus metus įkurdinta Rumšiškėse pasodintoje Šimtmečio ąžuolų giraitėje.
Genetinius miško medžių išteklius pagal specialią metodiką atrenka Valstybinė miškų tarnyba. Visi jie priskirti ne tik nacionaliniams, bet ir Europos genetiniams ištekliams, įrašyti į Europos miško genetinių išteklių duomenų bazę, šalies Augalų nacionalinių genetinių išteklių informacinę sistemą ir Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.