Atlaidai Žemaičių Kalvarijoje kasmet liepos pradžioje sutraukia dešimtis tūkstančių tikinčiųjų. Jų metu kalvotame miestelyje einamas Kristaus kančios kelias – piligriminis kelias su koplyčiomis, žyminčiomis svarbiausias Kristaus kelio vietas nuo paskutiniosios vakarienės iki prikalimo prie kryžiaus. Gido Broniaus Kleinausko nuomone, šis kelias – galimybė žmogui, nebūtinai tikinčiajam, psichologiškai apmąstyti savo gyvenimą, o ir eiti juo galima bet kada, nebūtinai atlaidų metu.
Žemaičių Kalvarijoje, kuri tuo metu vadinosi Gardais, Kristaus kančios kelias sukurtas ir koplyčios pastatytos 1639 metais. Kaip pasakoja B. Kleinauskas, po žemaičių krikšto praėjus kuriam laikui į šį kraštą buvo atkelti vienuoliai dominikonai ir jiems pavesta rūpintis šios vietos gyventojų dvasingumu. „Tuometinio vyskupo Jurgio Tiškevičiaus raštuose rašoma, kad jis pastebėjo, jog Gardų teritorija reljefiškai labai panaši į Jeruzalę – tą vietą, kur jau buvo sukurtas tikrasis Kristaus kančios kelias. Ir jis sugalvojo, kad kalvotoje Gardų vietovėje galima jį atkartoti, sudarant sąlygas lietuviams žemaičiams turėti savo kelią, kad nereikėtų vykti kažkur toli“, – istoriją atskleidžia gidas.
Tokiu būdu ir buvo sukurtas 5,5 km kelias, vedantis per 20 koplyčiomis pažymėtų kalvų, kiekviena jų – dedikuota Kristaus kančios kelio momentams. „Visa ta kančia atkartojama tam tikrose vietose, kur kažką Kristus patyrė: kur meldėsi už žmones, kur atgailavo, kur jį mušė, kur stūmė į Kedrono upelį. Tos vietos ir paženklintos koplyčiomis, kurios išdėstytos ne paeiliui, o einama vingiais nuo vienos prie kitos. Einant šį kelią meldžiamasi ir giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai – giesmės, kurios surašytos specialioje maldaknygėje“, – apie tradicinį Kristaus kančios kelio ėjimą atlaidų metu pasakoja pašnekovas.
Priklauso šv. Jokūbo kelių tinklui
Pasak B. Kleinausko, giedojimas per atlaidus yra didelis šio kelio unikalumas, mat tokio giedojimo jau mažai kur beaptiksi, jis likęs tik Žemaitijoje. Šie Žemaičių Kavarijos kalnai giedami jau 380 metų, yra skirtingų jo variantų – gieda drauge vyrai ir moterys, arba tik vyrai su varinėmis triūbomis“, – atskleidžia gidas.
Dėl savo ilgaamžiškumo ir unikalumo giedojimas įtrauktas ir į Lietuvos kultūros paveldo objektų sąrašą, taip pat pateiktas prašymas UNESCO dėl įtraukimo į pasaulinius nematerialaus kultūros paveldo sąrašus.
Tiesa, B. Kleinauskas tvirtina, jog eiti šiuo keliu galima ir vieniems, nebūtinai atlaidų metu. „Žmogus eidamas tas dvi su puse valandos šiuo keliu turi galimybę psichologiškai apmąstyti savo gyvenimą“, – šio kelio naudą ir vertę įvardija jis, primindamas, jog kiekvieno mėnesio antrąją dieną vyksta mažieji atlaidai, kuriuose taip pat galima apsilankyti.
Be to, šis kelias oficialiai priklauso šv. Jokūbo kelių tinklui. Nuo 2016 m. Lietuvoje akredituoti 4 tarptautiniai Šv. Jokūbo kelio maršrutai: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Žemaitijos/Karaliaučiaus. Pastarajai atkarpai ir priklauso Žemaičių Kalvarijos Kristaus kančios kelias. Tradicinis šv. Jokūbo kelio maršrutas, populiarus ir tarp lietuvių keliautojų, driekiasi per Prancūziją iki Ispanijos Santjago de Kompostelos.
Žavi ir koplyčių architektūra
Gidas juokauja, kad tuos penkis kilometrus nueiti yra ir neblogas sportas, o taip pat galima pasigrožėti ir pačiomis koplyčiomis kaip liaudies architektūros darbais. „Vienos puošniausių ir didžiausių kalvarijose paprastai būna Piloto rotušės koplyčios, taip yra ir pas mus – 11 stotelėje stovi graži, didinga koplyčia, neogotikinio stiliaus, sulipdyta iš akmenų“, – pristato B. Kleinauskas. Pasak jo, rotušės koplyčios turėjo priminti maldininkams Piloto rūmus Jeruzalėje, todėl ir būdavo statomos puošnesnės. Yra ir vienintelė dviguba koplyčia, septintoji – turinti dvejas duris ir skirta dvejoms kančios kelio akimirkoms.
Pati svarbiausia ir didžiausia koplyčia – aštuonioliktoji, skirta Kristaus nukryžavimui, tradiciškai taip ir vadinama – „Kryžiauninke“, Jeruzalėje stovinti ant Golgotos kalno. Koplyčia ir pati – simbolinės kryžiaus formos, o vidus ryškiomis spalvomis ištapytas dramatiška apraudojimo scena: žymaus dailininko Kazio Varnelio tėvo tapybos darbas ant tašytų rąstų „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“.
B. Kleinauskas pasakoja, kad tik pastačius koplyčias, nuo 1253 metų datuojami Gardai buvo pervadinti Naująja Jeruzale. „Tačiau šis vardas žemaičiams niekaip „neprilipo“, o vėliau rašytiniuose šaltiniuose randama, jog vyskupas Tiškevičius rašo laiškus „žemaičiuosnėn kalvarijėn” – manoma, kad nuo tada miestelis ir vadintas Žemaičių Kalvarija“, – pavadinimo kilmę aiškina gidas. Tiesa, tarybiniai metais miestelis pervadintas vėl – į Varduvą, pagal netoliese tekantį upelį, ir tik sąjūdžio metais buvo sugrąžintas dabartinis pavadinimas.
Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.
