Ilgai lauktas alyvų žydėjimas jau šiandien džiugina VU Botanikos sodo Kairėnuose lankytojus. Net 180 alyvų krūmų veislių „susprogo” pačių įvairiausių spalvų ir atspalvių, formų ir aromatų žiedais.
Alyvos (Syringa L.) – pavasarį žydintys, vieni gražiausių dekoratyvinių krūmų. Pavadinimas yra kilęs iš graikų žodžio „syrinx“, kuris reiškia tuščiavidurį vamzdelį. Iš viso pasaulyje priskaičiuojama 28 alyvų rūšys, natūralios augimvietės aptinkamos rytinėje Azijoje ir tik paprastosios bei plačialapės alyvos savaime auga Balkanų–Karpatų regione. O veislių šiandien slekcininkai skaičiuoja per 2 500.
Alyvų krūmo forma gali būti kompaktiška, tiesiai auganti ar plačiai šakota, nuo 1 iki 3 m aukščio Tik kelios alyvų rūšys auga kaip medžiai (Syringa reticulata (Blume) H.Hara, Syringa Pekinensis Rupr.). Tankiašakės alyvos (Syringa meyeri C.K.Schneid.) yra vienos mažiausių jos užauga 1–1,5 m. Alyvų šakos pilkai rudos spalvos, o lapai kaip priešiniai: paprasti širdiški, nusmailėję viršūnėje, tamsiai žalios spalvos. Kai kurios alyvų veislės turi margus ar geltonus lapus. Žiedai susitelkę į kekės tipo žiedyną. Žiedynai išsidėstę praėjusių metų ūglių viršūnėse ar šonuose, jie gali būti pilnaviduriai ar tuščiaviduriai.
Pagal spalvą alyvos skirstomos į septynias klases: baltą, violetinę, melsvą, alyvinę, rožinę, rausvai raudoną ir purpurinę. O pagal žydėjimo laiką alyvos skirstomos į ankstyvas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvas. Krūmų žydėjimo trukmė 2–3 savaitės.
Alyvų vaisius yra odiška, pailga, dvilizdė dėžutė, su viena ar dviem sparnuotomis sėklomis. Gamtoje alyvos dauginasi sėklomis, šaknų ataugomis ir stiebo atlankomis. Dirbtinai gali būti dauginamos sėklomis, vegetatyviškai, skiepijimu. Šiuolaikiniai biotechnologijos metodai sudaro galimybę auginti augalus mėgintuvėliuose mikrovegetatyviniu būdu. Iš motininio alyvų augalo imamas pumpuras, sterilinamas ir auginamas maitinamojoje terpėje, sterilioje aplinkoje. Mėgintuvėliuose išaugintos alyvos greičiau auga, yra atsparesnės virusinėms ir grybinėms ligoms. Trečiais ar ketvirtais metais pradeda žydėti.
Alyvos yra ilgaamžis augalas, gerai prižiūrimos gali augti ir gausiai žydėti 50–100 metų. Vieta skirta alyvoms augti turi būti saulėta, apsaugota nuo vėjų, krūmai sodinami 3 m atstumu. Alyvos nėra reiklios dirvožemiui, bet skursta sunkioje ir rūgščioje dirvoje. Taip pat netinkama alyvoms augti tokia vieta, kurioje yra aukštas gruntinis vanduo. Rekomenduojama anksti pavasarį patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (tinka perpuvęs mėšlas, pelenai). Sausros metu rekomenduojama laistyti. Nustojus augti ūgliams, liepos mėnesį, reiktų patręšti kalio–fosforo trąšomis. Po žydėjimo turime iškarpyti peržydėjusius žiedynus, o sutankėjus krūmui reikėtų praretinti lają ir pašalinti išdžiūvusias šakas, iškirsti atžalas. Alyvos dažnai auginamos želdynuose: parkuose, skveruose, sodybose, tinka sodinti pavieniui ar grupėmis.
