Lietuva didžiuojasi ypatingu gamtos ir žmogaus kūriniu – Kuršių nerija, smėlio kopų pusiasaliu, skiriančiu Kuršių marias nuo Baltijos jūros, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Bendras Kuršių nerijos ilgis 98 km, plotis 0,4–4 km. 52 km priklauso Lietuvai, 46 km valdo Rusijos Federacija.
2000 m. pabaigoje Pasaulio paveldo komitetas Kuršių neriją įrašė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip „išskirtinės visuotinės reikšmės kultūrinį kraštovaizdį, iliustruojantį gamtos ir žmogaus dramatiško sambūvio istoriją”.
Moteris ir vyras smėlynuose
Šiame daugiabriauniame sambūvyje tarsi neatskiriama istorinio paveldo dalis, lyg iš Kobo Abe romano išaugę „Moteris (ir vyras) smėlynuose“, kūrybinių ieškojimų prisodrintą gyvenimą gyvena menininkai Virginija ir Kazimieras Mizgiriai.
Prisijaukinę vėjus, smėlį ir gintarą, kartu su visagale gamta, praeitimi ir dabartimi jie kuria savitą pasaulį dabarčiai, kuris būtų pažinus ir įdomus ateities žmonėms, kuomet dabartiniai kūrėjai ir jų amžininkai bus iškeliavę į kitas erdves.
Stabdydamas nebepasikartosiančias smėlio ir tuštumos akimirkas fotografijose, Kazimieras kartu su Virginija, buriančia gintaro menininkų koloniją, kuriančia parodų ekspozicijas, daugiau nei trisdešimt metų kartu eina Gintaro keliu, nuo Baltijos jūros iki etruskų, kuris, kaip ir Didysis šilko kelias yra apjuosęs daugelį pasaulio šalių ir atėjęs į daugybės tautų žmonių namus, nešdamas grožį, šviesą, gėrį, sveikatą ir džiaugsmą.
Mizgirių įkurtos gintaro galerijos Nidoje ir Vilniuje, Menininkų namai, Baltijos gintaro meno centras, kilnojamoji ekspozicija „Baltijos gintaras: istorija ir dizainas“, apkeliavusi daugelį pasaulio šalių ir miestų, eksponuota Europos kultūros fondo organizuotame šiuolaikinio meno festivalyje Vittoriano muziejuje, Romoje, atstovavimas Pasaulinėje gintaro taryboje (World Amber Consil) – tai tik dalis kultūrinės veiklos, skirtos nešti pasauliui žinią apie nuostabią žemės dovaną žmonijai – gintarą.
Dabar ta žinia sklinda iš naujo, šiuolaikiško, moderniomis technologijomis įrengto Mizgirių gintaro muziejaus. Rugpjūčio mėnesį Nidoje Mizgirių gintaro muziejus, įsikūręs senoviniuose, 1928 metais vokiečių statybininkų pastatytuose jaunimo nakvynės namuose, atvėrė duris gausiai plūstantiems Neringos – šių metų Lietuvos kultūros sostinės – gyventojams ir atvykstantiems turistams.
Miškas ir upė
Profesionalūs muziejų projektuotojai iš Jungtinės Karalystės ir JAV ilgokai suko galvas ir siūlė įvairias idėjas naujajam Mizgirių gintaro muziejui. Su viena kompanija teko nutraukti sutartį, nes projektinis pasiūlymas muziejaus steigėjams pasirodė perdėm standartiškas. Nors pagal naujausias įvaizdžio kūrimo strategijas poezija dabar nemadinga ir strateguotojai siūlo pristatomų dalykų „nesupoetinti ir neužpelkinti“, tačiau kultūros ir meno žmonėms, tikrosios inteligentijos atstovams kur kas nepriimtinesnės yra suprastintos ir nužmogintos kalbos ir vaizdų konstrukcijos.
Virginija ir Kazimieras pasuko laiko patikrintų vertybių keliu: informaciją protui perduoti per emociją, jausmą. Taip gimė pagrindinė muziejaus koncepcija – gintarmedžių miškas ir upė. Tekanti upė – muziejaus veiklos kryptis – gintaro kelias iš gamtos į kultūrą.
Keliu palei upę lankytojus veda šviesos ir balsas. Jie žengia per paslaptingą gintarmedžių mišką, o iš ekrane vėjų pustomų kopų gintaro paslapčių istoriją jiems seka žmogus, paskyręs tam savo gyvenimą.
„Muziejuje gintaras pristatomas meninėmis formomis, o mokslinės žinios apie jį pasiekiamos interaktyviomis priemonėmis, – sako Virginija Mizgirienė. – Retų gintarų ir meno kūrinių kolekciją papildo ekranuose pateikiamas virtualus pasakojimas apie gintaro susidarymą. Specialiai įrengtuose ekranuose rodamas gintaro susidarymą pristatantis 3D filmas apie maždaug prieš 40-50 mln. metų augusį Gintarmedžių mišką. Legendą papildo animacija apie Jūratę ir Kastytį. Vidiniame multimedijos tilte rodomas realiais faktais paremtas poetinis pasakojimas apie Kuršių nerijos formavimąsi“.
Ekspozicijoje integruota praktinių užsiėmimų erdvė, kurioje per menines išraiškos priemones galima sužinoti pagrindines fizikines ir gydomąsias gintaro savybes. Liečiamuose ekranuose sukurta gintaro enciklopedija. Muziejaus erdvėje pristatomi gintarai iš įvairių pasaulio šalių.
Antrame aukšte įrengtoje gintaro galerijoje eksponuojami profesionalių Lietuvos ir užsienio autorių kūriniai iš gintaro.
Gintaro kambario ekspozicijos koncepcija – nesurastas arba paslėptas gintaro kambarys, kurio lobiai pasimato tik priėjus prie pat ekspozicijos. Prisiartinus vaizdas nušvinta ir atsiveria gintaro paslaptys. Gintaro kambaryje eksponuojami įvairūs aukštos klasės meistrų dirbiniai.
Gintaras EXPO parodose
EXPO 2020 Lietuvos paviljone Mizgirių gintaro muziejus pristatomas nedidelėje ekspozicijos vitrinoje. Rodomas Baltijos gintaro susidarymas – morfologija, spalvos, Juodkrantės lobio eksponatai.
O į naująjį Mizgirių gintaro muziejų jo įkūrėjai maloniai kviečia atvykti visus, besidominčius gintaro istorija, ir savo akimis autentiškoje aplinkoje pamatyti gamtos bei žmogaus sambūvio ir kūrybos rezultatą.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/MizgiriuGintaroMuziejus
+37061004280
Straipsnio autorė Zita Tallat-Kelpšaitė
