Birželio 15 dieną 13 valandą Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) vyks Europos archeologijos dienoms skirtas renginys „Fajanso ir porceliano kelionė į Lietuvos miestus ir dvarus“.
Dvare bus atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus paroda „Balta mėlyna: nuo Džakartos iki Liverpulio“, kurioje eksponuojami fajanso ir porceliano XVII–XIX a. archeologiniai radiniai Klaipėdos mieste. Eksponatus pristatys ir paskaitą skaitys parodos kuratorė Ramunė Bračiulienė.
Parodos lankytojai kviečiami pasinerti į fajanso bei porceliano pasaulį ir aprangos kodu – balta mėlyna.
Keramikos šukės – bene dažniausiai ir gausiausiai archeologų aptinkami radiniai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kadaise naudotų indų fragmentai. Anaiptol – būtent įvairiausia šimtametė buitinė keramika atskleidžia, jog Lietuvos miestai ir dvarai neatsiliko nuo Vakarų Europos madų, indai burlaiviais buvo plukdomi iš Nyderlandų, Pomeranijos, Anglijos, Kinijos, Japonijos ir kitų vietovių. Jų įvairovė ir gausa tiesiog stulbina ir įrodo, jog mūsų uostamiestis nebuvo varganas Rytprūsių užkampis.
Kodą „Balta mėlyna“ įminę lankytojai išmoks net ir į šimtametes šukes žvelgti pagarbiau bei matyti daugiau nei kreivasnapį paukštuką, besimeldžiantį vienuolį, ant žirgo šuoliuojančią Brunhildą ar česnako žiedyną – šukės prabils įdomiausiomis istorijomis.
Pirmą kartą į Europą porcelianinių indų XIII amžiuje atgabeno Šilko keliu į Kiniją vykęs žymus Venecijos pirklys, keliautojas Marcas Polas (1254–1324). M. Polas yra ir termino autorius: mažą vazelę iš perlamutrinės masės jis pavadino „porcella“, o tai italų kalba reiškia perlamutrinę kriauklę.
Europoje kiniško porceliano indai buvo beprotiškai brangūs. Tai paskatino vietinius mokslininkus, meistrus leistis į gamybos paslapties atskleidimo kelionę.
Vietiniai puodžiai ėmė masiškai gaminti gražiai dekoruotus fajansinius indus, pamėgdžiodami prašmatnųjį kinų porcelianą. XVI–XVII a. – kalkinio fajanso aukso amžius.
Porcelianinio stebuklo europiečiams teko laukti iki 1708 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II pilyje Meisene mokslininkai von Tschirnhausas ir Böttgeris pagamino kietą, baltą, permatomą porceliano pavyzdį. Jau 1710 m. Meisene pradėta porceliano indų gamyba. XVIII a. porceliano indus imta gaminti ir kitose Senojo žemyno vietose.
Klaipėdos mieste fajanso ir porceliano radinių aptinkama XVII–XX a. kultūriniuose sluoksniuose.
Porceliano istoriją pasakojanti paroda „Balta mėlyna“ Burbiškio dvaro istorijos muziejuje veiks iki spalio 1 dienos.
Europos archeologijos dienos Lietuvoje vyks birželio 14–16 dienomis. Prie šios tarptautinės iniciatyvos šiemet prisijungs dalyviai iš visos Lietuvos, tarp jų – ir Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis.
Europos archeologijos dienos – penktus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslo bei archeologijos paveldo pristatymui.
Renginių programos ieškokite adresu lnm.lt/ead. Europos archeologijos dienų organizatoriai – Lietuvos nacionalinis muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Lietuvos archeologijos draugija, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinio informacija
Europos archeologijos dienos 2024: paskelbta nemokamų renginių programa