Pirmieji autobusai Lietuvoje
Lietuvoje vienas pirmųjų autobusų keleivius pradėjo vežti tarp Druskininkų ir Peterburgo-Varšuvos geležinkelio stoties Poriečje (dab. Baltarusija). 1906 metais baigtas statyti naujas plentas tarp Druskininkų kurorto ir Peterburgo-Varšuvos geležinkelio stoties Poriečje. 1905 metais dar vykstant plento statybai, laikraščio „Vilniaus žinios” Nr. 225 išspausdinta žinutė: „Druskininkų gyventojas Pogulianovskis gavo leidimą įtaisyti susisiekimą automobiliu tarp Druskininkų ir Peterburgo-Varšuvos geležinkelio stoties „Poriečje”. Pogulianovskis jau užsakė Prancūzijoje automobilius ir, kaip tik pabaigs plentą, ketina paleisti automobilius važinėti.”
1908 metų laikraštis „Kurjer Litewski” birželio 17 (30) d. Nr. 136 pranešė: „Druskininkai. Druskininkų gydyklų valdžia išsirašė didžiausią šiuo metu savaeigį omnibusą „Daimler”, talpinantį 40 keleivių. Automobilis 4 kartus per dieną vyksta į Peterburgo geležinkelio stotį Porečje, tikslu paimti poilsiaujančius. Visą kelią įveikia per 20 minučių. Užmokestis nuo vieno žmogaus 75 kapeikos (kelionė su vežiku kainavo 1 rublį)”. Tas pats laikraštis 1909 m. gegužės 21 d. rašė: „Druskininkai. …Prancūziški automobiliniai omnibusai, kurie įtaisyti vietoje praeitais metais važinėjusių vokiškų, puikiai susitvarko…”.
Druskininkų kumysas
XIX a. pabaigoje dabartinėje UNO nuotykių parko teritorijoje veikė ferma, išgarsėjusi kumyso gamyba. Kumysas – tai fermentuotas pieno produktas ruošiamas iš rauginto kumelių pieno. Kumyso, kaip sveikatinamojo gėrimo, receptūra buvo patvirtinta Gardino gubernijos valdybos Sveikatos skyriaus. Todėl kumyso nusipirkti buvo galima tik kurorto gydytojui paskyrus. 1893 m. Paryžiuje vykusioje parodoje Druskininkų kumyso receptūra buvo įvertinta aukso medaliu. Fermos kieme buvo įrengtas gimnastikos kompleksas.
Pirmosios fotografijos
Pirmąsias žinias apie Lietuvos fotografiją rasime Vasilijaus von Rotkircho dienoraštyje-apybraižoje „Užrašai iš Druskininkų“ (1854 m.). Autorius teigia, kad nuolatinio fotografo kurorte dar nebuvo. Jis atvykdavęs laikinai padirbėti. V. Rotkirchas aprašė ir tuometinį fotografavimo (dagerotipijos) procesą: „… lygiai devintą susirinko šešiolika damų ir vyriškių. Prasidėjo seansas, bet čia viena ponia šypt, kita krypt, kažką prisiminusi, kavalieriaus pusėn, prie trečios pristojo musė, ketvirta ima čiaudėti, penkta kvatojasi, šeštai nepatogu sėdėti – žodžiu, grupė niekaip nenurimsta. Penki ar šeši seansai, bet visi nevykę ir tiek sugadinta plokštelių…”. Dagerotipiniai portretai buvo gaminami ant metalinių plokštelių, padengtų šviesai jautriu sidabro jodido sluoksniu.
Kitos įdomybės
1819 m. Druskininkų mineralinio vandens šaltinius tyrinėjo nežinomas vokietis iš Kauno. Anot vietinių – „jis vandenį ne tik virė, bet ir kepė!”. Vienas iš tuo metu vertingos valgomosios druskos gavybos būdų – mineralinio vandens garinimas negiliuose metaliniuose padėkluose primenančiuose keptuves.
XIX a. pirmoje pusėje į Ratnyčioje pastatytą gydyklėlę mineralinis vanduo iš Druskininkų buvo vežamas arklių tempiamame vežime esančiomis statinėmis.
Karolis Dionyzas Bučinskis (angl. Charles Dennis Buchinsky, 1921 m. lapkričio 3 d. Ehrenfelde, Pensilvanija – 2003 m. rugpjūčio 30 d. Los Andžele) – lietuvių kilmės garsus JAV aktorius, žinomas Charles Bronson pseudonimu. Gimė neturtingoje lietuvių emigrantų šeimoje Pensilvanijoje (JAV). Jo tėvas kilęs iš Dzūkijos (Druskininkų). Šeimoje buvo vienas iš 15 vaikų.
Daugiau Druskininkų įdomybių rasite čia
Druskininkų TVIC informacija
