Pavasaris, sumaišęs puses, kažkur stipriai pasiklydo.
Saulė lėtai leidžias į jūrą, tolumoje, kaip ančiukai, supasi visi 5 laivai. Mėgstu juos visada suskaičiuoti – toks mano įprotis.
Pakeliui mylimiausias suoliukas, besišypsantys Žmonės ir visos AU mintinai pažįstamos pušys.
Blondinės kartais irgi paprotingėja…
Nežinau, ar kada nors girdėjote, bet pušys skirstomos į „avis” ir „vilkus”. Tereikia pažiūrėti į pušies kamieną ir šakas. Čia aplink vien tik gražios „avys” nei vieno „vilko”. Olando kepurė. Šia vieta baigiasi visos ne tik mano, bet ir daugelio kitų klajonės prie Jūros. Bet ar žinojote,… kad čia „gyvena” vienas lobis? Ne, tai ne Geocaching’o lobis.
16 žingsnių į kairę…
Lobį radau prieš kelis metus, kai prieš saulę kažkas sužvilgėjo, tada dar nerašiau savo kreivų rašinėlių… Kabarojaus per nupjautas šakas ir džiaugiausi, kad mėlynos akys po akiniais visgi manęs neapgavo!
Prieš akis – tikrų tikriausias lobis! Kai kas labai mažo, bet labai jaukaus. Tokius mažus dalykus aš visada ypatingai mėgstu.
Išsiaiškinau, kad tokie lobiai, kaip šis, yra paslėpti: Prahoje, Juodkalnijoje, Madeiros viršukalnėje, Barselonoje, Varšuvoje, Vokietijoje ir, tikiu, dar daug kitų Pasaulio vietų. Juos taip „paslepia” vienas Šviesus Žmogus, kurio aš nepažįstu, bet Jo lobį suradau, kaip ir daugelis kitų jį suradusių.
Pušis „avelė“ ant skardžio krašto
Šiandien einame patikrinti, ar lobis vis dar yra… Praeiname savo maršrutą, ieškau tos pačios pušies „avelės”. Matau tik vieną vienintelę kūdą pušį ant skardžio krašto. Ir galvoju, ar jį rasiu?
Vėl lygiai taip pat kaip ir pirmąjį kartą… kabarojuos per šakas ir akimis ieškau „savojo” lobio… Jis yra…!!!! Džiaugiuosi, kad niekur nedingo.
Tai tiesiog paprasta spynelė, pakabinta ant pušies „avelės” kamieno su išgraviruotu prašymu ją nufotografuoti ir pasakyti, kodėl čia esi. Galvoju, kodėl čia esu?
Kiekvienas turi savo priežastį čia būti. Atsakau sau mintyse, kad man čia tiesiog labai gera būti. Sėdėti ant skardžio krašto, tabaluoti kojomis ir gerti savo skaniausią kavą žiūrint į Jūrą iš aukštai. Iš čia ji atrodo dar galingesnė, o Tu jautiesi labai mažas, skaičiuodamas laivus tolumoj.
Lobis, kurį ne visi suranda
Turbūt nerastume nei vieno Žmogaus, kuris nebūtų buvęs Olando kepurėje. Ar esate radę šią Jūros spynelę? Žmonės, suradę spyneles ne tik Lietuvoje, bet ir Pasaulyje, dalinasi nuotraukomis, kad jas pakabinęs Žmogus galėtų pamatyti, jog jas kažkas surado.
Jeigu dar neradote – aplankykite ir suraskite mažą, paslėptą lobį. Daugelis ją vadina Olando spyna, o aš tiesiog – Jūros spynele.
Pagrindinis Olando kepurės takas, pasukate į kairę 16 žingsnių… ir ieškote pušies „avelės”, ant kurios gyvena didelis mažas lobis.
Laimė yra paprasta. Tik kartais mes ją paverčiame labai sudėtinga.
Kartais tai tiesiog labai mažas dalykas atsitiktinai „nutikęs” Tau kažkur (ne)TYČIA, prie kurio norisi sugrįžti vėl ir vėl.
Blondinės ir AU keliones ir klajones galite sekti ČIA.
