3 500 kilometrų kelionė į Laplandiją gimė taip spontaniškai, kaip danguje netikėtai sugalvoja kristi žvaigždės ir tapo vienu geriausių nuotykių, patirtu iki šiol. 4 žmonės nusprendė leistis į pirmų kartų nuotykį sniegynuose. Pirma šalta kelionė, pirmas kartas tolimesniam keliui autobusu, pirmi persikėlimai keltais. Tikslas – Laplandija. Ir tai milijoną kartų daugiau nei tik Kalėdų Senelis.
Čia tik 2,5 valandos šviečia saulė, dangų spalvina Šiaurės pašvaistės, gyvena laimingiausia tauta, o tamsiausiu metų laiku galima oficialiai išsirašyti sau depresijos atostogas. Tad eime kartu patirti mažos dalelės mūsų stipriai didelės kelionės.
Kad bus labai gerai – mes net neabejojome, bet finale gavosi visiška full experience kelionė, kuri viršijo visus įmanomus lūkesčius.
Šiaurės poliarinis ratas. Jaudulys atveriant Kalėdų Senelio trobelės duris. Dangus, stebuklingai nušvitęs pašvaistėmis. Naujieji metai jurtoje sniegynuose su ufonautų kostiumais. Magiški saulėtekiai ir saulėlydžiai sniegynuose. Nesuvokiamo grožio gamta, tikra žiema, laisvėje gyvenantys elniai ir Kalėdų Senelis, kuris… per 4 valandas išpildo vieną didžiausių Tavo svajonių.
Tiesa… Yra labai stiprus šios kelionės pašalinis poveikis – į Lietuvą Jūs grįšite, bet… mintimis dar ilgai klaidžiosite Kalėdų Senelio šalyje po tas vietas, kurias lietė Jūsų kojos, glostė akys ir neužsičiaupdami pasakosite įspūdžius. Taip nutiko mums visiems, kurie čia keliavo…
We love Lithuania komanda išbandė ir rekomenduoja šį nuotykį bent kartą gyvenime pajusti kiekvienam, nepriklausomai esate vaikas ar labai rimtas suaugęs. Mes keliavome su Interlux Travel Lietuva ir jau renkamės sekančią kelionę. Pačios didžiausios rekomendacijos – nuostabūs gidai ir puiki komanda.
Lietuva-Talinas-Helsinkis-Oulu-Rovaniemi-Ranua-Tamperė-Talinas-Lietuva – tokį maršrutą išraizgėme per 5 dienas.
Atšaukti planai, smagus TAIP nuotykiams ir ilgiausias kelias pas Kalėdų Senelį
Mūsų Naujųjų metų sutikimo kelionė buvo suplanuota visai į kitą šalį… iki tol, kol atsitiktinai internete pamatėme Interlux Travel Lietuva linksmai skambantį pasiūlymą „pajodinėti” ant elnių. Mes taip įsijuokėme, kad atšaukėme jau sudėliotą planą, užsakytus viešbučius ir pasakėme taip dar didesniam nuotykiui.
Norėjome pilno nuotykių plano, tad kelionę lėktuvu iškart atmetėme, ji mums buvo per trumpa, pasirinkome patį ilgiausią kelią į Kalėdų Senelio šalį – pirmų kartų kelionę autobusu ir keltais, kertant trijų valstybių sienas, aplankant Taliną, Helsinkį ir magiškąją Laplandiją. Tai buvo pats geriausias sprendimas, kuris leido pamatyti ir patirti daug daugiau. Tiesa, ant elnių mes tikrai nejodinėjome (tokios paslaugos netgi nėra), bet elnių ir haskių rogių kinkinius išbandėme.
Nuotykiai prasideda – linksmasis Kalėdų Senelio autobusas
Gruodžio 29 d. krykštaudami įšokame į Kalėdų Senelio autobusą – mūsų pirma „šalta” kelionė prasidėjo. Autobuse susirenka linksma laplandinėtojų komanda – nuo 3 metukų vaikų, jaunimo iki įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. 6 autobusai, 2 lėktuvai – tokia lietuvių invazija su Interlux Travel Lietuva tą dieną išvyko į Laplandiją.
Aidint juokui, pilni entuziazmo pajudame iš rudeniu nuspalvintos Lietuvos link Estijos sostinės Talino. Lietuvoje nėra nei trupinėlio sniego, tad pasižadame iš Laplandijos parvežti tikrą baltą žiemą.
Juokiuosi, kad būtų visai neblogai parsivežti ir kokį samį (taip vadinama Skandinavijos vietinė tauta, gyvenanti Laplandijoje, užsiiminėjanti elnininkyste, turinti unikalią kultūrą, tiesa, gidė perspėjo, kad samių išlikę tik 0,2 proc.). Tačiau gidei papasakojus samių romantiškąsias ypatybes, supratau, kad lietuviai daug kartų geresni.
Visuomet keliaujant svetur išmokstu bent kelis žodžius – man tai pagarba šaliai, kuri taps Tavo laikinais namais ir atskleis Tau savas paslaptis. Kelyje mokomės suomiškų žodžių, klausomės pačių įdomiausių faktų apie Suomiją, jos kultūrą, vietinius skonius ir kitas įdomybes.
Atę Lietuva – labas Estija – mažoji Italija, draugiški estų shot’ai, saulėlydžių parkai ir sužavėjusi lėta estų kultūra
9 valandos linksmojo kelio ir sakome labas Baltijos sesei – Estijai. Tai tik mūsų vienos nakties stotelė. Talinas – šįkart naktinis, dar vis ryškiai dvelkiantis Kalėdomis, jaukumu, karštu vynu ir milijonu švieselių. Tai ne pirmas mūsų pasimatymas, bet šįkart jis mane taip apžavėjo, kad pasižadėjau vasarą čia dar kartą sugrįžti – rinktis saulėlydžių.
Apsistojame viešbutyje, pačioje senamiesčio širdyje ir išeiname patirti lėtai estišką gyvenimą. Estijos siauros gatvelės primena Italiją. Panoraminėse aikštelėse gali ranka paliesti senamiesčio pastatų stogus, o vasarą čia jaukiai galima stebėti tuos pačius įspūdingiausius saulėlydžius. Tolumoje, prieš mūsų akis – jūra, kvapą gniaužiančios panoramos, po kojomis estiškai lėtai skubantis miestas ir milijardas žiburėlių.
Kelių valandų ekskursija po senamiestį praskrieja kaip vėjas. Gidę Rasą mums tikrai atsiuntė kažkuris Dievo pusbrolis (nejuokauju). Ji tik pokštauja, pasakoja įdomiausius faktus ir rodo mums Talino perlus. Žiemos čia irgi nėra, bet kalėdinis miestelis Rotušės aikštėje vis dar kvepia tikromis Kalėdomis, vyksta kalėdinė mugė.
Miesto eglutė, išpuošta vaikų rašytais laiškais Kalėdų Seneliui, labai jauki atmosfera, žmonių šypsenos ir aidintis juokas. Tarp gausybės kalėdinių laiškų randu ir vieną lietuvišką – su nuoširdžiai užrašytomis vaiko svajonėmis.
Kokia Estija be karšto tradicinio glöggi? Einame ragauti. Gloggi tai karštas vynas. Jį gardina riešutais, razinomis ir kvapniais prieskoniais. Neišsirenkame tarp gausybės skonių, už mūsų laukia kiti žmonės, bet žavingas estas niekur neskuba ir lėtai, su šypsena pasisiūlo pravesti mums degustaciją, kad galėtume išsirinkti labiausiai patinkantį. Tas lėtas temperamentas beprotiškai žavi ir jis labai skiriasi nuo lietuviškojo. Išsirenkame stipriausią… pagardintą garsiuoju Talino likeriu – šis mums skaniausias. Pasivaikščiojame dar po kalėdinę mugę, pajuokaujame su estais, dovanų gauname estiškų shot’ų, panaktinėjame ir einame sapnuoti sapnų. Anksti ryte mūsų laukia vikingų keltas ir nuotykiai Helsinkyje.
Laimingas Titanikas, salelės jūroje ir pirmi kartai plaukiant keltu tarp Baltijos bangų
Iki Laplandijos mums liko 700 kilometrų – atsisveikiname su Talinu ir linksmai nusiteikę vykstame į keltų išvykimo terminalą. Tai pirmoji mūsų kelionė keltu – rankose bilietai, prieš akis laimingasis Titanikas, kuris nuplukdys mus iš Talino į Helsinkį.
Keltas išplaukia iš uosto, tolsta Talino šviesos, įplaukiame į atvirą jūrą. Taip nuostabu laivo denyje stebėti mažas saleles, beisupančias Baltijos jūroje. Plaukti keltu nei kiek nebaisu, o mes vis juokaujame, kad čia labai smagiai migdo. Jeigu bijote plaukti – tikrai nėra dėl ko pergyventi. Tai išties unikali patirtis – vien dėl vaizdų, kuriuos pamatai plaukiant jūroje.
Keltas tarsi didelis pramogų centras tik ne ant žemės, o stabiliai plūduriuojantis jūroje – nuo parduotuvių, barų, įvairių veiklų kiekvienam iki koncertų ir magų pasirodymų. 2,5 valandos įsimintino jūros kelio ir sakome „Labas, Suomija!”. Tolumoje mums akį merkia kavalierius Helsinkis – tuoj eisime į pirmą pasimatymą su juo.
Helsinkis – pirtys miesto centre, instagramiškiausi laiptai, bažnyčia uoloje ir nepigi suomiška lašišos sriuba
Pagaliau radome žiemą – sniego čia yra nemažai, yra ir keliolika laipsnių šaltuko. Pažintis su dar nepažintu Helsinkiu truks tik kelias valandas. Helsinkis – mūsų tranzitinė stotelė.
Aplankome instagramiškiausius laiptus garsiojoje Helsinkio bibliotekoje, bažnyčią urve, išvaikščiojame miesto centrą ir krantinę, čia verda gyvenimas, vyksta mugė.
Pirtys Suomijoje – antra religija, jas turi beveik kiekvienas suomis, labai norėtųsi išbandyti, tačiau neturime tiek laiko. Pilvas burzgia, nors kelte pusryčiavome – einame ieškoti garsiosios suomių lašišos sriubos. Ji labai skani ir suomiškai nepigi.
Ar grįžtume į Helsinkį antrą kartą? Trumpam paskirti pasimatymą Helsinkiui tikrai verta, bet Talinas mums patiko labiau, jis mielesnis ir jaukesnis. Sušokame vėl į Kalėdų Senelio autobusą ir pilni šypsenų važiuojame link išsvajotos sniegynų šalies – Laplandijos.
Kelias pas Kalėdų Senelį – tarsi iš pasakos
Liko tik 600 kilometrų. Iš Helsinkio važiuojame į Laplandiją (Oulu). Kelias keičiasi – sniego vis daugėja ir daugėja. Už lango dieviško grožio žiema. Kelias pas Kalėdų Senelį neapsakomai gražus. Tikras baltos žiemos kelias – apsnigtų eglučių alėja mus lydi pas Kalėdų Senelį – pirmokės, dvyliktokės ir senjorės. Aprengtos jos sniego pusnų kailinukais tarsi iš pasakos. Užšalę ežerai su properšomis mums mojuoja per langą.
Vaizdas tobulesnis už tikrą vaikystės žiemą. Bet… mes dar nesuvokiame, kad tai tėra įžanga į tikrąjį Laplandijos gamtos ir žiemos grožį kurį dar tik pamatys mūsų akys…
Nežinau, kodėl, bet juokiuosi ir dainuoju vieną labai nemylimą dainą. Ji puikiai atitinka tai, ką matome ir jaučiame šiame Kalėdų Senelio kelyje – „Atėjo dieviška žiema, į baltą kelią kviesdama ir neša gerą žinią vėjas toks jaunas ir įsimylėjęs.”
Autobusas taip įsisiūbuoja, kad kažkur pradingsta keli šimtai kilometrų, skamba dainos ir gimsta naujos, smagios draugystės.
Laplandija pasiekta – magijos šalis tarsi iš kito pasaulio, tobuli vaizdai ir daug daugiau nei Kalėdų Senelis
Vos tik įvažiuojame į Laplandiją ant nosies pradeda kristi mažos snaigės, skruostus bučiuoja jaukus šaltukas, žiema čia tikrai yra, kaip ir daug sniego. Lauke daugiau nei keliolika laipsnių šalčio, bet jis gaivus. Atvykstame į Oulu – tai ketvirtas šiauriausias miestas pasaulyje, kuriame gyvena daugiau kaip 100 000 gyventojų (kiti trys yra Rusijoje, šalyje kurios niekas nemyli), pajūrio kurortas, penktas Suomijos miestas pagal gyventojų skaičių.
Nors rytoj Naujieji metai, laukia daug suplanuotų nuotykių ir reikės anksti keltis – tačiau išeiname į miestą pasivaikščioti ir pabraidyti po pusnis. Suomijoje nėra pompastikos, jie myli minimalizmą – miestas jaukiai, skoningai papuoštas ir čia taip jauku. Eglutėms netgi nereikia jokių puošnių girliandų, jas puošia storos sniego pusnys.
Pilna nuotykių programa – patirti Laplandiją maksimaliai
Laplandiją norėjome patirti maksimaliai – tad pasirinkome pilną programą ir dar daugiau. Mūsų laukia kelionė į Kalėdų Senelio kaimelį, pasivažinėjimas haskių tempiamomis rogėmis, susitikimas su tikru Kalėdų Seneliu Santa Parke, nuostabusis, tikrąjį Laplandijos grožį ir magišką gamtą atskleidžiantis Ranua laukinių gyvūnų parkas, pasilabinimas ir pasivažinėjimas su Šiaurės elniais Rudolfais jų tempiamose rogėse. Ir pats laukiamiausias mūsų Naujųjų metų sutikimo planas – pašvaisčių medžioklė sniegynuose.
Instagramiškiausias žiemos kelias, saulėtekis sniegynuose, šerkšnas ir laisvėje vaikščiojantys elniai – vaizdas, kurį nori įsidėti į širdį ir niekad nepamest
Iš Oulu anksti ryte vykstame į Rovaniemi – į Kalėdų Senelio kaimelį. Iš tikrųjų, tai ką matėme prieš tai buvo tik įžanga… Važiuojame pačiu gražiausiu iki šiol matytu baltos žiemos keliu. Atrodo taip stebuklingai, kad kartais labai rimtai suabejoji, ar tai, ką matai prieš akis iš tikrųjų yra tikra. Visiškai kitas pasaulis.
Baltos žiemos magija – skirtingų ūgių eglutės, jų šakos apsnigtos storomis sniego pusnimis, šalčio teptukai čia piešia pačius gražiausius žiemos paveikslus – medžiai nuspalvinti akinamai baltu šerkšnu.
Šalikelėje nosytėmis sniegą kapsto elniai ir labinasi aukštyn iškeldami savo raguotas karūnas. Vaizdas, kurį norisi įsidėti į širdį ir niekada niekada nepamest.
Važiuojant keliu į Šiaurę kraštovaizdis keičiasi – milžiniškas egles pakeičia mažos, kūgio formos eglutės, padengtos storu sniego sluoksniu. Tie kontrastai tokie įspūdingi ir vienas už kitą gražesni.
Saulėtekis sniegynuose tampa skaniausiais sielos vitaminais. Visiška magija prieš mūsų akis. Medžių viršūnes bučiuoja kylanti mandarinų spalvos saulė, visi sniegynai nusidažo aukso spalva ir kaip niekad ryškiai spindi sniegas. Dangus tarsi vaivorykštė. Sniegynai, pavienės trobelės ir taip stebuklingai jauku. Apžavėti balto kelio – pasiekiame Kalėdų Senelio kaimelį.
Kalėdų Senelio kaimelis – viceKalėdų Senelis, haskių kinkiniai, elnių tempiamos rogės ir žiemos pramogos po atviru dangumi
Čia visus metus vyksta tikros Kalėdos, gali nusitėkšti selfį prie Šiaurės poliarinio rato ženklo, išbandyti daug laplandietiškų veiklų vienoje vietoje. Tikrasis Kalėdų Senelis gyvena kitur. Pas jį važiuosime vėliau. Tačiau čia galite susitikti su viceKalėdų Seneliu ar išsiųsti laišką iš Kalėdų Senelio pašto bei paskaityti vaikų siunčiamus laiškus, kurie čia atkeliauja iš viso pasaulio.
Nuotaika čia tikrai kalėdinė, aplink daug žmonių, skamba įvairios kalbos, bet labai gera išgirsti greta kalbančius lietuvius. Myli jie Laplandiją, kaip ją stipriai pamilome ir mes.
Pasivažinėjimas haskių tempiamomis rogėmis. Mūsų 4 žmonių kinkinį tempia 12 haskių, kiekvienas turi savo vardą, galima sužinoti jų amžių. Kiekvienas haskis turi savo kortelę su gimimo data ir įdomiais faktais apie jį. Kinkinius tempia tiek berniukai, tiek mergaitės. Riedame rogėmis, apsupti nuostabiai apsnigto miško – labai įdomi patirtis. Čia juos galima ir paglostyti.
Susitikimas su tikru Kalėdų Seneliu – nepamirštamas jausmas, kai reikia atverti trobelės duris
Vaikai autobuse tėvams beria klausimus, o suaugusieji šio susitikimo laukia ne ką mažiau. Važiuojame pas tikrą Kalėdų Senelį. Rovaniemis – yra tikroji Kalėdų Senelio gimtinė. Jo trobelė yra ledynų sukaustytame bunkeryje, viduryje miško, Santa Claus parke. Tiesa, eilėje prie tos stebuklingosuios trobelės reikia ilgokai palaukti. Žmonės čia atvyksta iš viso pasaulio, bet ši patirtis verta kiekvienos laukimo minutės.
Susitikimo su Kalėdų Seneliu laukiame 1,5 valandos – praėjus valandai jau pradedame barbėti, iki tol, kol… ateina eilė užeiti vidun… Šis jausmas atperka viską. Širdis pradeda nepaaiškinamai greitai plakti – tai jaučia kiekvienas. Mokytojos pamiršta žodžius ir lietuviškai sako „Labas rytas”, nors rytas jau seniai praėjęs, vyrai „susileidžia”, o didžiausi skeptikai šypsosi taip plačiai, kaip niekada to nedarė.
Užeiname pas Kalėdų Senelį. Jo trobelė labai jauki – pilna knygų, kabo elnių ragų šviestuvas, sumušame delnais ir pradedame kalbėtis. Jo balsas labai jaukus – paklausiu, kiek Jam metų.
Paprašau išpildyti mūsų vieną svajonę – parodyti mums šiandien pašvaistėmis nuspalvintą dangų, nes turime tik vieną vienintelę dieną. Tada dar nežinojau, kad šią svajonę jis išpildys po keturių valandų… Pasijuokiame, patikriname, ar tikra jo barzda, nusifotografuojame, paprašau ir linkėjimų Lietuvai. Palinkime Jam gerų metų ir atsisveikiname.
Šis jausmas, kurį jauti čia užėjęs, tikrai nepamirštamas, nors Tau seniai nebe 5-eri. Širdis nurimsta tik po gerų keliolikos minučių, nes Tu kątik išpildei savo vaikystės svajonę. Kalbinau ir kitus mūsų autobuso keliautojus, visi žmonės, netgi vyrai, jautė tą patį.
Santa Parke gyvena ne tik Kalėdų Senelis, čia galima prisidaryti pačių gražiausių nuotraukų, tam yra begalė specialiai fotosesijoms dekoruotų erdvių ir išbandyti daug kitų pramogų – tai mes ir nesikukliname. Galite nueiti pas Snieguolę į ledo karalystę, kurioje niekada neištirpsta įspūdingos ledo figūros, čia galite paragauti snieguolės magiško gėrimo – iš tikrų ledo taurelių. Čia kursuoja žvaigždėtas traukinukas, galima pasižiūrėti magišką elfų pasirodymą, vyksta įvairios dirbtuvėlės – galite spalvinti meduolius, gaminti Kalėdų Senelius ar elfus, o išalkus ar ištroškus – nueiti į kalėdomis kvepiančią kavinę. Visi darbuotojai – pasipuošę elfų kostiumais dalina kiekvienam puikią kalėdinę nuotaiką. Kalėdos jau praėjo – tačiau čia jos niekada nesibaigia. Kalėdos gali būti kasdien.
47 normalūs keliautojai ir 4 nurauti, kuriuos iš autobuso „išmetė” Laplandijos sankryžoje
Prasideda linksmiausi nuotykiai… Kartu su visais keliautojais turėtume autobusu grįžti iš Rovaniemi į Oulu, kur yra mūsų viešbutis, daiktai ir lovos. Šiuos miestus skiria apie 230 kilometrų – daugiau nei 3 valandos kelio. Visi normalūs 47 žmonės autobusu grįžta į Oulu, kur keliaus į užsakytus restoranus ragauti gurmaniškų patiekalų, kels taures ir ten tvarkingai sutiks Naujuosius. Tik tie normalūs – esame ne mes… Paprašome vairuotojų išleisti mus iš autobuso ir palikti Rovaniemi… Ačiū, Dievui, vairuotojai lygiai tokie pat linksmi kaip ir visas kolektyvas su mūsų Dievo pusbrolio atsiųsta nuostabiąja gide.
Autobusas sustoja sankryžoje, žiba raudonas šviesoforo signalas, atsidaro autobuso durys, visas autobusas žvengia ir sako, kad šitie lietuviai ne nenormalūs, o nerealūs.
4-i nuotykių ištroškę žmonės šoka tiesiai į pusnis, sminga iki užpakalio ir iškėlę aukštyn į dangų rankas šaukia, jog prasideda vienas geriausių nuotykių.
Keturi lietuviai sniegynuose – pašvaisčių medžioklė, įsimintiniausia suknelė ir įspūdingiausia Naujųjų metų naktis jurtoje
Prieš daugiau nei mėnesį užsisakėme Šiaurės pašvaisčių medžioklės ekskursiją sniegynuose. Čia sutiksime Naujuosius metus. Susirandame pašvaisčių ekskursijų organizatorių būstinę. Pašvaisčių programėlė nieko gero nežada, bet mes krykštaudami giliai širdyje tvirtai tikime, kad pašvaistes šiąnakt mes tikrai pamatysime… Juk to paprašėme paties Kalėdų Senelio ir pusę mėnesio meldėmės. Lauke ne šilta – apie 30 laipsnių šalčio, jutiminė temperatūra dar didesnė.
Suomiai mums visiems išdalina ufonautų kostiumus – šiltus kombinezonus, specialias gumas, keturmylius batus, pirštines ir papildomas kojines.
Kostiumai primena mechaniko aprangą tik daug šiltesnę. Apsirengiame pagal instruktažą, gumas užsidedame ant kelnių apačios, kad į batus neprikristų į sniego, užsimauname didžiules pirštines. O aš vis juokiuosi, kad tai – pati įsimintiniausia suknelė, kurią Naujųjų metų naktį esu dėvėjus iki šiol.
Kokia tikimybė, turint vieną vienintelę naktį pamatyti Šiaurės pašvaistę?
Likus pusvalandžiui iki mūsų ekskursijos pradžios sucypia telefonas, žiūriu ir suprantu, kad pradeda vykti stebuklai. Kaip manote, kokia tikimybė turint vieną vienintelę naktį Rovaniemi, miestelyje kur žmonės Laplandijoje dažniausiai stebi Šiaurės pašvaistes, 4-iems lietuviams, “išmestiems” vidury sankryžos, jas pamatyti? Turbūt juokiatės ir galvojate, kad tai neįmanoma, bet tik ne mums ir ne šioje kelionėje. Programėlė rodo, kad tikimybė jas pamatyti yra – 33 proc. Pradedu cypaut, klykaut ir džiaugtis – šio dalyko mintyse prašiau visą laiką, kol planavome šią kelionę.
Susirenka 20 žmonių, iš skirtingų pasaulio kampelių. Visi mes pasirinkome šiąnakt patirti nuotykį sniegynuose. Lietuvių daugiau nėra – tik mes vieni. Kartu su pašvaisčių guru ir fotografu vykstame autobusu toliau už miesto. Po gero pusvalandžio, pašvaisčių ekspertas mums praneša puikią naujieną – kątik pasirodė pirmoji pašvaistė – neužilgo sustosime tarpinėje stotelėje jos stebėti. Autobusas sustoja, išjungia šviesas – išlipus prieš mūsų akis spindi pirmoji mūsų gyvenime pamatyta Šiaurės pašvaistė ir mes vėl pradedame tikėti Kalėdų Seneliu…
Tas nepakartojamas jausmas, kai tiesiog labai stipriai mėgaujiesi akimirka, nes supranti, kad kątik išsipildė viena didžiausių Tavo svajonių, nors praktiškai tai atrodė neįmanoma… Tiems nurautiems lietuviams tikrai sekasi, nors šią kelionę nuo pat pradžių lydėjo stebuklai…
Kai dangus keturis kartus nušvinta pašvaistėmis ir spindi pačios ryškiausios žvaigždės – tarptautinis vakarėlis
Nuvykstame į pašvaisčių stebėjimo tašką, čia sutiksime Naujuosius metus. Įsikuriame jaukioje jurtoje, ant stogo pūpso pusmetris sniego, viduje kūrenasi laužas, aplink vėl nuostabus miškas ir sniegynai. Lauke 27 laipsniai šalčio – skruostus bučiuoja šaltukas.
Tą vakarą dangus mums 4 kartus nušvito pašvaistėmis, danguje spindėjo milijonai ryškiausių žvaigždžių, o joms krentant – mes galvojome drąsiausius savo norus.
Maistas, kurį kepėme ant laužo gerokai pralenkė Michelin’o restoranus. Ant ugnies pagal suomių tradicijas lydėme sėkmės pasagėles, o šamanas iš lydinio formų mums būrė ateitį. Pripasakojo Jis daug gražių dalykų, belieka, kad tai išsipildytų. Pavadinau tai tarptautiniu Naujųjų metų sutikimo vakarėliu, pačiu geriausiu, kurį esame turėję iki šiol.
Japonija, Indija, Singapūras, Libanas, Lietuva, Venesuela, Italija, Vengrija – prie šio laužo susitiko žmonės iš šių šalių ir mes negėdingai “atstovavome” Lietuvą.
Laikrodžiui skelbiant Naujuosius metus savo gimtosiomis kalbomis sveikinome vieni kitus su Naujaisiais metais – o Japonai itin gražiai, iš pirmojo karto atkartojo „Su Naujaisiais metais”. Kėlėme šalčiu apšerkšnijusias plastikines taures, kurios mums gerokai pralenkė krištolą ir džiaugėmės, kad visa tai galime patirti. Gamta yra nuostabi ir milijoną kartų stebuklinga.
Į Oulu, mes grįžome, paryčiais – sveiki, nesušalę ir labai laimingi.
Ranua laukinių gyvūnų parkas – tai, ką privaloma pamatyti – tikrasis Laplandijos gamtos grožis
Sausio 1 diena. Rytas ateina gerokai per greitai – 2 valandos miego, anksti ryte sušokame į Kalėdų Senelio autobusą ir išvykstame iš Oulu į Ranua. Tai mūsų paskutinis nuotykių taškas Laplandijoje. Autobuso bendrakeleiviams labai įdomu sužinoti apie mūsų Naujųjų metų pašvaisčių naktį, ar pavyko mums jas pamatyti? Kaip? Kada? Kur? Parodome nuotraukas ir pasidaliname savo kosminės nakties įspūdžiais.
Vėl magiškas kelias, kuo šiauriau – tuo dar įdomiau. Pasiekiame Ranua – arktinių gyvūnų zoologijos parką – tai šiauriausias zoologijos sodas Suomijoje ir antrasis pasaulyje. Mus čia labiausiai sužavi protu nesuvokiamo grožio gamta.
Laplandija man yra būtent apie tai – apie magišką, tarsi iš atviručių gamtą. Tik ji ne popieriuje, o prieš Tavo akis. Milžiniškos eglės ir mažos eglutės, šerkšnu išmarginta gamta, eini mediniu takeliu – kyli aukštyn, leidiesi žemyn – ir vis aikčioji. Nesu niekur kitur mačiusi gražesnės žiemos.
Saulė Laplandijoje teka 11 val., o leidžiasi 14.30. Finale nutiko dar vienas stebuklas – pamatyti saulėlydį sniegynuose gerokai daugiau nei nuostabu, visiškai kitokia patirtis, kuri labai stipriai skiriasi nuo saulėlydžio jūroje. Ranua parke būtent tai ir pamatėme, kuomet viskas aplink iš akinančiai baltos spalvos nusidažo ugnies spalvomis. Saulėlydis apkabina egles, pušis ir šerkšnu nuspalvintą gamtą. Dangus nušvinta įvairiausiais atspalviais – dar vienas stebuklas, kuris nutiko mums šioje kelionėje.
Šiame parke yra begalė arktinių laukinių gyvūnų, kuriuos gali apžiūrėti einant mediniu takeliu per Ranua parką – pelėdos, lūšys, rudasis lokys, vilkai, elniai, briedžiai ir daug daug kitų – pačių įspūdingiausių. Mums labiausiai įstrigo vienas prie kito besiglaustantys vilkai, tik teko kiek paskubėti, kadangi mes turėjome suplanuotą pasivažinėjimą elnių rogėmis.
Ranua – paliko itin didelį įspūdį dėl savo gamtos – ne veltui Žmonės rekomenduoja čia apsilankyti, norint pamatyti ir suvokti tikrąjį Laplandijos gamtos grožį. Suomiai itin myli ir saugo savo gamtą ir miškus. Mėgstantiems gražias nuotraukas – tai pati instagramiškiausia Laplandijos vieta. Aišku, apart pašvaisčių.
Pasivažinėjimas elnių rogėmis, elnė Auksinė žvaigždė ir speigas šaltukas
Įdomu tai, kad visi elniukai gyvena laisvėje – jie miega sniegynuose visi kartu, susiglaudę ir šildo vienas kitą. Jie skiriasi nuo kitų šalių elnių – pėdutės padengtos kailiuku ir gerokai platesnės, kad nesmigtų į sniego pusnis. Elnias, jeigu kada nors ir pasiklysta ar nuklysta tolėliau – visuomet suranda kelią namo, jeigu jo nesumedžioja kiti laukiniai gyvūnai…Jie tokie gražūs.
Mūsų drauge tapo elnė, kurios vardas Auksinė žvaigždė. Į vienas roges sodinama po 2 žmones. Ranua parke pasivažinėjome rogėmis elniais – tai išties nuostabi patirtis. Elnius čia galima ir paglostyti ir aišku labai mylėti.
Tai itin mieli ir labai protingi gyvūnai. Tiesa, čia pirmą kartą per visą kelionę šiek tiek sušalome – lauke buvo apie 30 laipsnių šalčio. Jutiminė temperatūra dar didesnė, tačiau buvo galima pasišildyti prie laužo.
Elniai, kaip ir haskiai turi savo vardus ir tvirtą charakterį. Elnių šeimininkai juos labai myli ir prižiūri. Jeigu elnias pavargo – jis tai iškart parodys šeiminkui ir pradės baksnoti savo ragais Jam į šoną. Elnininkystė Suomijoje perduodama iš kartos į kartą. Tikrai rekomenduojame susipažinti su šiais gyvūnais iš arčiau.
Pramogos Ranua baigėsi, nusiperkame garsiųjų Fazer saldumynų, čia yra šio gamintojo parduotuvė, kelios kavinės ir einame link mūsų Kalėdų Senelio autobuso. Vienintelis Laplandijos minusas, kurį nustatė mūsų komanda – itin neskani kava, nors pagal išgeriamų kavos puodelių skaičių – suomiai gerokai pralenkia italus (10 puodelių per dieną).
Atsisveikiname su stipriai pamilta Laplandija – pamažu prasideda mūsų kelionė namo.
Beveik oro uostas tik be lėktuvų, vaizdai iš laivo denio, nuotykiai dar nesibaigia – kelias namo
Laplandija baigėsi, bet mūsų nuotykiai dar tikrai ne. Pernakvojame Tamperėje – tai antrasis pagal dydį Suomijos miestas. Oras dar labiau atšąla – jutiminė temperatūra čia siekia 35 laipsnius. Iš ryto išvykstame į Helsinkio keltų terminalą, saulė mus išlydi į kelią laukti savojo kelto į Taliną. Terminalas primena tikrą oro uostą tik čia nėra lėktuvų, bet vietoje žodžio keltas nesąmoningai išsprūsta žodis „lėktuvas”.
Mūsų akis džiugina saulėlydis virš Baltijos jūros, terminalas itin modernus ir jaukus. Įlipame į keltą ir mėgaujamės vaizdais laivo denyje.
Pamažu tolsta Helsinkio rūkstantys kaminai, pastatai, tolsta visas miestas, vaizdas išties nuostabus, kai keltas išjuda iš uosto. Jeigu kada nors kelsitės keltu – būtinai užlipkite į laivo denį, keltui išplaukiant iš uosto ir įplaukiant į jį, ar stebėkite praplaukiamas saleles jūroje.
Kelte klausomės gitaristo, o mintyse iki pilnos nuotykių kelionės paprašau audros, bet jos mums šįkart nepadovanoja. Tačiau vėliau vietoje audros kažkas mums sugalvoja padovanoti visą dangų – ryškiai rožinį, kuris nudažo visą horizontą jūroje. Vaizdas įspūdingas – keltas visiškai kitokia patirtis, kurios skrendant lėktuvu niekuomet nepajusi ir nepatirsi.
Talinas pasitinka mus ryškiai spindinčiomis švieselėmis, maža eglute papuošta uosto mole. Įlipame į savo Kalėdų Senelio autobusą ir laimingi, pilni įspūdžių sugrįžtame į Lietuvą parveždami čia pačią gražiausią baltą žiemą ir tikro Kalėdų Senelio linkėjimus iš Laplandijos.
Tai viena geriausia milijono įspūdžių kelionė, kurią turėjome lig šiol. Nuoširdžiai. Laplandija yra visiška meilė, tarsi kitas pasaulis. Nei nuotraukos, nei rašinėliai to neperteiks – tiesiog reikia kartą tai patirti.
Kelionę organizavo Interlux Travel Lietuva, kuri organizuoja keliones ne tik į Laplandiją, bet ir į pačius egzotiškiausius pasaulio kampelius. Straipsnio turiniui tai įtakos neturėjo.
Dėkojame Kalėdų Senelio autobuso bendrakeliauninkams, visai Interlux Travel Lietuva komandai, gidei ir besišypsantiems vairuotojams, už nepamirštamus įspūdžius ir už tai, kad… jie tik kartą mus „išmetė“ iš autobuso (kai vykome stebėti pašvaisčių ir patys to pasiprašėm).
Linkime visiems giliai širdyje įstringančių kelionių!
Savo Laplandiją ir ne tik galite surasti čia:
Interlux Travel Lietuva tinklalpis
Interlux Travel Lietuva Facebook
Interlux Travel Lietuva Instagram
