Sakoma, norėdami gerai pažinti vietovę, pirmiausia turite nueiti į jos kapines – antkapiai atskleis pasakojimus apie čia seniau gyvenusius žmones, kaip sugyveno skirtingos tautos ir kitus intriguojančius faktus. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kviečiame susipažinti su penkiomis Raseinių rajono kapinėmis ir jose amžino poilsio atgulusiais garbingais kultūros, mokslo, visuomenės veikėjais.
Šiluvos kapinės (Jono Pauliaus II g. 7, Šiluva)
Šiluva – tai vienas seniausių miestelių Raseinių rajone. Manoma, kad pirmosios sodybos čia galėjo rastis net XV a. pradžioje. Tikėtina, kad kapinės Šiluvoje pradėtos formuoti čia pastačius pirmąją bažnyčią 1457 m. Kapinių teritorijoje stovi ir svarbiausias Šiluvos objektas – Apsireiškimo koplyčia. Dabartinė koplyčia statyta 1912-1924 m., tai yra valstybės saugomas architektūros ir istorijos paminklas. Nuo kapinių ją skiria mūro siena, kurioje yra įrengtos kriptos, čia ilsisi kunigų ir dvarininkų palaikai. Koplyčios užnugaryje 2019 m. įrengta Šviesų koplytėlė. Čia galima uždegti intencijų žvakę, įsigytą Šiluvos piligrimų centre. Šiluvos kapinėse ilsisi nuo paprastų valstiečių iki vienuolių, kunigų ar dvarininkų. Lankydami šią amžino poilsio vietą, nepamirškite ir vieno žymiausių šių laikų Raseinių krašto žmonių – Eimunto Nekrošiaus. Pasaulinio pripažinimo sulaukusio režisieriaus gyvenime Šiluva užėmė ypatingą vietą. Iš apylinkių kilęs E. Nekrošius čia nuolat grįždavo ir laikė šią vietą savo antraisiais namais. Norą, būti palaidotas Šiluvoje, režisierius buvo išreiškęs savo sutuoktinei. Sūnus Marius tėvui pastatė ypatingą paminklą atkartojantį Šv. Petronijaus katedros Bolonijoje fasado motyvą, kuris naudotas operoje „Faustas“, statytoje Milane. E. Nekrošius daug dirbo Italijoje, čia jis buvo labai žinomas bei mylimas.
Lyduvėnų senosios kapinės
Legenda byloja, kad Lyduvėnų vardas kilęs nuo kunigaikštytės širdies skausmo. Pasakojama, kad pilyje, stovėjusioje ant netoliese upės slėnio esančio piliakalnio, gyveno kunigaikštytė Danutė, kuri išleido savo mylimąjį į karą ir jo nesulaukusi, labai liūdėjo. Iš to kilo vietovės pavadinimas – Liūdžiuvėnai, Liūdavėnai, Lyduvėnai. Įvažiavus į miestelį pasitinka didingas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, besitęsiantis 599 m ir iškilęs net 42 m virš įspūdingo Dubysos upės slėnio. Norėdami pasigrožėti juo iš aukštai už 350 metrų į pietvakarius nuo tilto, būtinai užkopkite Danutės piliakalnį. Miestelio centre stovi 1764 m. pastatyta vėlyvojo baroko bruožų turinti Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Jos šventoriuje yra palaidoti kunigai, tarnavę šiai parapijai bei perlaidoti vienuoliai, kurių palaikai buvo rasti bažnyčios rūsiuose. Šalia bažnyčios išvysite mažas kapinaites, kuriose spėjama pradėta laidoti XIX a. pab.
Betygalos civilinės kapinės (Dubysos g., Betygala)
Tai vienintelės kapinės Raseinių rajone, kurios įkurtos šalia piliakalnio. I-asis piliakalnis datuojamas I-II tūkst. pr., užlipus ant jo atsiveria miestelio vaizdinga panorama, o jo papėdėje trykšta pagonybės laikus menantis Krivio akies šaltinis. Keliaujant link naujųjų Betygalos kapinių, ant II-ojo piliakalnio, dar vadinamo Alkos arba Aukos kalnu, išvysite XIX a. vid. sumūrytą penkiakampę dvarininkų Jankovskių koplyčią. Piliakalniai pritaikyti lankymui: įrengti takai, informacinė infrastruktūra, apžvalgos aikštelės.
Žymiausias kapas šiose kapinėse – Mačiulių šeimos, čia ilsisi poeto Jono Mačiulio-Maironio tėvai Aleksandras Mačiulis ir Ona Mačiulienė, seserys Kotryna ir Marcelė. Pastaroji sesuo, kuomet Maironis buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, išvyko gyventi pas brolį. Čia ji buvo šeimininkė ir padėjo įrengti garsiuosius Maironio namus (dabartinį muziejų). Kiek toliau paėjus taku, rasite Dulevičių šeimos amžinojo poilsio vietą, Betygalos krašto mecenatų, dvarininkų, aukojusių plytas visuomeninių pastatų bei bažnyčios Betygaloje statybai.
Ariogalos miesto civilinės kapinės (Vytauto g. 169, Ariogala)
Patekus į Ariogalos kapines akį patraukia 1850 m. pastatyta dvarininkų Daugirdų šeimos koplyčia. Šeimai priklausė bent 3 dvarai Ariogalos apylinkėse. Greta savo giminaičių palaidotas vienas geriausių Lietuvoje archeologijos žinovas, etnografas, Kauno miesto muziejaus kūrėjas, dailininkas Tadas Daugirdas. Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, kartu su J. Basanavičiumi, A. Žmuidzinavičiumi priklausė komisijai, kūrusiai Lietuvos valstybinę vėliavą. Būtent T. Daugirdas įtikino J. Basanavičių Lietuvos trispalvę papuošti geltona spalva. Prie koplyčios rasime kunigo, lietuviškos spaudos platintojo Baltramiejaus Markevičiaus bei Gėluvos dvaro savininkų Chlevinskių šeimos kapus.
Pietrytinėje kapinių dalyje įrengtas memorialas 1941-1953 m. kankiniams atminti. Pastatytas 1989 m., Ariogalos miestelio ir jo apylinkių tremtinių bei politinių kalinių, žuvusių tremtyje ir lageriuose, atminimui. Dubysos upės šlaite yra Lietuvos partizanų kapai – 53 balti betoniniai kryželiai, žymintys 1990 m. perlaidotus Ariogalos apylinkėse žuvusius partizanus. Šalia jų stovi 1991 m. pastatyta 7 metrų aukščio koplyčia Ariogalos valsčiaus partizanams ir koplytstulpis partizanų būrio vado J. Kostyros, žuvusio lageryje, atminimui.
Raseinių miesto civilinės kapinės (Sodų g. 39, Raseiniai)
Dabartinės Raseinių miesto kapinės įkurtos XVIII a. viduryje, tuometinių Arškainių kaimo kapinių vietoje. XIX a. pab. Jokūbo Ivanausko iniciatyva kapinėse iškilo raudonų plytų koplyčia, kuri iki šiol stovi miesto kapinėse. Anuomet ją puošė Šv. Jurgio paveikslas. Šiemet koplyčiai buvo atlikta išorės rekonstrukcija (pakeistas stogas, durys ir langai). Raseinių miesto seniūnija lapkričio 1-ąją nuo 10:00 iki 18:00 val. planuoja koplyčią atverti lankytojams.
Raseinių mieste (ypač XIX-XX a.) gyveno didelė rusų bendruomenė, kurios nariai vėliau čia buvo ir laidojami. Kapinių šiaurės vakarinė dalis – stačiatikiškoji. Čia dauguma paminklų su stačiatikių kryžiais, kirilica užrašytais vardais. XIX a. pab.-XX a. pr. šioje dalyje stovėjo iš miesto perkelta medinė cerkvė, deja sudegusi I pasaulinio metu.
Raseinių civilinėse kapinėse palaidoti: Lietuvos kariuomenės kariai savanoriai; pirmojo lietuviško laikraščio po spaudos atgavimo „Lietuvių laikraštis“ redaktorius Antanas Smilga; 1919-ųjų Raseinių valsčiaus komiteto narys, žuvęs gindamas piliečių teises Petras Dukauskas; nepriklausomos Lietuvos pulkininkas leitenantas Jonas Statkevičius; knygnešiai Juozas Palukėnas ir Izidorius Girdzijauskas; pirmosios lietuviškos gimnazijos steigimo komiteto pirmininkas, Raseinių parapijos klebonas Petras Dočkus; Lietuvos politinis veikėjas ir disidentas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus; tautodailinkas Zigmas Janušaitis; skulptorius Jokūbas Dagys; politikas ir visuomenės veikėjas Vincas Vedeckas ir kt. Kapinėse įrengtas simbolinis politinio kalinio ir tremtinio kapas (atnaujintas 2021 m.), memorialas Raseinių krašto partizanams.
Tai tik keletas iš daugelio kapinių Raseinių krašte. Lankydami savo artimųjų amžinojo poilsio vietas, prisiminkite ir tuos, kurie kūrė mūsų krašto istoriją.
Nepamirškite, kad pandemijos metu Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis rekomenduojama kapinėse laikytis saugaus atstumo, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.