Gyvūnai ir žmonės jau tūkstantmečius palaiko ypatingą ryšį, tačiau šiais laikais jų nauda sveikatai įgauna mokslinį pagrindą. Terapiniai gyvūnai – nuo šunų iki arklių ir net mažesnių gyvūnų, kaip katės ar triušiai – yra tapę svarbia emocinės ir fizinės terapijos dalimi. Jie padeda įvairaus amžiaus žmonėms su negalia, lėtinėmis ligomis, emocinėmis problemomis ir net socialiniais sunkumais. Tad kas yra terapiniai gyvūnai, kaip jie padeda ir kodėl jų pagalba kartais yra nepakeičiama?
Kas yra terapiniai gyvūnai?
Terapiniai gyvūnai – tai specialiai parinkti, apmokyti gyvūnai, kurie teikia emocinę ar fizinę pagalbą žmonėms. Nors dažniausiai terapijai naudojami šunys, priklausomai nuo individualių poreikių, gali būti naudojami ir kiti gyvūnai: katės, arkliai, delfinai, triušiai, net paukščiai. Šie gyvūnai padeda kurti saugią, ramią aplinką, kurioje žmonės gali jaustis patogiai ir atsipalaiduoti.
Terapinių gyvūnų poveikis sveikatai
Mokslininkai ir gydytojai jau kurį laiką tyrinėja terapinių gyvūnų teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Šie gyvūnai turi ypatingą gebėjimą sumažinti stresą, skatinti endorfinų gamybą ir net sumažinti kraujospūdį. Štai kaip skirtingos terapijos formos, kurioms naudojami gyvūnai, gali padėti:
- Psichologinė nauda. Terapiniai gyvūnai padeda žmonėms, kovojantiems su depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sindromu (PTSD) ir net socialine fobija. Buvo pastebėta, kad glostant ar bendraujant su gyvūnu, sumažėja kortizolio (streso hormono) lygis ir padidėja oksitocino (prieraišumo hormono) lygis. Gyvūnai suteikia žmonėms džiaugsmą, o šis pozityvus poveikis ypač svarbus gydant emocinius sutrikimus.
- Socialinis ir emocinis palaikymas. Gyvūnai gali padėti socialiai izoliuotiems asmenims, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie sunkiai bendrauja su kitais dėl psichikos sutrikimų. Gyvūnai tampa draugais, su kuriais žmonės gali bendrauti be išankstinio vertinimo ar baimės būti nesuprasti. Tai ypač vertinga vaikams su autizmo spektro sutrikimais, nes bendravimas su gyvūnais jiems padeda ugdyti empatiją ir komunikacijos įgūdžius.
- Fizinės terapijos pagalbininkai: Terapiniai arkliai, šunys ar delfinai neretai naudojami žmonių, turinčių fizinę negalią ar patyrusių traumą, reabilitacijoje. Hipoterapija (gydymas su arkliais) padeda stiprinti raumenis, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją. Tuo metu delfinų terapija gali būti naudinga vaikams su neurologiniais sutrikimais, nes plaukimas ir bendravimas su delfinais stiprina raumenis bei gerina judesių koordinaciją.
Terapinių gyvūnų rūšys ir jų vaidmenys
Nors dažniausiai terapijos metu naudojami šunys, skirtingi gyvūnai pasižymi skirtingais privalumais, kurie gali būti naudingi įvairiose situacijose. Štai keletas dažniausiai terapijoje naudojamų gyvūnų:
- Šunys. Jie padeda sumažinti stresą, nerimą ir vienišumą. Šunys dažnai naudojami emocinei terapijai ir pagalbai teikti, nes jie lengvai prisitaiko prie žmonių poreikių ir yra ištikimi kompanionai.
- Katės. Katės yra puikios kompanionės žmonėms, kurie patiria nerimą arba depresiją. Jos ramina, suteikia džiaugsmo ir dažnai padeda sumažinti stresą, ypač žmonėms, kuriems nepatinka aktyvūs gyvūnai.
- Arkliai. Arklių terapija (hipoterapija) padeda tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Jojimas padeda stiprinti raumenis ir koordinaciją, o bendravimas su arkliais skatina atsipalaidavimą bei emocinį atsivėrimą.
- Triušiai ir kiti smulkūs gyvūnai. Kai kurie žmonės, ypač tie, kurie bijo didesnių gyvūnų, renkasi mažesnius, kaip triušius ar jūrų kiaulytes. Jie puikiai tinka vaikams ir vyresniems žmonėms, nes padeda sumažinti stresą ir nerimą.
- Delfinai. Delfinų terapija yra ypatinga patirtis, skirta vaikams ir suaugusiems su neurologiniais ar psichologiniais sutrikimais. Bendravimas su delfinais gali paskatinti emocinį ir fizinį atsivėrimą.
Terapiniai gyvūnai – gamtos draugai, padedantys sveikti
Kaip gyvūnai yra parengiami terapijai?
Ne kiekvienas gyvūnas gali tapti terapiniu gyvūnu. Gyvūnai turi būti parinkti pagal savo prigimtį ir elgesį, kad galėtų tinkamai reaguoti į žmones, laikytis disciplinos ir užtikrinti žmonių saugumą. Terapijos gyvūnai mokomi atsparumo stresui, bendravimo ir socializacijos su įvairaus amžiaus bei poreikių žmonėmis.
Gyvūnai yra specialiai apmokomi ir praeina elgesio testus, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų dirbti su įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonėmis. Sertifikavimas yra privalomas ir leidžia užtikrinti aukščiausią terapijos kokybę.
Terapinių gyvūnų svarba šiandien
Vis labiau augant visuomenės psichologinėms ir emocinėms problemoms, terapinių gyvūnų pagalba tampa itin vertinga. Pandemijos metu, kai daugelis žmonių kentėjo nuo vienišumo ir socialinės izoliacijos, terapinių gyvūnų nauda buvo pastebima dar stipriau. Tai ne tik sugrąžina džiaugsmą ir saugumo jausmą, bet ir padeda fiziškai bei emociškai stiprėti.
Be to, terapiniai gyvūnai vis dažniau naudojami mokyklose, ligoninėse ir senelių namuose. Mokyklose šunys skatina vaikų dėmesį ir empatiją, o senelių namuose gyvūnai suteikia gyventojams draugystės jausmą ir skatina bendravimą. Jie ne tik mažina stresą, bet ir suteikia emocinį palaikymą žmonėms, kurie prarado artimus ryšius su šeima ar draugais.
Terapiniai gyvūnai yra natūrali gydymo priemonė, kuri atneša realią naudą sveikatai ir gerovei. Jie mažina stresą, padeda socializuotis, gydo fizines ir psichologines traumas, o jų poveikis yra toks gilus, kad mokslininkai vis dar ieško būdų, kaip dar labiau integruoti gyvūnus į sveikatinimo programas. Gyvūnai yra ne tik žmogaus draugai, bet ir gydymo pagalbininkai, padedantys įveikti sunkius iššūkius ir kurti sveikesnę, džiaugsmingesnę kasdienybę.
