Nuo pagonybės laikus simbolizuojančių aukurų iki Kauno tarpukario architektūros ar Vingio parko sąjūdžio mitingų – žinomi šalies žmonės įvardijo vietas Lietuvoje, kurios žadina pilietiškus jausmus ir primena svarbius šalies istorijos etapus.
Žurnalisto ir etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio, muzikos atlikėjo Marijono Mikutavičiaus bei choreografo ir aktoriaus Gyčio Ivanausko pilietiškų Lietuvos vietų rekomendacijas pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.
Nuo aukuro iki Konstitucijos prospekto
Drukteinis pasakoja, kad pilietiškos vietos jam yra neatsiejamos nuo ekonominės šalies padėties, todėl skirtingus laikotarpius jis sieja su vis kitomis vietomis ar architektūros objektais.
„Dar antikos laikais išminčiai sakydavo: „lengva kažką ginti, kai turi ką ginti“. Pavyzdžiui, pagonybės laikais, ko gero, kiekvienas būtų stojęs ginti šventuosius aukurus, vėlyvaisiais viduramžiais – Gedimino pilį, Abiejų Tautų Respublikos laikais – Vilniaus arkikatedrą arba Trijų Kryžių kalną. XIX amžių sieju su spaudos atgavimu ir tai man labiausiai simbolizuoja Dionizo Poškos baublys Šilalės rajone arba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai Druskininkuose“, – pasakoja žurnalistas ir etiketo žinovas.
Nepriklausomybės atgavimo metus simbolizuojanti pilietiška vieta, jo teigimu, yra Vilniaus Signatarų namai. Tarpukario laikų didžiausias ekonominis pasiekimas – Kauno modernizmo architektūra, pavyzdžiui, bauhauzo stiliaus architektūros simbolis – Lietuvos banko rūmai, Kauno centrinis paštas, ar buvusio „Pieno centro“ bendrovės rūmai, esantys Kauno Laisvės alėjoje.
„Sovietmetis – neformalių jaunimo judėjimų, pasipriešinimo laikai, kai žmonių pilietiškumas ypač sustiprėjo. Su tuo periodu labiausiai siečiau Kryžių kalną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejų bei Vingio parką, kur įvyko pirmasis sąjūdžio mitingas. Na, o dabartinės Lietuvos simboliu galėtų būtų Konstitucijos prospektas su daugybe dangoraižių, demonstruojančių mūsų modernumą“, – sako G. Drukteinis.
Neatrasta Merkinė
Muzikos atlikėjas M. Mikutavičius sako, kad šią vasarą džiaugiasi su šeima atradęs istorinį Merkinės miestelį.
„Smagu atrasti įvairias Lietuvos vietas, tačiau Merkinė – vienas paskutinių atradimų, skatinančių pasidomėti turtinga šalies istorija. Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, kur žmonės kūrėsi dar akmens amžiuje, todėl čia glūdi labai daug paveldo, kur kažkada buvo mūšių laukai. Ant Merkinėje esančio piliakalnio stovėjo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių. Lankėmės ir Nemuno kraštovaizdžio draustinyje pastatytame viename aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, nuo kurio atsveria įspūdinga miškų ir ežerų panorama“, – pasakoja M. Mikutavičius.
Anykščiai ir „Žemaičių ąsotis“
Choreografas ir aktorius G. Ivanauskas dalijasi, kad iš užsienio atvykusiems draugams dažniausiai aprodo Valdovų rūmų muziejų, Gedimino bokštą, Onos bažnyčią ir sostinėje esantį restoraną „Žemaičių ąsotis“, kur gali pajusti tikrą lietuvišką dvasią, susipažinti su nacionaline virtuve.
Neatrastų, tačiau vertų dėmesio pilietiškų Lietuvos kampelių, pasak choreografo G. Ivanausko, yra begalė, tačiau įsimintiniausias jam yra Anykščių miestas.
„Net negalėčiau išskirti vienos konkrečios vietos, nes viskas man šiose apylinkėse patinka. Ne tik tokios populiarios vietos kaip Lajų takas, apverstas namas ar pasivažinėjimas vasaros rogutėmis, bet ir gilią istoriją menanti Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir Šeimyniškėlių piliakalnis, ant kurio XV amžiuje stovėjo medinė pilis“, – sako G. Ivanauskas.
Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ – tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.
