2022 m. rudenį prasidėjo valstybės saugomos Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 38544), esančios Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Dotnuvos miestelyje, Vytauto g. 61, bokštų tvarkybos (restauravimo, remonto) darbai. Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokštų tvarkybos (restauravimo, remonto) darbai vykdomi Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje lėšomis. Užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros vadovas – atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Mindaugas Miliukštis, rangovas – UAB ,,Tarda“, darbams vadovauja atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Tadeušas Stefanovičius. Bokštų tvarkybos darbų pabaiga numatyta 2023 m. lapkričio mėn.
Dotnuvos vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėtas 1372 m. Prieš įsikuriant bernardinams Dotnuvoje jau stovėjo medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Pranciškonus (bernardinus) iš Vilniaus 1699 m. pasikvietė Dotnuvos miestelio savininkai – LDK referendorius Jonas Vladislovas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė. 1701 m. rugpjūčio 16 d. fundaciniu aktu jie skyrė pranciškonų observantų vienuolynui žemės, suteikė privilegijų bei įsipareigojo pastatyti naują mūrinę bažnyčią. Nauji mūriniai vienuolyno pastatai pradėti statyti 1768 m. Mūrinė vėlyvojo baroko stiliaus su klasicizmo elementais bažnyčia statyta nuo 1773 iki 1810 m.
Prie vienuolyno veikė triklasė mokykla, vėliau išaugusi į šešiaklasę, teologijos studijos. Prie bažnyčios veikė vienuolių globojamos Šv. Pranciškaus dirželio ir Šv. Barboros brolijos. Dotnuvos bernardinai dalyvavo XIX a. politiniuose judėjimuose: 1831 m. gvardijonas Antanas Daukša suorganizavo sukilėlių būrį ir jam vadovavo; 1864 m. už paramą sukilėliams gvardijonas Fortunatas Prokopovičius uždarytas į kalėjimą, dar keli tėvai ištremti. Todėl konventas pradėtas likviduoti. Vienuolius išskirsčius po kitus vienuolynus, 1864 m. bažnyčia atiteko pasaulietinei dvasininkijai. Per miestelio gaisrą 1911 m. bažnyčia degė, vėliau buvo remontuojama. Tarpukaryje vienuolyno pastatuose buvo klebonija, veikė senelių prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyno pastatuose įsikūrė Dotnuvos mokykla-internatas. Vienuolyno mokykloje mokėsi etnografas Mikalojus Katkus (1852–1944), vienas pirmųjų lietuviškų dainų skelbėjas, vertėjas, publicistas, visuomenininkas Emerikas Stanevičius (1802 – prieš 1866), literatūros mokslininkas Antanas Kitkevičius (1805–1857), poetas Anupras Jasevičius (1805–1884), religinių raštų rengėjas Juozapas Tamulevičius (1814–1890), kalbininkas, tautosakininkas Jonas Juška (1815–1886), kalbininkas, būsimasis vyskupas Aleksandras Beresnevičius (1823–1902), tautosakininkas, kalbininkas Mykolas Miežinis (1827–1888). 1990 m. Dotnuvoje įsikūrė veiklą Lietuvoje atnaujinęs kapucinų ordinas, kuris tapo kapucinų Lietuvos Lurdo Švč. Mergelės Marijos viceprovincijos centru. 1990–2002 m. čia darbavosi Tėvas Stanislovas – Algirdas Mykolas Dobrovolskis (1918–2005 m.).
Kultūros paveldo departamento informacija
