Kelionę po Pasvalį – smegduobių kraštą kviečiame pradėti unikalioje karstinio kraštovaizdžio vietoje – Smegduobių parke. Smegduobės, toks įprastas pasvaliečio akiai gamtinis reiškinys, susidaro ištirpus gipsui ir kitoms požeminėms uolienoms, kai į atsiradusią tuštumą įgriūva paviršiaus nuogulos.
Parko teritorijoje pamatysite keliolika ryškesnių įvairaus amžiaus, dydžio bei formos karstinių daubų. Pro medžių lapiją galėsite pažvelgti į „Varpo duobę“ kur, pasak legendos, skambėdamas nugarmėjo varpas, o jo tilindžiavimą kai kada ir dabar galima išgirsti. Vaikščiodami parko takeliais pasigrožėsite medžio skulptūromis, o didžiausioje parko įgriuvoje rasite sceną ir amfiteatrą žiūrovams. Smegduobės scenoje įvairiomis progomis vyksta renginiai.
8 ha ploto teritorija tarp Via Baltica magistralės ir Panevėžio gatvės, Pasvalys
Koordinatės
524687, 6213675 (LKS)
56.056437, 24.396323 (WGS)
56° 3′ 23.17″, 24° 23′ 46.76″ (WGS)
Kviečiame aplankyti prie miesto parko esantį karstinį Šilo ežerėlį. Prieš keliasdešimt metų iš šios karstinės daubos vanduo požeminiais keliais buvo išgarmėjęs į netoliese tekančią Lėvens upę. Ir tik „užlopius“ smegduobės dugną joje vėl prisikaupė vandens!
Nepriklausomybės gatvės pabaiga, Pasvalys
Koordinatės
523616, 6212938 (LKS)
56.049869, 24.379072 (WGS)
56° 2′ 59.53″, 24° 22′ 44.66″ (WGS)
Dauguma Pasvalio krašte atsiveriančių smegduobių yra sausos arba tik pavasarį, rudenį ar liūčių metu prisipildo vandens. Būna, kad iš karstinės įgriuvos ištrykšta šaltinis. Taip nutiko ir XX a. viduryje Pasvalyje atsivėrus žemei Lėvens upės pakrantėje. Iš įgriuvos gelmės ėmė tekėti vanduo, kuris ir iki šių dienų upę kas sekundę papildo kibiru šalto vandens. Šaltinis išteka iš 1-2 metrų skersmens į viršų platėjančio duburio, įsirėžusio į trijų metrų aukščio šlaitą, kurio šonuose yra atsidengęs moreninis priemolis, pavienės gipso ir dolomito atbrailos. Vaga, kuria vanduo nuteka į upę, dar apie 5 šimtus metrų ilgio Lėvens upės juosta neužšąla, todėl čia mėgsta žiemoti antys. Patvinstant Lėveniui šaltinis atsiduria žemiau upės vandens lygio.
Smegduobė ir iš jos gimęs šaltinis vadinami Žalsvoju. Šaltinio vanduo yra žalsvo atspalvio, skaidrus, nemalonaus skonio, turi silpną sieros vandenilio kvapą.
Įdomus, viliojantis, paslaptingas ir pavojingas Žalsvojo šaltinio urvų labirintų pasaulis. Tai didžiausi karstinės kilmės urvai Lietuvoje. Po speleologų tyrinėjimų užfiksuotas gylis – 21 m., atrasti du urvai – „Saulėtoji“ ir „Aenigma“.
Kalno g., Pasvalys
Koordinatės
524935, 6214626 (LKS)
56.064966, 24.400404 (WGS)
56° 3′ 53.88″, 24° 24′ 1.46″ (WGS)
Pabuvoję prie gamtos paminklo – Žalsvojo šaltinio, esate laukiami Pasvalio krašto muziejuje. Atsidūrę prie geologinės ekspozicijos – vienintelės tokio pobūdžio ekspozicijos Šiaurės Lietuvoje, pamatysite milijonus metų skaičiuojančius eksponatus. Tai patys „seniausi“ muziejaus eksponatai, esantys tarsi jungiamoji grandis tarp senųjų Žemės istorijos laikotarpių ir dabarties. Specialiai įrengtame Smegduobių stende galėsite stebėti smegduobių susidarymą ir jų atsivėrimo pasekmes Pasvalio krašte. Atnaujintoje ekspozicijos dalyje bus įdomu pamatyti 30 metrų gylio Pasvalyje daryto kerno gręžinio modernų stendą.
Lengviau suvokti karstinio proceso esmę padės unikalus Lėvens upės pakrantėje rastas gipso pavyzdys, su ryškiomis šios uolienos tirpimo žymėmis.
Pasvalio krašto muziejus
P. Avižonio g. 6, Pasvalys
Kviečiame aplankyti ir pažinti įdomų, paslaptingą ir svetingą Šiaurės Lietuvos kraštą – Pasvalį. Atvykę net ir juokaudami nesakykite „Skradžiai žemę“, nes ji čia kartais veriasi!
Parengė:
Gita Rachmančiukienė, Pasvalio krašto muziejus.
Nuotraukos Pasvalio krašto muziejaus fondų ir Vido Dulkės.
