Kaune, kariniame miestelyje, restauruotos dar vienos Panemunės kareivinių ir Karo mokyklos pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26903) pirmo kareivinių pastato (u.k. 36154), Vaidoto g. 209, Kauno m., kareivinės. Pasiekta aukščiausio lygio, XXI a. NATO standartus atitinkanti kokybė, kartu išsaugotos bei atkurtos sunaikintos vertingosios pastato savybės. Tai yra puikus sinergijos tarp karybos ir paveldosaugos pavyzdys.
Panemunės kareivinių ir Karo mokyklos pastatų kompleksas – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Iš komplekso istorijos: 1879 m. Rusijos caras pasirašė potvarkį Kaune statyti I-os klasės karinę tvirtovę. Tvirtovė pradėta statyti 1882 m. XIX a. pab. intensyviai vyko kareivinių statyba: Kauno priemiesčiai – Aukštieji ir Žemieji Šančiai, Aukštoji ir Žemoji Freda, Aukštoji Panemunė tapo kariniais miesteliais. 1895 – 1899 m. Panemunėje pastatyti 73 kariniai objektai.
Po I Pasaulinio karo Aukštojoje Panemunėje pradėjo dislokuotis Lietuvos kariuomenė. 1923 m. į šią teritoriją buvo atkelta Karo mokykla. Karo mokykla buvo įsteigta 1919 m. sausio 15 d. Jos tikslas – ugdyti patriotiškai nusiteikusius, išsilavinusius kariuomenės vadus. Pirmuoju mokyklos viršininku paskirtas gen. ltn. J. Galvydis – Bykauskas. Iš pradžių mokykla buvo įsikūrusi patalpose Donelaičio g., 1921 m. įsteigti Aukštieji karininkų kursai (AKK), 1924 m. karo technikos kursai. Karo mokykla rengė karininkus visoms kariuomenės rūšims, o uždarius Karo aviacijos mokyklą, iki 1936 m., rengė ir lakūnus bei oro žvalgus. Sausio 25 d. buvo paskelbta Karo mokyklos švente. 1920 m. Karo mokykla persikėlė į Vilnių, tačiau, lenkų kariuomenei užėmus Vilnių, grįžo į Kauną. Karo mokyklos mokiniai ir absolventai dalyvavo Nepriklausomybės kovose, 1923 m. Klaipėdos krašto išvadavime. Nuo 1923 m. gruodžio 24 d. Karo mokykla ir AKK persikėlė į Aukštosios Panemunės kareivinių PV dalį, kur veikė iki 1940 m. rugsėjo mėn. vidurio.
1923 m. AKK pavadinti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto aukštųjų karininkų kursais. Nuo 1926 m. pradėti rengti atsargos karininkai, įsteigta aspirantų tarnyba. 1927 m. įsteigtas vienas geriausių ir didžiausių Lietuvoje kariuomenės stadionas, jame organizuotos kariuomenės sporto šventės, vyko tarptautinės sporto varžybos. 1929 m. Karo mokykla pavadinta Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykla, A. Smetona paskelbtas mokyklos šefu. 1931 m. iš AKK suformuota aukštoji karo mokykla. Nuo 1932 m. pradėtas leisti žurnalas „Kariūnas“ (redaktoriai ltn. S. Urbanavičius, ltn. J. Noreika, K. Kecioris-Zupka, ltn. V. Tamulaitis). Karo mokykloje buvo organizuojami ir įvairūs specialūs kursai, pvz., ginklininkų, pėstininkų sunkiųjų ginklų, lėktuvų automatinių pabūklų, minosvaidininkų, etc. 1932 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto aukštųjų karininkų kursų iniciatyva ir lėšomis Karo mokyklos teritorijoje pastatytas skulptoriaus V. Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas. Paminklas sovietinės kariuomenės nugriautas apie 1951-1952 m., 1991 m. atstatytas Laisvės alėjoje.
Karo mokykla išugdė lietuviškos kariuomenės branduolį, joje mokėsi ir mokytojavo visas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės elitas. Karo mokykla tam tikrą vaidmenį vaidino ir valstybės valdyme (dalyvavo 1934 m. voldemarininkų organizuotame perversme). Per Karo mokyklos gyvavimo laikotarpį buvo išugdyta 20 tikrosios karo tarnybos laidų (1631 kariūnai) ir 14 aspirantų laidų (2585 atsargos karininkai).
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.