Dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, didžioji dalis tautiečių šiais metais liko Lietuvoje ir savo laisvalaikį leido patraukliausiuose ir išskirtiniuose gamtos kampeliuose Lietuvos saugomose teritorijose.
Keliautojai atrodo naujus pažintinius takus, važiavo dviračiais jau senai pamėgtais ir populiariais dviračių maršrutais, o vandens pramogų mėgėjai laiką leido pajūryje arba stovyklaudami bei poilsiaudami greta Lietuvos upių ir ežerų.
Lankytojų srautai tam tikruose lankytinuose objektuose išaugo net kelis kartus. Štai Neries regioniniame parke esančiuose pažintiniuose takuose šį pavasarį lankytojams buvo sunku net prasilenkti, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais, lyginant su pernai, kelis kartus išaugo baidarininkų skaičius, todėl sausakimša pasirodė net kai kuriose Lietuvos upėse.
Baidarininkų tarpe vis dar pačiomis populiariausiomis upėmis išlieka Dzūkijos nacionaliniame parke esančios Ūlos ir Grūdos upės, Aukštaitijos nacionaliniame parke – Žeimenos ir Lakajos upės, tačiau nacionalinių ir regioninių parkų specialistai pabrėžia, kad dideli baidarininkų srautai daro neigiamą įtaką šių upių augalijai ir gyvūnijai, didina krantų šlaitų eroziją baidarininkų išsilaipinimo vietose.
Specialistai primena, kad Lietuva yra upių ir ežerų kraštas, todėl kviečia leisti populiariausioms upėms atsikvėpti ir siūlo išbandyti kitus, nemažiau vaizdingus baidarių maršrutus kitose saugomose teritorijose esančiose upėse.
Mėgstantiems plaukti su šeima ir vaikais bei pirmiems kartams ieškantiems ne itin sudėtingų, bet vaizdingų maršrutų, ypatingai tiks Šventosios upė (Anykščių regioniniame parke), Merkys (Dzūkijos nacionaliniame parke), Neris (Neries regioniniame parke), Dubysa (Dubysos regioniniame parke), Nevėžis (Krekenavos regioniniame parke), taip pat Minija ir kitos didžiosios Lietuvos upės.
Įgyvendinus Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuotą projektą ,,Viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose” buvo sukurta vandens turizmo infrastruktūra ties Šventosios upe Anykščių regioniniame parke ir Šventosios kraštovaizdžio draustinyje. Sukurta infrastruktūra įrengta Šventosios upės atkarpoje, kuri vertinga dėl geologinių požiūriu ir išsiskiria kraštovaizdžio savitumu. Trasoje baidarininkams sudaryta galimybė išsilaipinti šalia vertingiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų.
Nebijantiems iššūkių, siūloma rinktis Siesarties upę Siesarties kraštovaizdžio draustinyje. Upė vingiuota, vietomis srauni, joje nemažai rėvų ir kitų kliūčių, todėl šis maršrutas tinka labiau patyrusiems. Labiausiai tinkama plaukti po didesnių liūčių, todėl net ir rudenį ši upė tikrai nenuvils. Čia taip pat įrengtos kelios naujos baidarininkų išsilaipinimo vietos leis atsikvėpti po įnirtingo plaukimo šia, vietomis itin sraunia, upe.
Labanoro regioniniame parke rekomenduojame išbandyti plaukimą Kiaunos upe. Tai vaizdingas vidutinio sudėtingumo maršrutas, kur upė vingiuoja per Labanoro sengirę vietomis užklysdama į nepaprasto grožio kaimelius. Ši upė tinkama plaukti visai šeimai, tačiau maloniai nustebins ir patyrusius baidarininkus.
Plaukiančius baidarėmis itin džiugins maršrutai Jūros upe, kuri teka Pagramančio regioniniame parke. Plaukdami turėsite progą pasigrožėti išskirtinio grožio atodangomis, tilteliais bei šalia upės esančiais piliakalniais.
Vaizdingą kraštovaizdį siūlo ir Verknė, kuri vingiuoja ir Nemuno kilpų regioniniame parke, todėl skardingi upės krantai ir staigūs posūkiai patiks kiekvienam.
Jūsų dėmesiui: gražiausi baidarių maršrutai.
Lietuvos gamtą galima apibūdinti keliais žodžiais – miškai, pievos, vandens telkiniai. Kalnų neturime, tačiau aktyviai pramogauti visgi norisi, todėl tenka pasinaudoti turimais mūsų krašto privalumais. Vienas jų – upės ir ežerai, viliojantys griebti baidares, irklus ir draugus. Gražiausi ir įdomiausi baidarių maršrutai Lietuvoje.
Merkio trasa
Trasos pradžia – Tabariškių kaimas. Prieš lipant į valtį verta aplankyti Tabariškių bažnyčią – seniausią šventyklą Šalčininkų rajone. Taip pat Tabariškių lankytojus galėtų sudominti liaudies tapytojos Anos Krepštul (1932-2007), visą gyvenimą sergančios nepagydoma liga, muziejus. Jame galima pamatyti ne tik menininkės paveikslus, bet ir atkurtą jos kambarį bei vežimėlį, kuriame ligota moteris tapė savo paveikslus.
Nuplaukus apie septynis kilometrus keliautojas pamatys dar vieną medinės architektūros statinį – stačiatikių cerkvę Mikniškėse. Tačiau taip pat nemažai susidomėjimo gali sukelti pati vietos stačiatikių bendruomenė. Tai vienintelis toks kaimas Lietuvoje, kurio gyventojų gyvenimas taip glaudžiai susijęs su gamta. Šios bendruomenės nariai yra asketiško krikščioniško gyvenimo būdo šalininkai, kasdienę duoną pelnintys dirbdami žemę ir augindami naminius gyvulius.
Nutolusiame du kilometrus nuo Mikniškių Turgelių miestelyje yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią, o kapinėse stovi Šv. Felikso de Valua suprojektuota koplyčia – abu, turisto dėmesio verti, statiniai. Toliau Merkys vingiuoja per Merkinę, kurioje galima grožėtis garsiosios Pavlovo Respublikos liekanomis. Toliau upė sraunėja ir lyguma teka iki Jašiūnų. Kraštovaizdį šitoje, trylikos kilometrų atkarpoje, pagražina kaimo gamtovaizdis su kalvomis ir išgriuvusiais medžiais. Jašiūnuose vandens turistų laukia garsus Balinskių ir Sniadeckių dvaras. Kitą sustojimą patartina padaryti Rūdninkų kaime. Ypač atkreiptinas dėmesys į Švč. Trejybės bažnyčią ir Merkio pakrantėje pastatytą paminklą 1863 metų sukilėliams. Pati Rūdninkų giria tai milžiniškas biotopų kompleksas, viena vertingiausių ir gražiausių rajono teritorijų. Už Rūdninkų upė vingiuoja per mišką iki pat Trakų ir Varėnos rajonų.
Vietomis Merkio tėkmė itin greita, todėl plaukti juo tikrai nebus nuobodu. Nors kas keli šimtai metrų pasitaiko skersai upės suvirtę medžiai, o esant žemesniam vandens lygiui – keletas akmenuotų rėvų, plaukti Merkiu nėra sudėtinga – tai upė idealiai tinkama ir mažesnį patyrimą turintiems vandens turistams.
Šalčios trasa
Šalčios vandens trasos ilgis tai 63 kilometrai. Plaukdami šiuo maršrutu pamatysite tokias vietoves kaip: Kaniūkai, Pačiabatai, Gerviškės, Žygmantiškės ir Eišiškės. Palyginti su kitomis Lietuvos upėmis Šalčios vanduo yra šaltesnis – upė turi daugybę šaltinių pakrantėse. Be to, tai gana srauni, vingiuota ir negilaus slėnio upė, todėl plaukti ja nėra lengva. Plaukimas Šalčia prasideda Kaniūkuose, toliau vingiuoja per Rūdninkų girią ir baigiasi trylika kilometrų už Eišiškių kairiajame krante. Plaukimo šia upe pobūdis keičiasi: vietomis ji teka lėtai, kitą kartą reikia manevruoti tarp posūkių ir išvirtusių medžių, todėl pasirinkus šį maršrutą tikrai neteks nuobodžiauti. Pasirinkimui yra keli Šalčios maršruto variantai: nuo Kaniūkų per Gerviškes iki Žygmantiškių (25 km) arba nuo Kaniūkų, per Žygmaniškes iki Valkininkų Varėnos rajone (55 km).
Gaujos trasa
Tai Nemuno dešinysis intakas, prasideda Baltarusijoje, Gardino srityje. Lietuvos teritorija prateka apie trisdešimt kilometrų, tinkamiausias vandens turizmui ruožas yra nuo Daubutiškių iki Girdžiūnų kaimo. Plaukimo atžvilgiu tai labai įdomi ir graži upė: srauni, vietomis itin vingiuota, labiausiai vilioja laukine, civilizacijos nepaliesta gamta. Plaukdami šiuo maršrutu pasigrožėsite unikalaus Dieveniškių istorinio regioninio parko kraštovaizdžiu, turėsite galimybę aplankyti kultūros ir archeologijos paveldo paminklus, pamatysite galingus ąžuolus, tūkstantmečius pilkapynus bei mitologinius akmenis. Viso parko teritorijoje įrengtos stovyklavietės, pavėsinės su lauko baldais, laužavietės. Maudynių bei žūklės mėgėjai gali išbandyti Poškonių tvenkinį. Ši upė – tai puiki vasariška alternatyva norintiems pailsėti nuo miesto šurmulio.
Visinčios trasa
Mėgstantiems iššūkius, o ne ramų ir monotonišką plaukimą, rekomenduojama Visinčios vandens trasa. Tai turbūt labiausiai „laukinė“ upė iš visų aukščiau išvardytų. Ji teka pačiu Rūdninkų girios viduriu, visoje trasoje praktiškai nesutinkama jokių gyvenviečių. Dėl negreitų sraunumų, daugybės vingių ir itin gausių užvartų upė yra sunkiai praplaukiama, reikalaujanti kantrybės ir gero fizinio pasiruošimo, todėl šis maršrutas puikiai tinka jau prakutusiems vandininkams, mažiau patyrusiems gali būti sudėtingas.
Versekos trasa
Verseka teka Šalčininkų ir Varėnos rajuotose. Upė teka miškais, pakrantės sausos. Kelionę galima pradėti nuo pirmojo Versekos kaimo. Toliau upė teka per Didžiąsias Zubiškes. Netoli antrojo Versekos kaimo susidaręs 124 ha tvenkinys, ištįsęs net 7 km., turintis didelę atšaką.
Verknės trasa
Upė, kuri patiks visiems – tai Verknė. Ši upė pradėjusi savo vagą Trakų rajone, po 77 km pasiekia Nemuną, kelionę galima užbaigti prie Birštono. Šioje atkarpoje galima suplanuoti 1-4 dienų maršrutus su nakvynėmis.
Ši upė itin patogus ir lengvai pasiekiamas maršrutas Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Prienų gyventojams, upės gamtovaizdis itin įvairus, yra ir skardžių, ir lygumų, vyrauja lapuočiai, tačiau pasitaiko ir pušynų, plaukiant lygi paukščių garsai, ypač įplaukiant į Nemuną. Šioje maršruto dalyje galima paminėti Verknės ir Narupės santakoje stovintį Babronių piliakalnį. Kitoje Narupės žiočių pusėje, nuo aukšto skardžio, atsiveria puikus Verknės slėnio vaizdas. Verknės žiotyse, dešinėje pusėje, atsiveria skardis su garsiuoju Ožkų pečiumi. Tai Lietuvoje reta gargždo konglomerato uola.
Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų trasa
Siūlomos maršrutų trasos gali būti pritaikytos pagal kiekvieno poreikius. Tai gali būti vienos, dviejų ar net penkių dienų plaukimas.
Galima rinktis tokias vietoves, kur bus plaukiama daugiau ežerais, arba galima rinktis nuotykius srauniomis upėmis.
Šalia maršrutų pateikiamos ir lankytinos vietos, kur galima stabtelti, išlipti iš baidarės, aplankyti vieną ar kitą gyvenvietę, užlipti ant piliakalnių ir pasigėrėti plačiomis gamtos panoramomis.
Ežerų krašte Zarasuose siūlomas baidarių maršrutas ežerais ir pro juos tekančia Nikajos upe. Trasa priskiriama prie nesudėtingų, jos ilgis apie 20 km, šį atstumą galima įveikti per dieną.
Šis maršrutas patiks tiems, kurie mėgsta išraiškingus kraštovaizdžius ir miškingas pakrantes. Nuobodžiauti neleis Nikajos upės vingiai, plaukiant bus galima stebėti pakrantėse augančius ąžuolynus, besidriekiančius pelkynus, malūnų liekanas. Siūloma plaukimą pradėti Zaraso ežero pakrantėje prie įvažiavimo į Didžiąją salą.
Plaukiant bus galima iš arčiau susipažinti su Zarasų senamiesčiu, kuris pasižymi žiediniu gatvių tinklu. Iš Zarasaičio ežero įplaukiama į Nikajos (Laukesos upę), o vėliau ir į Griežtos ežerą. Perplaukus šį ežerą vėl įplaukiama į Nikajos upę. Ši upė vėliau įsilieja į Laukesos ežerą.
Maršrutą siūloma baigti Laukesos kaime. Siūlomi trys lankytini objektai: minėta Didžioji sala, Zarasų šv. Mergelės Marijos bažnyčia ir Liaudiškių piliakalnis.
Aukštaitijos regione populiariausias maršrutas – 28 km besitęsiantis „Didysis ratas“. Siūloma plaukimą pradėti Lūšių ežere (Palūšėje).
Iš šio ežero siauru Meiros upeliu patenkama į Dringykščio ežerą, o iš šio – į Dringio ežerą. Jo pabaigoje baidares reikės pervežti iki Baluošo ežero. Toliau kelionę siūloma tęsti Baluošo ežeru, kuriame yra Ilgasalės sala.
Vis dėlto į šią salą laipintis nepatariama, nes ji netvirto pagrindo ir tai gali būti pavojinga. Ties Ginučių ežeru baidares reikės vėl persinešti, bet šįsyk netoli – vos 20 metrų per kelią.
Kadangi maršrutas netrumpas – 28 km, siūlomą jį įveikti per dvi dienas. Antrąją dieną siūloma kelionę tęsti Almajo ir Asėko ežerais. Pakeliui yra ir lankytinų objektų – Ginučių malūnas, Ladakalnis, nuo kurio atsiveria šešių girių apsuptų ežerų panorama.
Siesartės ežeras-Žeimena ir Luodis-Antalieptė
Šio maršruto plaukimą siūloma pradėti prie Molėtų esančio Siesarties ežero. Iš viso trasa tęsiasi 55 km, todėl rekomenduojama plaukti ne mažiau kaip dvi dienas. Pirmąją dieną siūloma perplaukti Siesartės, Baltųjų bei Juodųjų Lakajų ežerus bei įplaukti į ramią Lakajos upę.
Čia yra stovyklavietė, kurioje galima pernakvoti. Pakeliui galima apžiūrėti Kertuojos piliakalnį su senovės gyvenviete. Antrąją dieną siūloma kelionę tęsti Lakajos upe ir apžiūrėti tris vietos įžymybes – pušis: Baltagalio pušį, Pušį su koja ir Algirdiškės pušį.
Gražutės regioniniame parke yra puikus maršrutas plaukti baidarėmis, besitęsiantis 40 km, todėl siūlomas žygis dviem dienom.
Trasa nėra sudėtinga, todėl tinka ir mažiau pažengusiems. Siūloma plaukimą pradėti Luodžio ežere nuo ankstyvo ryto. Reiks plaukti ežeringa atkarpa pro Šventosios protaką, praskrosti Luodykščio mažą ežerėlį ir toliau kelionę tęsti Šventąja. Prie Asavo ežero galima padaryti pertraukėlę, pasiilsėti ir pernakvoti čia esančioje stovyklavietėje.
Toliau siūloma plaukti Ūparto ežeru Antalieptės marių link. Pakeliui lauks ir įdomių turistinių objektų – vandens malūnas, Energetikos muziejus, Šavašos pažintinis takas. Plaukimą siūloma baigti Antalieptėje.
Dusetos-Kavarskas ir Dubičiai-Merkys
Tiems, kuriems dviejų dienų žygiai baidarėmis atrodo vienas juokas, siūlomi ir ilgesni maršrutai. Pavyzdžiui, plaukimas nuo Dusetų iki Kavarsko.
Visa trasa apima 90 km, siūloma plaukti keturias dienas, vadinasi, kasdien po kiek daugiau nei 20 km. Trasa įvardijama kaip lengva. Plaukimą siūloma pradėti nuo Sartų ežero.
Vėliau įplaukus į pertaką, teks prasibrauti pro vešlią augmeniją ir intensyviau padirbėti irklais. Vėliau siūloma kelionę tęsti Rašų ežeru.
Keliose vietose baidarę teks persinešti, tačiau visame maršrute žadama daug vertų dėmesio apžvalgos objektų – Tarnavos dvaro sodyba, Šeimyniškių piliakalnis, malūno užtvanka, Užpalių dvaro ansamblis, bažnyčia, Antano Baranausko klėtelė, šv. Mato bažnyčia, siaurasis geležinkelis, Puntuko akmuo.
Kam plaukimas baidare nėra jokia naujiena, siūlomi sudėtingesni maršrutai. Vienas tokių – plaukimas Ūlos upe, pradedant nuo Dubičių ir baigiant įplaukimu į Merkį. Siūlomos trasos ilgis siekia 65 km, plaukti rekomenduojama dvi-tris dienas.
Galima rinktis ir tik tam tikras šio maršruto atkarpas. Plaukimas Ūla turėtų patikti tiems, kas nebijo iššūkių – upė vingiuota, srauni, todėl reikalinga šiek tiek patirties. Kai kuriose upės atkarpose yra privirtusių medžių, todėl gali tekti baidarę ir persinešti arba meistriškai išmanevruoti tarp vandenyje esančių virtuolių.
Maršrute nuo Dubičių iki Merkio siūlomi šie lankytini objektai: du ąžuolai, skirti atminti S. Dariaus ir S. Girėno žūties datą; Ūlos akis. Dzūkijos nacionaliniame parke tekančioje Ūlos upėje baidarėmis leidžiama plaukti nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., per dieną praleidžiama ne daugiau kaip 100 baidarių.
Maironys-Ariogala ir Buivydžiai-Vilnius-Kernavė
Plaukimas vyksta Dubysos upe. Maršrutas nuo Maironių iki Ariogalos priskiriamas prie vidutinių, tai reiškia, kad nėra labai sudėtingas, tačiau reikalauja šiek tiek ištvermės.
Norint įveikti visą trasą tam prireiks dviejų-trijų dienų, nes upės atkarpa, kuria siūloma plaukti, tęsiasi 65 km.
Plaukimas Dubysa turėtų patikti tiems, kas mėgsta piliakalnius, vaizdingus šlaitus ir pievas, jų čia tikrai netrūks.
Rekomenduojami pamatyti objektai: Bulavėnų piliakalnis, aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje geležinkelio tiltas, Padubysio piliakalnis, XIX a. vandens malūnas, akmens mūro bažnyčia, Marijos ašaromis vadinamas šaltinis.
Maršrutas priskiriamas prie vidutinių, nors iš pirmo žvilgsnio gali gąsdinti siūlomas atstumas – 140 km.
Tokią distanciją rekomenduojama plaukti penkias dienas. Plaukimas Nerimi siūlomu maršrutu Buivydžiai – Vilnius – Kernavė džiugins miškingomis pakrantėmis, aukštais skardžiais, o pati upė stebins sraunumu.
Taigi nuobodu tikrai nebus. Dalis atkarpos driekiasi per patį Vilnių, vėliau galima mėgautis atokiais kaimeliais ir natūralia laukine gamta, na, o trasos pabaigoje laukia Kernavės piliakalniai.
Iš viso siūloma visoje trasoje stabtelti ir pasigrožėti šiais objektais: Nemenčinės piliakalniu, medine bažnyčia, gydomaisiais šaltiniais, Naujosios rėvos piliakalniu, Rykantų bažnyčia, Karmazinų, Buivydų ir Bradeliškių pilkapynais, užlipti ant skardaus šlaito, nuo kurio atsiveria didinga Neries panorama, aplankyti Trijų brolių ir Gaidžio akmenis bei pasigrožėti Kernavės piliakalniais.
Veisiejai-Nemunas ir Pikelionys- Verknė
Plaukimas Baltąja Ančia ir Veisiejų ežerynu įvardijamas kaip sudėtingas, nes teks irkluoti tikrai nemažai, kai kuriose atkarpose upė bus srauni ir vingiuota, o ties Baltosios Ančios vandens jėgainės tvenkiniu, jei bus daug vandens, teks nusiteikti ekstremaliam plaukimui.
Visos siūlomas trasos pradedant nuo Veisiejų ir įplaukiant į Nemuną ilgis – 42 km. Juos įveikti galima per dvi-tris dienas. Rekomenduojama plaukiant apžiūrėti šiuos objektus: Vainaežerio gynybinis įtvirtinimas, Vainežerio dvaro parkas ir akmens amžiaus gyvenvietė Pinčiaragis.
Kelionę Verkne siūloma pradėti nuo Pikelionių kaimo. Šis maršrutas, besitęsiantis 27 km, sužavės tuos, kuriems patinka sraunios upės, stebinančios staigiais posūkiais.
Dalis siūlomo maršruto teritorijos patenka į Nemuno kilpų regioninį parką, todėl plaukiant baidarėmis galima gėrėtis nepaprastai gražiais upės skardžiais.
Rekomenduojama aplankyti šiuos objektus: Alytaus tiltą, Grikapėdžių malūną, Jundeliškių dvaro sodybą, Babronių piliakalnį, Paverknių piliakalnį ir uolą „Ožkų pečius“.
Svarbūs daiktai plaukiant:
- Kremas nuo saulės, lūpų balzamas
- Pirmosios pagalbos vaistinėlė
- Akiniai nuo saulės
- Maudymosi kostiumas
- Vanduo, gaivieji gėrimai
- Užkandžiai
- Peilis
- Degtukai/ žiebtuvėlis
- Fotoaparatas ar video kamera (geriausia – atsparūs vandeniui)
- Mobilusis telefonas (kaip būtina priemonė pagalbai iškviesti)
- Žemėlapiai, GPS, kompasas
- Žibintuvėlis
- Priemonės nuo uodų/erkių/kitų vabzdžių
- Apsiaustas nuo lietaus
- Specialus apavas, pritaikytas bristi per vandenį
- Kepurė, apsauganti nuo saulės
- Atsarginės aprangos komplektas
- Maišai šiukšlėms
- Tualetinis popierius
