Ikoniškas Louise Brooks trumpas „bob“ kirpimas ir provokuojantys vaidmenys metė iššūkį visuomenės normoms ir paliko neišdildomą pėdsaką tiek kino, tiek mados istorijoje. „Skalvijos“ kino centre rugsėjo 7–10 dienomis vyksiančiame „Scanoramos“ satelitiniame ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ bus parodytas žiniasklaidos ir cenzorių negailestingai pultas filmas „Pražuvusios merginos dienoraštis“ („Tagebuch einer Verlorenen“, 1929).
Nekentė Holivudo
Net ir žmonės, kurie nieko nežino apie kino istoriją, tikrai žino ikonišką L. Brooks išpopuliarintą šukuoseną, bet tuo jos indėlis į kino istoriją toli gražu neapsiriboja. Tai viena prieštaringiausių kino žvaigždžių, nekentusi Holivudo, niekada nesivarginusi skaityti filmų scenarijų ir net nežiūrėjusi savo filmų. Svarbiausi jos filmai išleidimo metu buvo ignoruojami, tačiau po daugelio metų šiuos filmus ėmė ginti įtakingiausi pasaulio kino kritikai.
Sėkmė Europoje
L. Brooks yra viena iš nedaugelio amerikiečių aktorių, sėkmingai dirbusių Europoje. Neįprasto grožio aktorė nepabijojo spjauti į jos talento nevertinančias didžiąsias Holivudo kino studijas ir iškeliavo į Europą siekti karjeros aukštumų, kur per kelis metus suvaidino trijose sėkminguose filmuose Vokietijoje ir Prancūzijoje. Vieną iš jų – „Pražuvusios merginos dienoraštis“ – šį rugsėjį turės galimybę pamatyti „Pirmosios bangos“ žiūrovai.
Berlyno moters prototipas
Palaidojus imperinę Vokietiją, tradicinė seksualinės moralės samprata užleido vietą atviresniam požiūriui į seksą ir socialinę kultūrą, ypač moterų atžvilgiu. Istorikas Ericas Weitzas Berlyno naująją moterį apibūdina kaip „trumpai apsikirpusią, liekną, atletišką, erotišką ir antimotinišką – ji rūkė, į miestą ėjo viena, mylėjosi su kuo norėjo“. L. Brooks įkūnijo šį prototipą – tiek kaip aktorė, tiek kaip asmenybė. Filmo „Pražuvusios merginos dienoraštyje“ režisierius G. W. Pabstas L. Brooks įžvelgė „natūraliai erotišką, bet viliojančiai nekaltą žavesį“.
Cenzorių puolimas
„Pražuvusios merginos dienoraštyje“ tyrinėjamas buržuazinis veidmainiškumas ir seksualinė laisvė, o L. Brooks vaidina Timian, kuri vietoj veidmainiško prisitaikymo renkasi atskirtį. Naudojantis jo personažu griežtai kritikuojamos teisuoliškos Vokietijos vidurinės klasės vertybės. Filmas buvo negailestingai puolamas žiniasklaidos ir cenzorių, galiausiai priverčiant režisierių nufilmuoti alternatyvią, Vokietijos publikai skirtą filmo pabaigą.
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis renginys – ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 7–10 dienomis „Skalvijos“ kino centre. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.
