Paprastasis skersnukis (Chondrostoma nasus) – saugoma, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta, viena iš rečiau sutinkamų Lietuvos gėlavandenių žuvų. Pastaraisiais metais skersnukių populiaciją mūsų šalies upėse bandoma atkurti dirbtinio veisimo būdu – įžuvinant Neries baseino upes.
Išskirtinė prisitaikymo ypatybė
Paprastieji skersnukiai gyvena didesnėse ir vidutinio dydžio upėse, o neršti migruoja į mažesnes upes ir upių aukštupius. Suaugę gyvena vidutiniškai sraunių upių negiliose, su žvyringu, smėlėtu, akmenuotu dugnu vietose, dažnai ten, kur dėl didesnių akmenų, ar kitų dugne esančių didelių objektų, pvz. nuskendusių medžių, upėje susiformuoja besisukantys vandens verpetai ir netrūksta dumblių, nes būtent jie yra svarbiausias šių žuvų maistas.
Skersnukiai pasižymi neįprasta burnos sandara – jų apatinė lūpa su kieta kremzline briauna leidžia efektyviai nugramdyti dumblius nuo akmenų ir kitų kietų paviršių. Tai vienintelė beveik vien tik augalėdė žuvų rūšis Lietuvos upėse. Būtent dėl šio sugebėjimo skersnukiai atlieka svarbų ekologinį vaidmenį – padeda palaikyti upių ekosistemų pusiausvyrą neleisdami užželti dumbliams ir įvairioms žolėms.
Skersnukiai būriais plaukioja pelei dugną, laikydamiesi pagrindinės srovės, ypač kur greita srovė staiga lėtėja ir darosi giliau. Dažniausiai laikosi žemiau sraunių rėvų arba protakose tarp seklumų. Vengia aukštupių, žemupių su lėta srove ir labai smarkios srovės.
Svarbi ekologinė nauda
Europos mokslininkai nustatė, kad skersnukiai, valydami dugno paviršius nuo dumblių, sudaro palankias sąlygas neršti kitoms vertingoms žuvų rūšims, tokioms kaip ūsoriai, salačiai, kiršliai, žiobriai. Jų veikla taip pat padeda gerinti vandens kokybę ir skatina kitų upių ekosistemai naudingų organizmų gausėjimą.
Populiacijos atkūrimas
Siekiant išsaugoti šią nykstančią žuvų rūšį, Lietuvos žuvininkystės tarnyba aktyviai vykdo skersnukių populiacijos atkūrimo darbus. 2019 m. Lietuvos upėse buvo išleista 15 tūkstančių šių žuvų, o 2022 m. Šventosios upėje papildomai paleista net 31 tūkstantis individų. Tais pačiais metais Neryje vykdytų tyrimų metu, skersnukio jaunikliai buvo sugauti net pačiame Vilniaus mieste – ties Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu.
Grėsmės ir ateities perspektyvos
Viena didžiausių skersnukių nykimo priežasčių – užtvankos, kurios riboja jų migraciją į nerštavietes, taip pat upių tarša ir natūralių buveinių – upių rėvų ir sraunumų naikinimas. Skersnukių gausėjimas būtų puiki žinia ne tik Lietuvos upių ekosistemai, bet ir gamtos mylėtojams bei žvejams, kadangi ši rūšis ne tik padeda palaikyti ekologinę pusiausvyrą, bet ir gerina kitų žuvų rūšių veisimosi sąlygas.
