Koks vaizdinys jums iškyla mintyse, kai išgirstate Palangos vardą? Tikriausiai, šurmuliuojanti J. Basanavičiaus gatvė, vasariški savaitgaliai paplūdimyje ar romantiškas saulės palydėjimas ant Palangos tilto, tiesa? Vis dėlto, šis kurortas slepia galybę galbūt mažiau žinomų, tačiau tikrai labai įdomių kampelių, kuriuos verta aplankyti. Ir ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais. Tad kviečiame skaityti šį straipsnį, kuriame pristatome neatrastą Palangą – mažiau populiarius, bet labai įdomius kurorto lankytinus objektus.
Birutės parkas – kitaip: atraskite mažiau žinomus objektus
Birutės parkas – vienas iš Palangos simbolių. Todėl tikriausiai kiek suglumote –kodėl jį minime šiame straipsnyje? Atsakymas paprastas – čia slepiasi galybė paminklų, skulptūrų ir gamtos objektų, kurie lankytojams yra mažiau žinomi. Juos ir norime pristatyti.
Štai, pavyzdžiui, skulptūrą „Eglė Žalčių karalienė“ žino daugelis. Ji pastatyta prie centrinės Birutės parko alėjos išsišakojimo, todėl nepastebėti – neįmanoma. Kaip ir „Laiminančio Kristaus skulptūros“, stūksančios didžiojo parterio pradžioje. Visgi, įvairių skulptūrų ir paminklų Palangos Birutės parke yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, Birutės kalno papėdėje rymo skulptūra „Tau, Birute“. Ją sukūrė žymi skulptorė, Kauno meno mokyklos auklėtinė Konstancija Petrikaitė-Tulienė (1906–1999). Įdomu tai, jog šios skulptūros piešinys – labai plastiškas, todėl žvelgiant į ją iš priekio atrodo, kad skulptūra yra apvali.
Esate M. K. Čiurlionio darbų gerbėjas? Birutės parke, ant Jaunimo kalnelio, lankytojų laukia skulptūra „Šaulys“, kuri sukurta pagal Čiurlionio paveikslą „Zodiakas. Šaulys“. Iš karto įspėjame – ją rasti nėra labai lengva, mat skulptūra pastatyta kiek tolėliau nuo centrinių parko takelių ir yra apjuosta medžių.
Dar vienas kiek mažiau žinomas Birutės parko lankytinas objektas – Tautos vado ąžuolas. Jis pasodintas dar 1934-aisiais – prezidento Antano Smetonos 60-mečio proga. Prie ąžuolo pastatytas ir specialus akmuo, kuriame iškaldintas įrašas, liudijantis šio medžio svarbą. Daugiau informacijos apie Birutės parko mažiau žinomus objektus rasite ČIA.
Mažiau žinomi, bet ne ką mažiau įdomūs muziejai
Svarstote aplankyti vis labiau rudenėjančią Palangą? Kiek dvejojate: ar šiame kurorte bus ką veikti ne aktyviojo kurortinio sezono metu? Patikėkite, tikrai taip: pasivaikščiokite miško takeliais, pasigrožėkite Baltijos bangomis, o kai sušalsite, aplankykite Palangos muziejus. Pristatome kelis, mažiau žinomus, tačiau tikrai labai įdomius:
- Antano Mončio meno muziejus. Antanas Mončys (1921–1993) – iš Lietuvos kilęs skulptorius modernistas, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į vakarus. Nors A. Mončys niekada negyveno Palangoje, netoliese, Kretingos rajone, Mončiuose užaugęs skulptorius visada žavėjosi šiuo kurortu. Muziejaus antrajame aukšte eksponuojami po menininko mirties Lietuvai padovanoti darbai – per 200 skulptūrų, piešinių, grafikos darbų, koliažų, švilpynių, kaukių. Įdomu tai, kad vykdant menininko valią, lankytojai skulptūras gali liesti rankomis! Galbūt dėl šios priežasties, muziejus itin mėgstamas vaikų.
- Šunų muziejus. Tai – privati Vidos ir Vytauto Kusų suvenyrinių šunų kolekcija, kurioje daugiau nei 6 tūkst. eksponatų iš skirtingų pasaulio valstybių. Įdomu tai, kad toks muziejus – vienintelis Baltijos šalyse! Jo unikali ekspozicija sužavi tiek vaikus ir jaunimą, tiek suaugusius. Beje, užsukus į muziejų galima pamatyti ir dailininko bei poeto Vytauto Kuso meno galeriją – joje gausu tapybos darbų, unikalių meno kūrinių.
- Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. Jonas Šliūpas (1861–1944) – laisvamanis, Lietuvos idėjos propaguotojas, kovotojas už lietuvybę. Apsilankę burmistro muziejuje, pajusite jo progresyvios ir bekompromisės asmenybės dvasią. Čia pristatomos žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų parodos, istorijos, autentiški artefaktai. Taip pat vyksta įvairios paskaitos, kultūriniai renginiai, susitikimai ir refleksijos.
Legendiniai Palangos mediniai namai-vilos
Sakoma, kad Palangos neįmanoma supainioti su jokiu kitu kurortu. Šis miestas turi savo kvapą, skonį ir, žinoma, stilių. O geriausiai Palangą reprezentuoja ir apie jos istoriją daugiausiai gali papasakoti mediniai nameliai – garsiosios vilos. Jų yra net kelios dešimtys – kai kurios garsesnės, žinomos geriau, kai kurios mažiau populiarios, tačiau tikrai be galo įspūdingos.
Štai, pavyzdžiui, Birutės alėjoje esanti vila „Pelėda“ – puikus modernizmo sklaidos Palangos architektūroje pavyzdys. 1939 m. namą naujai įsigytame sklype pastatė bankininkas Buršteinas. Simetriškas statinio fasadas, sudarytas iš plokštumos centre su pastato tūrį paįvairinančiomis atitrauktomis šoninėmis dalimis, apjungtas masyviais balkonais antrame aukšte. Po jais esančioje erdvėje įkomponuoti pagrindiniai pastato įėjimai ir juostiniais langais įstiklintos terasos. 1997 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Ne ką mažiau įdomus ir Kęstučio gatvėje esantis medinis Šiltųjų maudyklų pastatas. 1888–1900 m. jį pastatė grafas Feliksas Tiškevičius. Įdomu tai, kad šiam statiniui būdingas šveicariškas vilų stilius. Jame buvo įrengtos pašiltinto jūros vandens, mineralinės ir gydomųjų žolių vonios, atliekamos gydymo procedūros. Išaugus poilsiautojų skaičiui ir jų poreikiams, statinys buvo kelis kartus rekonstruotas, pristatyti papildomi korpusai. Po Antrojo pasaulinio karo šiltųjų maudyklų pastatas nacionalizuotas – 1952 m. jame įrengta balneoliginė (vandens-purvo) gydykla. Nuo 2004 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Viešint Palangoje, tikrai verta aplankyti ir apžiūrėti šveicariškos architektūros įkvėptą pastatą.
Atskiro paminėjimo taip pat vertos Palangos senoji vaistinė, vila „Baltasis angelas“, Medžiotojų namas, „Romeo“ ir „Džiuljetos“ vilos ir kt. Plačiau apie jas galite paskaityti ČIA.
Kaip tikriausiai jau supratote, įdomių ir dar neatrastų kampelių Palangoje tikrai netrūksta. Aksominio rudens fone tik dar labiau išryškėja jų grožis. Todėl nieko nelaukite ir savaitgalį aplankykite garsiausią Lietuvos kurortą – atraskite dar nepažintą jo pusę.
