Šį sekmadienį, spalio dvidešimt aštuntąją, Marcinkonių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos bažnyčioje bus švenčiami tituliniai atlaidai – Simajudas. Šiais metais jie bus ypatingi, nes tądien bus švenčiamos ir bažnyčios atnaujinimo iškilmės, kuriose dalyvaus Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis ir bus dėkojama bažnyčios atnaujinimui aukojusiems žmonėms.
Marcinkoniškiai nuoširdžiai kviečia visus norinčius tądien atvykti į atlaidus ir pasidžiaugti kartu. Šiais metais Marcinkonių parapijos bažnyčios išorė, varpinė, keturiolika Kryžiaus kelio stočių koplytėlių bei akmeninė bažnyčią juosianti šventoriaus tvora gražiai atnaujinta parapijiečių ir kitų geros valios žmonių lėšomis.
Šį prasmingą darbą organizavęs marcinkoniškis, viešosios įstaigos „Marcinkonys“ direktorius Juozas Šilanskas džiaugiasi, kad lėšas surinkti ir visus šiuos bažnyčios atnaujinimo darbus pavyko atlikti per labai trumpą laiką – vos šešetą mėnesių. „Mintis, kad reikia atnaujinti mūsų parapijos bažnyčią, sklandė jau pora metų, nes ir mūsų bažnytėlės, ir varpinės išorė tikrai prašyte prašėsi remonto. Šventoriuje esančias koplytėles taip pat jau reikėjo atnaujinti. Tam tikslui, tiksliau, bažnyčios paveldui išsaugoti, 2016 metais įkūrėme viešąją įstaigą. Iš pradžių lėšų bandėme ieškoti per europinius fondus, tačiau, deja, sakraliniams objektams atnaujinti jos neskiriamos. Su parapijos žmonėmis vis pasitardavome, kad nėra ko laukti, kol kažkas skirs pinigų, o susitelkti ir bendromis pastangomis bei lėšomis šiuos darbus atlikti. Jie ragino imtis iniciatyvos, o geros valios žmonių tikrai atsiras. Šių metų balandžio 15 d. Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė po Šv. Mišių paskelbė, kad bus renkamos aukos bažnyčiai atnaujinti. Jis įgaliojo mane per viešąją įstaigą „Marcinkonys“ rinkti aukas ir rūpintis bažnyčios remontu. Nors iš pradžių buvo nuogąstavimų, kad žmonės abejos, neaukos, bet dabar džiaugiuosi, kad sekėsi labai puikiai. Iki šios dienos ne tik surinkome reikiamą sumą bažnyčiai, varpinei, Kryžiaus kelio stočių koplytėlėms ir šventoriaus tvorai atnaujinti, bet buvo atlikti ir darbai“.
Gražią iniciatyvą įgyvendinęs J. Šilanskas patikina, jog žmonės tikrai geranoriški. Pinigus gera valia aukojo ne tik dvylikos Marcinkonių parapijoje esančių kaimų žmonės, bet ir jų vaikai, anūkai, kiti geradariai – iš viso apie tūkstantį asmenų. J. Šilanskas aukas remontui rinko su žmona Birute, jiems talkino Ona Monsevičienė, Virginija Pugačiauskienė, Vytautas Paulaitis, Onytė Jakavonienė, kunigas Povilas Paukštė. Buvo surinkta 72 252 eurai, o remonto darbai kainavo daugiau kaip 71 tūkst. eurų. Buvo nušveistas ir naujai nudažytas bažnyčios stogas, perdažyta bažnyčios išorė. Be visų išorės atnaujinimo darbų papildomai dar reikėjo keisti dalį apatinio bažnyčios vainiko. Taip pat atnaujintas varpinės stogas ir išorė, suremontuotos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės ir bažnyčios šventoriaus tvora. Darbus labai greitai ir kokybiškai atliko UAB „Vikjona“ darbininkai. Pagrindines medžiagas ir dažus marcinkoniškiai pirko patys. Patys rūpinosi lietaus vandens nubėgimo sistema, buvo nupirkti ir įkasti aštuoni gelžbetoniniai žiedai, keturi dangčiai. Dideles nuolaidas dažams padarė UAB „Spalvų šokis“, kuriai vadovauja iš Marcinkonių kilęs Audrius Zapasnykas. Papuošimus virš didžiųjų bažnyčios durų naujai pagamino buvęs marcinkoniškis Arvydas Norkūnas, koplytėlių duris atnaujino zervyniškis Algis Svirnelis. „Taip jau Dievulis matyt, surėdė, kad tuo metu mūsų su broliu Vytu bendrame miške vėjas išvertė keturias pušis, jas nuvežėm į marcinkoniškio Lino Čapliko lentpjūvę ir jis išpjovė reikiamą bažnyčios remontui medieną“.
Žinoma, kaip sako J. Šilanskas, dėkoti reikia kiekvienam bet kiek paaukojusiam žmogui, tačiau ypatingos padėkos nusipelnė daugiausiai paaukojusieji. Varėniškiai Jonas ir Giedrius Zinkevičiai nupirko dalį dažų ir apmokėjo bažnyčios stogo dažymo darbus bei padengė dalį šventoriaus tvoros remonto darbų išlaidų. Bendra aukos suma – 12 tūkst. eurų. Nemažąs pinigų sumas paaukojo Ona Kielaitė, Vida Petrušytė, Laurynas Paulaitis. Zervyniškė Marija Svirnelienė bažnyčiai atnaujinti paaukojo pernai iš Prezidentės jai, kaip daugiavaikei mamai, skirtą premiją. Jaunieji marcinkoniškiai Kazimieras ir Austėja Elena Pugačiauskai paaukojo savo vaikiškas santaupas. Tokie pavyzdžiai sujaudina ir tikrai pakylėja dvasiškai.
Parapijiečių susitelkimu, pastangomis bei labai greitai atliktais bažnyčios atnaujinimo darbais džiaugiasi ir Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė. „Labai džiaugiuosi savo parapijiečiais, nes šituo bažnyčios atnaujinimu jie įrodė, kad jaučiam vienas kitą, suprantam, kad mokam turėti bendrą tikslą ir jį pasiekti. Ir, svarbiausia, pasiekti labai greitai. Juk remontas neužtruko kelis metus, viskas buvo atliktą šią vasarą. Iš pradžių svarstėm – gal koplytėlių, taip vadinamų „stacijų“, ir šventoriaus tvoros remontą atidėti kitiems metams. Bet Juozo Šilansko bei kitų parapijiečių užsispyrimo dėka šiandien jau galim džiaugtis labai gražiu rezultatu. Smagu, kad mokam pajausti bendrą reikalą, mokam susikalbėti, o dabar galim vienas kitam ranką paspausti, džiaugtis ir kitiems parodyti. Marcinkonių bažnyčios atnaujinimas yra gražus pavyzdys, kad mokame susitelkti bendram darbui“.
Marcinkonių parapijos žmonės dėkingi aukojusioms įmonėms: UAB „Tandemus“, vadovaujamai R. ir V. Budrikių, UAB „Dzūkijos miškas“, vadovaujamai S. Lavrenovo, UAB „RRT“, vadovaujamai D. ir J. Urbonų, Antano Vilčinsko transporto paslaugų įmonei, Vytauto Paulaičio įmonei „Libro“, IĮ „Litpinus“, vadovaujamai G. Stankaičio, UAB „Kvadrantas“, vadovaujamai V. Grigo, UAB „Laborten“, vadovaujamai H. Budėno, UAB „Ūlos statyba“, vadovaujamai Alvydo Kalantos ir kitoms.
Nors koplytėles bei šventoriaus tvorą taip pat reikėjo remontuoti, tačiau marcinkoniškiai iš pradžių džiaugėsi, kad šiemet pavyko atnaujinti bent bažnyčią, o kitus darbus planavo kitiems metams. Tačiau į Dainų šventę iš Amerikos buvo atvykę Marcinkonyse kunigavusio Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Petrulio giminaičiai. Jie tuomet apsilankė ir Marcinkonyse, o sužinoję, kad vyksta bažnyčios remontas ir jam dar trūksta lėšų, pervedė aštuonis tūkstančius eurų. Tai buvo didelė paskata toliau rinkti aukas ir dar šiais metais pabaigti visus suplanuotus atnaujinimo darbus. Iš suaukotų lėšų buvo nuvalyta akmeninė šventoriaus tvora, koplytėlių stogai, atnaujinta koplytėlių išorė ir vidus. Taip pat nudažyti trys į šventorių vedantys varteliai. Tad jau dabar ant kalvos stovinti medinė Marcinkonių parapijos bažnytėlė ir varpinė iš tolo šviečia atnaujintu skardiniu stogu ir geltonai spindinčia išore, atnaujintomis keturiolika koplytėlių ir akmenine tvora.
„Dėkodamas visiems žmonėms už aukas, aš esu labai dėkingas ir už tai, kad jie manimi patikėjo, jog jų suaukotus pinigus sugebėsiu tinkamai panaudoti“, – dėkoja marcinkoniškis J. Šilanskas.
Marcinkonių bažnyčia yra seniausias kaimo statinys. Pirmoji buvo pastatyta 1770 metais. Tais laikais nebuvo nei mokyklos, nei valsčiaus, nei pašto, nei geležinkelio. Buvo tik nuoširdžiai tikintys, atkaklūs ir darbštūs parapijiečiai ir jų pastangomis bei aukomis pastatyta bažnyčia. Dabartinė jau trečioji, pastatyta 1880 metais. Marcinkoniškiai sako, kad ta maldos namų grožybė atsirado iš prosenelių tikėjimo. Iš meilės Dievui ir Tėvynei net ir priespaudos metais. Juk po 1863 metų sukilimo buvo sunku gauti leidimą ją statyti. Visais laikais Marcinkonių bažnyčia ir jos kunigai nešė žmonėms šviesą, stiprino dvasią, mokė artimo meilės. Po ilgų priespaudos metų čia žmonės išgirdo pirmuosius lietuviškus pamokslus, mokėsi lietuviško rašto, chore giedojo ir dainavo lietuviškai. Čia statė ir gynė lietuviškus kryžius.
Juozas Šilanskas visų Marcinkonių parapijos žmonių vardu dėkoja už aukas ir pažymi, kad štai taip simboliškai marcinkoniškiai prisideda prie Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus paminėjimo. „Mūsų bažnyčią trokštame kartu su tikėjimu tvarkingą ir gražią perduoti savo vaikams ir vaikaičiams. Labai didžiuojamės, kad mūsų visų pastangos ir bendrystė įrodė, jog kai labai nori, įvyksta sunkiai įgyvendinami dalykai. Ta bendrystė ir gera valia telydi mus ir toliau “.
Marcinkonių bažnyčios atnaujinimo pavyzdys išties liudija, kad bendrystėje gali būti atlikti prasmingiausi darbai. Tai puikus pavyzdys ir kitiems žmonėms.
„Didžiausią Marcinkonių bažnyčios ir parapijos šventę – globėjų Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado titulinius atlaidus – kaip prasmingą dovaną paveldėjome iš savo prosenelių, kurie čia daugiau kaip du šimtus metų meldėsi, puoselėjo bažnyčią ir tradicijas. Šias tradicijas tęsiame bei savo vaikams perduoda ir dabartinė mūsų karta. Bažnyčia buvo svarbi mūsų protėviams, svarbi mums, tikime, kad bus svarbi ir mūsų vaikams “,– sako Marcinkonių kaimo žmonės.
