Pašvaistės – vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių, savo grožiu pritraukiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Šios spalvingos šviesos juostos, atsirandančios danguje, yra žinomos kaip šiaurės pašvaistė (Aurora Borealis) ir pietų pašvaistė (Aurora Australis), priklausomai nuo stebėjimo vietos. Lietuvoje pašvaistes pamatyti nėra lengva, tačiau tam tikromis sąlygomis tai vis dažniau tampa įmanoma. Sužinokime, kas yra pašvaistės, kaip jos susiformuoja ir kada jų galime tikėtis Lietuvoje.
Kas yra pašvaistė?
Pašvaistės yra gamtinės šviesos reiškinys, atsirandantis viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose, kai elektringosios dalelės iš Saulės vėjo susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Šios dalelės keliauja milžiniškais greičiais ir, patekusios į magnetosferą, sąveikauja su atmosferoje esančiais deguonies ir azoto atomais. Dėl šios sąveikos atomai ima skleisti šviesą, kuri matoma kaip pašvaistė.
Šiaurės pašvaistės dažniausiai matomos Arkties regione (tame tarpe ir Lietuvoje), o pietų pašvaistės – Antarktidos regione. Pašvaistės spalva priklauso nuo to, kokios dujos yra veikiamos Saulės dalelių: deguonis skleidžia žalią ir raudoną šviesą, o azotas – mėlyną ir violetinę. Žalia spalva yra dažniausiai matoma pašvaisčių spalva, nes deguonies yra gausiausia Žemės atmosferoje.
Kaip susidaro pašvaistės?
Pašvaistės susiformuoja Saulės aktyvumo metu, kai Saulė išspinduliuoja elektringųjų dalelių srautus, vadinamus Saulės vėju. Saulės vėjas sklinda per Saulės sistemą ir pasiekia Žemę, kur susiduria su mūsų planetos magnetiniu lauku. Žemės magnetinis laukas nukreipia šias daleles link polių, kur jos sąveikauja su atmosferos dalelėmis, sukeliančiomis pašvaisčių šviesą.
Stiprios saulės audros arba vainiko masės išmetimai (CME) gali padidinti Saulės dalelių srautą, todėl pašvaistės tampa ryškesnės ir matomos toliau nuo poliarinių regionų. Tokiais atvejais pašvaistes galima pastebėti net ir vidutinėse platumose, pavyzdžiui, Lietuvoje.
Kada ir kodėl galime stebėti pašvaistes Lietuvoje?
Lietuva nėra pašvaisčių stebėjimo vietų sąrašo viršuje, tačiau stipresnių geomagnetinių audrų metu pašvaistes kartais galima pamatyti ir mūsų danguje. Tokie reiškiniai dažniausiai vyksta esant didesniam Saulės aktyvumui, kuris periodiškai kinta maždaug 11 metų ciklais. Kai Saulės aktyvumas pasiekia piką, Saulės audros tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o tai padidina tikimybę pamatyti pašvaistes Lietuvoje.
Norint stebėti pašvaistes Lietuvoje, svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir vietą. Pašvaistės dažniausiai pasirodo rudenį ir žiemą, kai nakties dangus yra tamsiausias. Taip pat svarbu pasirinkti vietą toliau nuo miesto šviesų, pavyzdžiui, kaimo vietovėse arba prie ežerų, kur šviesos tarša yra mažesnė.
Svarbu stebėti geomagnetinę aktyvumą, kurį galima sekti specialiose svetainėse ar programėlėse, kurios pateikia prognozes ir įspėjimus apie saulės audras. Kp indeksas, naudojamas geomagnetiniam aktyvumui matuoti, turi būti bent 6 ar aukštesnis, kad pašvaistės būtų matomos Lietuvoje. Kuo aukštesnis Kp indeksas, tuo didesnė tikimybė, kad pašvaistė bus ryški ir matoma netgi mūsų platumose.
Kaip pasiruošti pašvaisčių stebėjimui?
Jei prognozė rodo galimą pašvaisčių susiformavimą, svarbu pasiruošti tinkamai. Būkite pasirengę ilgam laukimui šaltame ore, todėl apsirenkite šiltai. Naudokite fotoaparatą su ilgo išlaikymo nustatymais arba mobilųjį telefoną su specialia programėle, kad užfiksuotumėte pašvaisčių grožį. Nors plika akimi pašvaistės gali atrodyti blankios, nuotraukose jos dažnai atrodo ryškesnės ir spalvingesnės.
Nors Lietuvoje pašvaistės nėra dažnas reiškinys, tačiau pastaruoju metu jų mūsų padangėje susiformuoja vis daugiau. Pašvaisčių stebėjimas – tai nuostabi patirtis, kuri suteikia galimybę pamatyti gamtos galią ir grožį. Net jei pašvaisčių pasirodymas nėra garantuotas, pasiruošimas ir laukimas gali tapti įdomia ir įsimintina veikla, ypač jei tai darote su šeima ar draugais. Kai kitą kartą prognozės rodys padidėjusį geomagnetinį aktyvumą, nepamirškite pažiūrėti į dangų šiaurinėje pusėje – galbūt pavyks pagauti šį magišką reiškinį net ir Lietuvoje!
