Senatvės pensija neturint stažo: kas laukia tokio pensininko

Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Kas laukia tokių žmonių ir kokie yra alternatyvūs sprendimai? Šiame straipsnyje aptarsime situaciją Lietuvoje, ar priklauso senatvės pensija neturint stažo ir ką tokiu atveju dar galima padaryti?

Kas yra stažas ir kodėl jis svarbus?

Stažas – tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. Neturint šio minimalaus stažo, teisė į senatvės pensiją nėra suteikiama.

2025 metais būtinasis stažas senatvės pensijai sieks 34 metus, o nuo 2027 m. – 35 metus. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.

Kas yra minimalus ir būtinasis stažas?

Pensijos dydis Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo žmogaus sukaupto stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kad būtų galima gauti senatvės pensiją, būtina pasiekti pensinį amžių ir turėti minimalų darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.

Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. MMA sudarys 1038 eurus per mėnesį (777 erus „į rankas“).

Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Žmonėms, turintiems daugiau nei būtinasis stažas, pensijos dydis proporcingai padidėja.

Senatvės pensija neturint stažo: kas laukia tokio pensininko? — Senatvės pensija

Ar galima gauti pensiją neturint stažo?

Neturint minimalios stažo trukmės, senatvės pensijos pagal socialinį draudimą gauti negalima. Tačiau tokiais atvejais yra keli būdai užsitikrinti bent minimalias pajamas senatvėje:

Šalpos senatvės pensija. Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas. 2024 m. šalpos senatvės pensijos dydis buvo 197 eurai per mėnesį.
Papildomas darbas ir stažo kaupimas. Net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus. Įstatymai leidžia sumokėti socialinio draudimo įmokas ir savarankiškai kaupiant stažą, pavyzdžiui, dirbant pagal individualią veiklą ar savarankiškai sudarant sutartis su „Sodra“.
Privačios pensijų kaupimo sistemos. Jei žmogus nepasitiki valstybine sistema arba neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Tai yra būdas užsitikrinti finansinę paramą senatvėje.

Kokios yra šalpos senatvės pensijos sąlygos?

Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Šios pensijos dydis gali būti nedidelis, tačiau ji gali padėti išvengti visiško pajamų netekimo. Svarbu žinoti, kad šalpos senatvės pensijos dydis kiekvienais metais peržiūrimas ir priklauso nuo valstybės ekonominės situacijos.

Kaip išvengti finansinio nepritekliaus senatvėje?

Net jei šiuo metu neturite pakankamo stažo, galite imtis šių veiksmų, kad išvengtumėte finansinių sunkumų senatvėje:

Kaupti stažą dirbant arba savanoriškai mokant įmokas. Jei dirbate neoficialiai, pasistenkite pereiti į oficialų darbą, kad sukauptumėte bent minimalų stažą.
Atsakingai planuoti finansus. Taupymas ir investavimas yra svarbūs sprendimai, leidžiantys užsitikrinti pajamas ateityje.
Pasinaudoti valstybės siūlomomis galimybėmis. Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.

Pensinis amžius ir pensijos dydis nuo 2025 m.

2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų – 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų – 4 mėnesiais.

Tiek pat jis pailgėja ir 2025 m.: vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų – 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. – 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.

Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.

Be to, nuo 2025 metų didėja ir mokamų pensijų dydis. Bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams didinama 10,63 proc. O individualioji pensijos dalis esamiems pensininkams didinama dar papildomai 1,4 proc. Šis papildomas didinimas aktualus tiems, kurių sukauptas stažas viršija būtinąjį stažą.

Ką svarbu žinoti apie ateitį?

Pensijų sistema Lietuvoje nuolat keičiasi, siekiant užtikrinti didesnį finansinį stabilumą senjorams. Tačiau svarbu suprasti, kad pensijos dydį lems ne tik stažas, bet ir darbo užmokestis bei mokėtų įmokų dydis. Žmogus, mokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, gaus ženkliai mažesnę pensiją nei tas, kuris įmokas mokėjo nuo vidutinio ar didesnio atlyginimo.

Neturint minimalaus stažo, teisė į senatvės pensiją nėra suteikiama, tačiau Lietuvoje egzistuoja socialinės paramos mechanizmai, leidžiantys užtikrinti bent minimalias pajamas senatvėje. Svarbu iš anksto planuoti savo finansinę ateitį ir stengtis kaupti reikalingą stažą, kad senatvė būtų oriai praleista.

Šaltiniai:

Įdomybių redaktorius

See Full Bio