Tradicinėje istorijoje teigiama, kad Kristupas Kolumbas 1492 m. atrado Ameriką, kai išsilaipino Karibuose ieškodamas kelio į Indiją. Tačiau tikrasis Amerikos „atradimo“ klausimas yra gerokai sudėtingesnis ir turtingesnis – skirtingos kultūros ir tautos jau seniai prieš Kolumbą galėjo pasiekti Amerikos krantus. Šiandien istorikai ir archeologai pateikia vis daugiau įrodymų apie kitus keliautojus, kurie, kaip manoma, buvo pirmieji pradininkai Amerikos žemyne.
Vikingų pėdsakai: Leifo Eriksono ekspedicija
Vikingai, drąsūs Skandinavijos jūreiviai, buvo pirmieji europiečiai, kurie dokumentuotai pasiekė Amerikos krantus. Apie 1000-uosius metus, likus penkiems šimtmečiams iki Kolumbo, vikingų keliautojas Leifas Eriksonas pasiekė vietovę, vadinamą Vinlandu, kuri šiandien laikoma esanti šiuolaikinėje Kanadoje. Netoli Niufaundlendo, L’Anse aux Meadows vietovėje, rastos gyvenviečių liekanos patvirtina šią istoriją. Vikingų atsikraustymas buvo trumpalaikis, tačiau jų pėdsakai išliko, įrodydami, kad Europa Ameriką pažino daug anksčiau nei Kolumbo laikais.
Kinų legendos: Zheng He kelionės ir įmanomos Azijos jungtys
Kinijos admirolas Zheng He (žinomas kaip Čeng Che) buvo garsus tyrinėtojas, kuris XV a. pradžioje keliavo po daugelį pasaulio vandenų. Nors konkrečių įrodymų, kad jis pasiekė Amerikos žemyną, nėra, kai kurie istorikai teigia, kad būtent Kinijos jūrininkai galėjo pirmieji ištirti Ramiojo vandenyno platybes ir pasiekti Šiaurės arba Pietų Ameriką. Nors šis teiginys lieka hipoteze, dėl didelio to meto kinų pažangumo jūrų navigacijoje, daugelis tyrinėtojų neatmeta galimybės, kad kinų keliautojai galėjo pažinti Ameriką gerokai prieš Kolumbą.
Senovės polineziečių jūreiviai: įtikinami įrodymai apie kontaktus su Pietų Amerika
Nors Kolumbas keliavo Atlanto vandenynu, Ramiojo vandenyno platybės taip pat turėjo savo jūreivius – polineziečius. Polineziečiai garsėjo savo navigacijos įgūdžiais, gebėdami plaukti tūkstančius kilometrų be šiuolaikinių įrankių. Kai kurie tyrinėtojai tiki, kad polineziečiai galėjo pasiekti Pietų Ameriką prieš europiečius. Tai patvirtina saldžiųjų bulvių (batatų) atradimas Polinezijoje, kur jie augo dar prieš europiečių keliones – manoma, kad ši daržovė buvo atgabenta iš Pietų Amerikos. Šie ryšiai leidžia manyti, kad polineziečiai galėjo būti pirmieji Ramiojo vandenyno tyrinėtojai, pasiekę Amerikos žemyną.
Afrikos pėdsakai: įmanomos Afrikos ir Amerikos jungtys
Nors tai dar tebėra spėlionės, kai kurie istorikai svarsto, kad Afrikos gyventojai galėjo pasiekti Ameriką dar prieš Kolumbą. Įvairios kultūrinės panašybės ir kai kurie archeologiniai radiniai kelia klausimų dėl galimų kontaktų. Senovės Malio imperatoriaus Mansa Musos brolis Abu Bakr II tariamai organizavo didelę ekspediciją į vakarus, siekdamas atrasti naujus žemynus. Nors nėra tiesioginių įrodymų, kad šie laivai pasiekė Ameriką, tokios kelionės galėjo turėti reikšmės Amerikos atradimo istorijoje.
Amerikos žemyno pirmieji gyventojai: vietinių kultūrų ilgalaikė istorija
Kalbant apie Amerikos atradimą, verta nepamiršti, kad šis žemynas jau turėjo gyventojus. Prieš daugybę tūkstančių metų iš Azijos į Šiaurės Ameriką per Beringo sąsiaurį migravo pirmieji žmonės, kurie vėliau paplito po visą žemyną. Šios tautos – inuitai, indėnai, majai, actekai, inkai ir daugelis kitų – gyveno Amerikos žemyne, kūrė sudėtingas civilizacijas ir išplėtojo kultūras dar tūkstančius metų iki pirmųjų europiečių atvykimo. Todėl Amerikos „atradimas“ iš tikrųjų buvo naujas atradimas tik Europos požiūriu – vietiniams gyventojams jų pasaulis jau buvo gerai pažįstamas.
Kristupas Kolumbas: kodėl jo kelionė taip įsiminta?
Kolumbas nebuvo pirmasis, atvykęs į Ameriką, tačiau jo kelionė turėjo didžiulį poveikį pasaulio istorijai. Kolumbo ekspedicijos atvėrė duris ilgalaikei europiečių kolonizacijai, prekybos ir kultūriniams mainams, kurie pakeitė ir Europą, ir Ameriką. Kolumbo kelionė taip pat buvo oficialiai įrašyta, o tai turėjo didžiulę įtaką informacijos sklaidai ir naujų atradimų reikšmės suvokimui.
Išvados: ar galime tiksliai nustatyti Amerikos atradėją?
Įvairūs istorijos šaltiniai ir archeologiniai tyrimai rodo, kad daugelis tautų galėjo „atrasti“ Ameriką gerokai prieš Kolumbą. Vikingai, polineziečiai, galbūt net Afrikos ar Kinijos tyrinėtojai – kiekviena šių grupių galėjo užmegzti ryšį su žemynu savo unikaliu būdu. Tačiau pirmieji šio žemyno gyventojai buvo vietinės Amerikos tautos, kurios tūkstančius metų kūrė civilizacijas šioje didžiulėje žemėje.
Galbūt Amerikos atradimas turėtų būti suvokiamas kaip daugelio civilizacijų prisilietimas prie šio žemyno per skirtingus laikmečius. Tai padeda suprasti, kad istorija nėra vieno atradėjo nuopelnas – tai sudėtinga ir ilga kelionė per laiko ir kultūrų sąveiką.
