Jurbarko kraštas nepaliks abejingų nei kraštiečių nei svečių iš kitų šalių. Maršrutas driekiasi dešiniąja Nemuno krante ir pasižymi kraštovaizdžio unikalumu. Čia vingiuoja gražiausias kelias Nemuno pakrante, kitaip dar vadinamas Rojaus keliu (nuo Seredžiaus iki Jurbarko). Jis tęsiasi iki Jurbarko, o nuo čia keliauti kviečia Mažosios Lietuvos lobių kelias, kuris tęsiasi nuo Jurbarko link Viešvilės ir tolyn siaurais mažosios Lietuvos keleliais iki pat Baltijos jūros kopų. Vykdami šiais maršrutais atrasite Jurbarko krašto lobius – nuo gražiausio kraštovaizdžio iki senus laikus menančių pilių. Na, o dabar kviečiame susipažinti su TOP 10 šio rajono lankytinų vietų:
Panemunės pilis – Jurbarko krašto pasididžiavimas, bei vienas iš labiausiai turistus traukiančių objektų. Panemunės pilis ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos buvo pradėta statyti 1604 m. Šiuo metu rekonstruota pilis parengta lankymui. Pilies raudonis šviečia senovinio parko apsuptyje, kur tyvuliuoja penki kaskadiniai tvenkiniai. Pilies sienos slepia daugybę istorijų: šiurpių ir romantiškų, mat čia gyveno ne viena Lietuvos didikų šeima. Pilies grožis ir jos menamos istorijos paliks neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui. O kur dar kasmet rengiamos Lietuvos dailės akademijos parodos.
Panemunių regioninio parko lankytojų centras (Šilinės smuklė). Pastate įrengtas Panemunių regioninio parko lankytojų centras ir šio krašto gamtą, kultūrą ir tradicinius panemunės gyventojų verslus pristatanti ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Čia susipažinsite su Nemuno ir jo slėnio augalais bei gyvūnais, paklausysite jų balsų. Pajusite šimtmečiais besiformavusią žmonių darną su juos supančia gamta. Sužinosite apie žvejybą, laivybą, sielininkystę, laivadirbystę – tradicinius Nemuno upės pakrančių gyventojų amatus. Tik čia išvysite unikalų eksponatą – vienintelės Lietuvoje išlikusios XVIII a. Nemunu plaukiojusios vytinės dugno fragmentą. Užsukite ir išbandykite kaip veikia laivybos įrankiai, pasivaikščiokite sielių rąstais, pajuskite plaukimą valtimi arba pabūkite pėdsekiais. O gal norėtumėt pažinti mūsų krašto grybus ir medžius. Čia rengiamos edukacijos nepaliks abejingais nei mažų nei didelių.
Viešvilės miestelis. Važiuodami Rojaus keliu atrasite vienas nuo kito nedaug nutolusius unikalius miestelius. Vienas iš tokių – Viešvilės miestelis. Kadaise čia lankėsi vikingai ir kryžiuočiai. Miestelis, kuriame pradėjo rastis neregėtos naujovės. Jo augimą lėmė neišsenkantis energijos šaltinis – vanduo, mat yra įsikūręs prie sraunaus ir vandeningo Viešvės upelio. Čia kadaise iškilo pirmasis vandens malūnas, o XVIII a. jau veikė net penkios vandens jėgainės. Jos suko ne tik grūdų malūno girnas, bet ir lentpjūvės įrenginius. Viešvilė tapo mažu pramonės centru: čia veikė aliejaus spaudyklos, odos dirbtuvė, popieriaus fabrikas, geležies ir vario kalyklos. Iki šiol Viešvilėje stovi įspūdingi 1902 m. iškilę teismo rūmai, tapę architektūros paminklu. Ramiai atsipalaiduoti vietiniai traukia link Viešės upelio, kuriame įrengtas žuvitakis. Šis padeda atkurti žuvų išteklius upelyje ir kartu atveria nuostabų slėnį svajingiems pasivaikščiojimams.
Jurbarko Dvaro parkas. Jurbarko širdis, miesto švenčių vieta, bei nuostabus gamtos kampelis mieste – Jurbarko Dvaro parkas. Šiandien vietoj buvusių rūmų stovi keturių kolonų portikas, primenantis rūmų didybę, o išlikusiuose dvaro fligeliuose šiuo metu įsikūrę Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras ir Jurbarko krašto muziejus, buvusioje dvaro raštinėje veikia didžio Lietuvos skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus. Visgi, kaip ir kunigaikščių laikais, šurmulys parke netyla iki šiol. O vaikštinėdami naujai nutiestais parko takeliais pastebėsite jų dangos kaitą – taip pažymėtos kadaise čia stovėjusių pastatų vietos.
Jurbarko krašto muziejus. 1991 m. Vasilčikovų dvaro svečių namuose buvo įkurtas Jurbarko krašto muziejus, kuriame saugoma pastarųjų savininkų, paties dvaro ir miesto istorija, o senoji Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė pritaikyta kultūrinei veiklai. Čia vyksta meno parodos ir klasikinės muzikos koncertai.
Raudonės pilis. Jurbarko kraštas pasižymi pilių gausumu, dar viena nemažiau svarbesnė – tai Raudonės pilis, kurią gaubia nepaprasto grožio parkas. Čia galima rasti gamtos paminklus – antrą šimtmetį menantį, dviejų stambių vyrų skersmens kaštoną ir senąją Raudonės liepą bei juodąją tuopą. Pačia pilį lydėjo gaisrai ir dažnai besikeičiantys savininkai, tačiau jos grožis puošia Raudonės miestelį jau daugiau nei 400 metų. Taip pat Raudonės pilyje galima užlipti į 33,5 m aukščio pilies bokštą. Pasiekus viršūnę atsiveria stebuklingas vaizdas, vienu žvilgsniu aprėpiantis smulkiausius Nemuno vingius, didingus piliakalnius ir medžių alėjas. Šioje vietoje sunku nepatikėti pilies rūmų mūro slepiamomis romantiškomis istorijomis apie Balandos ir pilies belaisvio, Žozė Karlo de Faria e Kastro ir Sofijos meilę bei ir kitų šeimininkų gyvenimą. Vietiniai gyventojai sako, kad įsimylėjėliai apėję aplink pilį tris ratus, amžiams liks kartu.
Vinco Grybo memorialinis muziejus. Jurbarkas didžiuojasi turėdamas didį autorių, kuris savo aistrą – skulptūrą – visomis išgalėmis stengėsi įskiepyti Lietuvoje. Tai – vienas žymiausių lietuvių XX a. pirmosios pusės skulptorių, paminklinės skulptūros kūrėjas Vincas Grybas. Jo garbei yra įkurtas Vinco Grybo memorialinis muziejus, pasakojantis apie įdomų ir dramatišką skulptoriaus gyvenimą. Muziejuje pakviesime pasiklausyti didžiojo skulptoriaus laiškų, rašytų savo artimiesiems ir draugams. Taip pat čia eksponuojami asmeniniai skulptoriaus daiktai, baldai, kūrybos darbai: paminklų fragmentai, bareljefai, skulptūrų detalės, projektai, piešiniai, dar jam gyvam būnant surinkti liaudies meistrų darbai. Taip pat veikia nuolatinė žymios XX a. Mažosios Lietuvos tautodailininkės miniatiūrininkės Lidos Meškaitytės faksimilių paroda.
Smalininkai. Mažosios Lietuvos pasididžiavimas, ilgiausią ąžuolų alėją turintis miestelis – Smalininkai. Vaikštinėjant po Smalininkų miestelį dvelkia romantika ir tvirtybe. Miesto architektūra primena, kad kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijai, kad čia – Mažoji Lietuva. Smalininkai buvo klestintis Prūsijos pasienio miestelis, turėjęs vandens ir sausumos muitines. Čia nuo neatmenamų laikų buvo smaluojamos valtys, vėliau laivai. Nuo to ir kilo miestelio pavadinimas. Smalininkai turtingi, ne tik kažkada čia klestinčiu žiemos uostu, viešbučiais-restoranais, bet ir viena seniausia veikiančia vandens matavimo stotimi Lietuvoje, o trečia pagal senumą Europoje. Ji įkurta net prieš daugiau nei 200 m. Nors pirmosios matuoklės jau nebepamatysime, bet praeitį mena iki dabar išlikę akmeniniai „laiptai”, naudojami vandens lygio matavimui. Jie tapo nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu. Kad Smalininkai technikos ir pramoninis miestelis patvirtins Senovinės technikos muziejus, kur galėsite pamatyti virš 7000 eksponatų, atspindinčių žemės ūkį, buitį, amatus, technikos raidą.
Veliuonos miestelis. Norime paminėti ir dar vieną iškilusi virš galingų piliakalnių ir Nemuno Veliuonos miestelį. Tai trečiasis senosios LDK centras po Kernavės ir Trakų, viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, kuri buvo žinoma jau XII-XIII a. kaip prekybos centras, o Veliuonos piliakalniai buvo laikomi vieni galingiausių Lietuvos gynybinių kompleksų kovoje su kryžiuočiais. Iki šiol čia stūkso Gedimino kapo piliakalnis, šalia jo – Pilies (Ramybės) kalnas, o už 2,7 km į vakarus esantis piliakalnis vadinamas Pilaitėmis. Tai – kryžiuočių pastatytos Bajerburgo pilies vieta. Iš tolo akį traukia ir kiekvieną tikintįjį sakralumo aura apgaubia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Tai viena seniausių Lietuvos šventovių, kurios statybas 1421 m. finansavo didysis kunigaikštis Vytautas. Šiandien lankytojus bažnyčios fasade pasitinka atminimo lenta šiam Lietuvos valdovui. Tai pati turtingiausia bažnyčia rajone – joje saugoma daugiau kaip 60 kilnojamųjų kultūros paveldo objektų. Su regiono istorija supažindina Veliuonos krašto istorijos muziejus, A. ir J. Juškų gimnazijoje įkurtas literatūros muziejus, rašytojo Jono Mačiulio memorialinė ekspozicija, o už 4 km į rytus pasitinka rašytojo novelisto P. Cvirkos tėviškė-etnografinė sodyba su liaudies buities eksponatais. Bažnyčios bokšte lankytojų laukia istorinių dokumentų, sakralinių rūbų, tarpukario Lietuvos krikščioniškųjų organizacijų vėliavų muziejus. Miestelio centrą puošia paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Paminklas buvo pastatytas ir atidengtas Vytauto 500 metų mirties metinių proga. Šis miestelis vilioja keliautojus ir mįslingais pasakojimais. Juk net ir miestelio pavadinimas turi kelias kilmės legendas. Pasakojama, kad gyvenvietės vardas gimė nuo mirusiųjų deivės Velionės šventyklos, stovėjusios apylinkėse. Kiti mano, jog miestelis pavadintas per jį tekančio Veliuonos upelio vardu… Vis dėlto mįslės ir legendos miesteliui suteikia unikalaus žavesio.
Seredžiaus piliakalnis. Jurbarko krašte gausu pilių, nuostabių istoriją primenančių miestelių bei piliakalnių. Vienas iš įdomiausių – tai Seredžiaus piliakalnis. Tik 300 laiptelių, ir Seredžiaus piliakalnio viršūnė pasiekta. Visgi, tikroji kelionė tik prasideda. Ar kada pagalvojote, kad lietuvių tauta galėjo kilti iš romėnų? Legenda apie kunigaikštį Palemoną apipina ne tik Seredžiaus piliakalnį, bet ir visą Lietuvą. Kalbama, kad Romos didikas Palemonas, gelbėdamasis nuo persekiojimų, su šeima ir 500 Romos patricijų patraukė į šiaurę, kol galiausiai pasiekė Baltijos jūrą. Keliaudami Kuršių mariomis, vėliau Nemunu, jie sustojo Dubysos žiotyse. Sužavėti juos supančios gamtos, romėnai įsikūrė ir ant ąžuolais apaugusios kalvos pasistatė pilį bei šventyklą. XIX a. istorikas Teodoras Narbutas „Lietuvių tautos istorijoje“ nurodė, kad mistinis kunigaikštis Palemonas palaidotas Seredžiaus piliakalnyje, todėl iki šiol kalva dažnai vadinama Palemono kalnu. Kokia jaudinanti šio piliakalnio istorija! O juk kopdamas į kalvą ar grožėdamasis nuostabiu Nemuno slėniu apie ją dažnai net nesusimąstai. Gal šiuo metu Tu stovi ten, kur prieš daugybę amžių didis kunigaikštis žavėjosi savo valdų toliais, o gal kovos epicentre, kur drąsus lietuvis kovojo su ordino kariu?
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informacija ir nuotraukos
