Rokiškio rajone, Ilzenbergo dvare vykstančiose vyno degustacijose lankytojai ragauja Andriaus Diliauto pagamintus lietuviškus vynus. Prieš dvidešimt metų vyndarystės amatu susidomėjęs vyras sako, kad turėjo tapti mokslininku, tačiau vynų pasaulis pakerėjo savo nenuspėjamumu, o kiekvienas bandymas išgauti kitokį skonį – tarsi mokslinis eksperimentas.
Ir mokslas, ir menas
Vyndarys A. Diliautas šiuo amatu susidomėjo maždaug prieš dvidešimtmetį, kai pradėjo formuotis lietuviškos vynų kultūros pamatas. Įsigijęs sodybą, tarp kitų augalų vyras įkurdino ir vynuoges, pabandė pasigaminti vyno, o netrukus bandymai virto rimtu hobiu. Dabar A. Diliautas jau pabandė Lietuvoje auginti apie keturis šimtus skirtingų vynuogių veislių, o ilgą laiką gaminęs mūsų šalyje tradicinius uogų ir vaisių vynus, ėmė orientuotis į vynuogių vyno gamybą.
„Iš tiesų planavau tapti mokslininku, esu baigęs molekulinę biologiją, todėl man labai patinka įvairūs eksperimentai. Vyndarystė kaip tik yra ta sritis, kur daug eksperimentavimo, sunkiai nuspėjamas rezultatas, nes iš tos pačios medžiagos, panaudojus skirtingus ingredientus ar kitokias mieles, galima išgauti įvairius skonius. Kartu vyndarystė yra disciplina tarp mokslo ir meno, nes gaminant vyną svarbu ir kūryba, idėjos, kaip galima geriau padaryti kitą kartą. Ši sritis nebūna nuobodi, nes visą laiką atrandi kažką naujo“, – sako A. Diliautas.
Keturis hektarus užimančiame Ilzenbergo dvaro vynuogyne išaugusio derliaus vynų bus galima paragauti jau kitą vasarą. A. Diliautas sako, kad Lietuvoje auginamos vynuogių veislės nereikalauja ilgo brandinimo, vyną galima ragauti jau po vienerių ar dvejų metų.
Sėkmė – po daugybės bandymų
Gaminant vyną Ilzenbergo dvare, tradicijas stengiamasi derinti su modernumu. Buvusiose dvaro arklidėse įsikūrusioje vyno gamybos patalpoje yra moderni įranga – šiuolaikinis presas leidžia švelniai išspausti vynuogių sultis ir apsaugoti jas nuo oksidacijos, o fermentacija vyksta nerūdijančio plieno talpose. Storos buvusių arklidžių sienos leidžia palaikyti tinkamą temperatūrą.
„Vyną gaminti yra lengva, tačiau reikia dvidešimties metų patirties. Neišvengiamai iš pradžių dalį gaminamo vyno sugadini, nes fermentacija yra daug sudėtingesnis procesas nei tiesiog cukraus pavertimas alkoholiu. Gamyboje veikia sudėtingas organinių medžiagų kokteilis, tad, priklausomai nuo įvairių kintamųjų, fermentavimo procesas gali nueiti labai įvairiomis kryptimis. Nesukontroliavus bent vienos aplinkybės, nesunku sugadinti vyną“, – paaiškina A. Diliautas.
Vyndariams A. Diliautas pataria naudoti sulfitus, kurie saugo vyną nuo oksidacijos, nes ji užgožia kompleksiškus vyno aromatus. Perpilant gaminamą vyną, svarbu užtikrinti, kad būtų kuo mažiau kontakto su oru. Visgi didžiausias iššūkis vyndariui, anot A. Diliauto, Lietuvoje yra mūsų šiaurietiškas klimatas – visada kamuoja nežinomybė, ar bus pakankamai šilti orai, kad pavyktų užauginti gerą derlių.
Degustacijose – išskirtiniai skoniai
Gražiai įrengtame autentiškame Ilzenbergo dvaro rūsyje lankytojų laukia vyno degustacijos – galima paragauti kruopščiai atrinktų septynių rūšių vyno. Paskanauti siūloma Lietuvoje tradicinio obuolių vyno bei obuolių ir svarainių vyno, prie raudonos mėsos patiekalų puikiai derančio elegantiško, sauso mėlynių vyno. Ilzenbergo dvare lankytojams siūlomi ir pusiau sausi raudonieji vynai, kurių skonio neužgožia perteklinis saldumas, o Lietuvoje tradicinius vyšnių ir juodųjų serbentų vynus A. Diliautas papildė netikėtu ingredientu.
„Mūsų vyšnių ir juodųjų serbentų vynų išskirtinumas toks, kad nusprendėme panaudoti aronijas. Aronijos turi nemažai taninų – tai tokia medžiaga, kuri burnoje sukelia sutraukiantį pojūtį ir priduoda kompleksiškumo. Aronijos priduoda ne tik taninų, bet ir savo skonio, tad vynas tampa įdomesnis. Dar viena tradicinė lietuviška įdomybė asortimente – aviečių midus. Toks iš medaus ir uogų pagamintas gėrimas puikiai dera su varškės patiekalais“, – apie gaivinamas tradicijas pasakoja A. Diliautas.
Ilzenbergo dvare nevengiama eksperimentuoti ir į vyndarystės tradiciją atnešti naujovių. Viena tokių – obuolių ledo vynas. Pasaulyje labiausiai žinomi vynuogių ledo vynai, kuriuos daugiausia gamina šiauriau esančiose valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Kanadoje.
„Vynuogių ledo vynai gaminami išlaikant vynuoges ant krūmų iki pirmų rimtesnių šalnų, mažiausiai aštuonių laipsnių šalčio, o sušalusios vynuogės skinamos naktį ir iš karto spaudžiamos šaltoje patalpoje. Tokiu būdu išgaunamas koncentruotas sirupas, iš kurio gaminamas ekskliuzyvinis, saldus vynas. Šaltis užkonservuoja ne tik cukrų, bet ir išskirtinius aromatus. Mums tokiu būdu pavyko pagaminti puikų obuolių ledo vyną“, – sako A. Diliautas. Ilzenbergo dvare vaisių ir uogų vynų degustacijos vyksta jau dabar, o vynuogių derliaus vyno bus galima ragauti kitą vasarą.
Partnerio turinys
Visas tekste minimas vynas yra nealkoholinis.
https://welovelithuania.com/ilzenbergo-dvaras-istabi-architektura-ivairios-pramogos-ir-vienintelis-pilnai-atkurtas-ukis-baltijos-salyse/
Didžiausias Baltijos šalyse elektrinis katamaranas plukdys Ilzenbergo dvaro svečius
