Norintiems savaitgalį pabėgti nuo sostinės šurmulio ir šiek tiek prasiblaškyti, nebūtina keliauti kažkur toli. Vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus galima rasti tiek žaliuojančios gamtos kampelių, tiek įvairių kultūrinio bei istorinio paveldo objektų.
Jeigu trūksta idėjų – štai trys išskirtiniai dvarai, kuriuos verta aplankyti netoli Vilniaus.
Liubavo dvare – unikalus malūnas
Maždaug 25 kilometrai nuo sostinės, Žalesos upės slėnyje įsikūręs Liubavas – vienas seniausių ir romantiškiausių dvarų Lietuvoje. Daugelio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų valdytas dvaras žinomas jau nuo XVI a., o pavadinimą tikriausiai įgavo nuo prūsiškų žodžių „liubas“ ar „šliubas“, kurie lietuvių kalba reiškia „meilę“ ir „santuoką“.
Liubavo dvaras labiausiai klestėjo XIX a., kai jame įsikūrė Slizienių šeima. Tais laikais iš akmens ir plytų mūrų pastatytas vandens malūnas iki šiol laikomas vienu unikaliausių Lietuvoje. Grūdų malimui naudotas malūnas išsiskyrė savo kokybe – jį projektavo užsienio meistrai, o įrenginiai vežti iš gamyklų Švedijoje. Šiandien visos technologijos restauruotos, jų veikimas demonstruojamas lankytojams.
Be malūno, Liubavo dvare galima aplankyti buvusioje oficinoje įsikūrusį muziejų bei dvaro oranžeriją. Čia jaučiama paskutinio sodybos šeimininko Rapolo Jono Silieziaus įtaka – šis be galo mėgo gėles, kurių įvairiausių rūšių netrūko nei pačioje oranžerijoje, nei priešais rūmus įrengtose klombose.
Šešuolėlių dvaro meilės istorijos
Nors ir neturi tokio romantiško pavadinimo kaip Liubavas, Šešuolėlių dvaras apipintas meilės istorijomis. Širvintų rajone esantį dvarą 1900 m. įsigijo Petras Povilas Končius, čia pastatęs prašmatnius angliško kotedžo stiliaus rūmus bei įrengęs prancūziško tipo parką.
Kol šeimininkas užsiėmė dvaro reikalais, jo žmona Helena Končienė laiką leido su gerokai jaunesniu pulkininku Jonu Variakoju. Poros bendri pasivaikščiojimai po dvaro parką netruko išaiškėti – žmonos išduotas Petras Povilas Končius išsikraustė į Paryžių, o dvarą pardavė Jonui Variakojui, kuris tapo ir Helenos Končienės vyru.
Naujojo šeimininko valdomas Šešuolėlių dvaras klestėjo. Didžiausią pelną duodavo sodyboje veikusi spirito varykla ir parduodami nupenėti veršiai. Išpuoselėtame dvare lankydavosi tuometė Lietuvos aukštuomenė – štai prezidentas Antanas Smetona mėgo apsistoti antrame aukšte įrengtame miegamajame su vaizdu į parką.
Šešuolėlių dvaras antram gyvenimui buvo prikeltas 1998 m., kai jį įsigijo Amerikos lietuvis Raimundas Petrauskas. Restauruoti dvaro rūmai, sutvarkytas parkas ir tvenkiniai yra puikus atgijusio dvaro pavyzdys – šiandien čia rengiamos asmeninės šventės, vyksta koncertai.
Alantos dvaras džiugina kultūros mėgėjus
Ne taip toli nuo Vilniaus rasite ir dar vieną išskirtinį – Alantos – dvarą. Molėtų rajone įsikūręs Alantos miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1436 m. Čia esančio dvaro valdos net 200 metų priklausė Radviloms, o 1853 m. sodybą įsigijo lenkų dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis.
Pastarasis Alantoje pastatė puošnius, Italijos vilą primenančius rūmus, kuriuos naudojo kaip vasaros rezidenciją. Kairėje rūmų pusėje pristatyme keturių aukštų apžvalgos bokštelyje vos ponui atvykus buvo iškeliama vėliava su dvarininko giminės herbu.
Pac-Pomarnackis garsėjo kaip žiaurus ir negailestingas šeimininkas: dvaro baudžiauninkai dirbdavo net šventadieniais, mokėdavo nepakeliamus mokesčius, o fizinių bausmių neišvengdavo ir nėščios moterys. Negailestingas baudžiauninkams, ponas iškart pasikeisdavo prakalbus apie meną. Daug užsienio kalbų mokėjęs, keliauti mėgęs Pac-Pomarnackis buvo sukaupęs įspūdingas meno kolekcijas.
Ir šiandien Alantos dvaras garsėja meniška atmosfera – kultūros mėgėjus čia džiugina įkurta Vaidoto Žuko meno galerija, rengiami menininkų plenerai ir edukacinės programos. Besidomintys Lietuvos dvarų kultūra gali apsilankyti įrengtame muziejuje ar pasivaikščioti po išpuoselėtą dvaro parką – didikų laikus menantys pokyliai čia vyksta ir šiais laikais.
