Jau tris metus Ventės rage kas naktį šviečia vienas seniausių švyturių Lietuvoje. Ši sėkmės istorija atskleidžia ir kitą, daug liūdnesnį faktą – likę švyturiai Kuršių mariose užgesę. Ventės rago švyturys po ilgos pauzės buvo vėl įžiebtas entuziastų pastangomis, minint Lietuvos ir Ukrainos laisvę.
Šių metų kovo 11-ąją suėjo lygiai trys metai, kuomet Ventės rago ornitologinėje stotyje kas naktį įsižiebia švyturio spindulys. 2022-aisiais minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, buvo iškilmingai įjungtas restauruotas Fresnelio lęšių mechanizmas, kuris šiltos šviesos spinduliu naktinius Ventės lankytojus ir kito kranto gyventojus džiugina iki šiol. Kol kas tai vienintelis nuolat veikiantis švyturys Kuršių mariose.
Prūsijos karalystės laikus menantis švyturys
Mūrinis, raudonų plytų švyturys Ventės rage pastatytas dar 1863 m. Tuo metu Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijos karalystei, o visai greta, Rusijos imperijos okupuotoje Lietuvoje tais pačiais metais prasidėjo sukilimas. Ir tai bus ne paskutinis šio švyturio ir laisvės siekio sutapimas. Tarpukariu Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, čia švyturininku pradėjo dirbti Mikas Posingis. Būtent jis atkreipė dėmesį, kad pro švyturį migruoja daugybė paukščių, kurie žymaus gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva netrukus pradėti Ventės rage sistemingai žieduoti. Antrojo pasaulinio karo metu švyturys išliko, o pokariu švietė toliau. Nenutrūko ir paukščių žiedavimas: visą sovietmetį jų kojas padabinant žiedais, ant kurių buvo iškalta ne „Lietuvos TSR“, o „Lituania“. Simboliška, kad nuo šio švyturio ant laisvai skrajojančių sparnuočių, po pasaulį keliavo ir laisvos Lietuvos vardas.
Švyturių gesimo ir atgimimo metas
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva atgavo ir sovietinės kariuomenės valdytus švyturius. Daug kas prisimena jų spindulius, romantiškai besisukančius virš kopų ir marių. Ventės švyturys buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo technikos paminklu. Nepaisant to, tyliai ir nepastebimai per pastarąjį dešimtmetį Kuršių marių švyturiai vienas po kito užgeso. Priežastis – brangus įrangos išlaikymas ir remontavimas, bei laivybos saugumui užtikrinti naudojamos naujos technologijos. Užgeso ir Ventės rago švyturio spindulys, bokšte neišliko net elektros tiekimo. Šie pokyčiai patraukė inžinieriaus Tomo Jačionio dėmesį, kuris su bendraminčiais surado, nupirko ir suderino senovinį Fresnelio lęšių žibintą ir sėkmingai jį instaliavo Ventės rago švyturyje. Šis švyturys priklauso ornitologijos stočiai, o pastaroji – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, todėl buvo svarbus ir šios institucijos palaikymas. Kaip akcentuoja muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis, T. Jačionio iniciatyva buvo labai svarbi, kadangi muziejus nei kompetencijų, nei atitinkamo profilio specialistų neturi ir savo jėgomis grąžinti švyturiui šviesą nebūtų pajėgęs.
Spindulys, sujungęs Ventės ragą su Gyvačių sala
2022 m. vasario 24-ąją pasaulį šokiravo žinia apie pradėtą Rusijos karą prieš Ukrainą. Pačią pirmąją karinių veiksmų dieną išgarsėjo Gyvačių sala Juodojoje jūroje, kurios gynėjai pasiuntė rusų karo laivą tolima kryptimi. Tuo metu manyta, kad visi saloje buvę žmonės žuvo. Netrukus išaušusi kovo 11-oji, Ventės rago švyturio atgaivintojų buvo pasirinkta kaip tinkama diena ne tik atgimusiu spinduliu pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, bet ir pagerbti ukrainiečių kovą dėl savo laisvės Gyvačių saloje. Todėl įžiebimo renginys buvo pavadintas „Laisvės švyturiai negęsta“ vardu. Mat šioje Ukrainos saloje taip pat buvo dar XIX a. statytas švyturys, kuris, kaip ir esantis Ventės rage, švietė 1,5 sekundės trukmės šviesos blyksniais. Be to, į Ventės švyturį naujai įstatyto žibinto optika buvo irgi pagaminta Ukrainoje.
Šiandien, praėjus trejiems metams, vilties spindulys tebešviečia: Gyvačių sala išlaisvinta, žuvusiais laikyti gynėjai grįžo iš nelaisvės, o Ventės rago švyturys toliau sėkmingai įsižiebia kiekvieną naktį. Kaip teigė Ventės švyturio atgaivinimo iniciatorius T. Jačionis, šiuo tamsiu metu šviesos spindulys yra kaip niekad reikalingas kas vakarą sujaukti tamsos planus.
