Kaip pernai, taip ir 2021 metais bus renkamas TOP dešimtukas rūšių (organizmų), į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys šiais metais. Įvairūs organizmai negali egzistuoti be tik jiems būdingų buveinių, tad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai pasiūlė į šį svarbų sąrašą įtraukti ir buveinę. 2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos.
Buveinė yra aplinka, kurioje gyvena gyvūnai arba auga augalai, paprastai nustatoma pagal ten esančių augalų rūšių sudėtį ir fizinius bei geografinius aplinkos požymius. Natūralios buveinės yra ypatingai svarbios saugant augalų ar gyvūnų rūšis, nes buveinė yra įvairiausių gyvųjų organizmų namai.
Lietuvoje yra 54 skirtingi buveinių tipai. Išskiriamos jūros, pajūrio ir smėlynų, gėlųjų vandenų, viržynų ir krūmynų, pievų, pelkių, atodangų ir miškų buveinės. Siekiant efektyvaus saugomų rūšių populiacijų ir buveinių išsaugojimo, Europoje kuriamas vientisas ekologinis jų tinklas Natura 2000.
Europos bendrijos svarbos buveinė „9070 Medžiais apaugusios ganyklos“ – reta Lietuvoje. Šio tipo buveinę sudaro esančiose ar buvusiose ganyklose augantys pavieniai seni medžiai arba retas, šviesus miškas įsiterpęs tarp ganyklų. Žolinė augmenija tokiose buveinėse labai įvairi ir turtinga rūšių.
Medžiais apaugusių ganyklų buveinės Lietuvoje susiformavo ilgą laiką ganant gyvulius plačialapių ir mišriuose miškuose arba po miško lydymo. Tačiau XX a. pradžioje intensyvėjant žemės ir miškų ūkiui, dauguma tokių buveinių arba užaugo mišku, arba buvo paverstos į atviras žemės ūkio naudmenas. Sovietmečiu šios buveinės beveik visiškai išnyko uždraudus miškuose ganyti gyvulius bei pradėjus masinį žemių melioravimą.
Medžiais apaugusios ganyklos – ne tik reta, bet ir unikali buveinė daugeliui organizmų. Buveinę formuojantys seni medžiai yra ne tik istorinis ir kultūrinis šalies palikimas, puošiantis mūsų kraštovaizdį, bet ir unikali buveinė daugeliui rūšių. Ypač vertingi tiek pavieniui, tiek grupėmis augantys ąžuolai senoliai, kuriuose aptinkami keli šimtai gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Dalis šių rūšių yra prisitaikę gyventi tik senuose medžiuose, todėl jų išlikimas priklauso ir nuo medžiais apaugusių ganyklų likimo.
Galutinai 2021 metų rūšių TOP dešimtukas turėtų būti pateiktas vasario mėnesį. O kol kas mokslininkai ir gamtosauginės organizacijos renka rūšių atstovus, į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys. Mikologai jau išrinko metų grybą – didyjį kukurdvelkį (Calvatia gigantea), ichtiologai išskyrė metų žuvį – ešerį (Perca fluviatilis), metų varliagyviu tapo česnakė (Pelobates fuscus). Ornitologai ir kitos organizacijos dar renka metų rūšis.
Kai išrinks rūšių dešimtuką, bus parengtas plakatas, kuris bus dovanojamas Lietuvos mokykloms, saugomoms teritorijoms, gamtininkų įstaigoms. Tokios akcijos svarbios visuomenės švietimui. Dėmesys skiriamas retoms, nykstančioms, saugomoms ar tiesiog mažai žinomoms rūšims.
