Kasdien priimame šimtus sprendimų, manydami, kad jie yra visiškai racionalūs. Tačiau psichologiniai triukai, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome, gali paveikti mūsų mąstymą, elgesį ir net emocijas. Nuo reklamos pasaulio iki asmeninių santykių – subtilūs manipuliacijos būdai daro įtaką tam, kaip suvokiame aplinką, pasitikime kitais ar net ką pasirenkame pirkti. Šiame straipsnyje aprašyti į moksliniais tyrimais pagrįsti psichologiniai triukai, kurie veikia net tuomet, kai manome, kad esame jiems atsparūs.
Kartojimo galia – įtikinėjimui
Jei bandote ką nors įtikinti, vienas iš galingiausių psichologinių triukų – kartojimo tendencija. Iš esmės bet kokio teiginio teisėtumo ir teisingumo suvokimas didėja, kuo dažniau jis kartojamas, kitaip tariant, kuo dažniau kartojate net akivaizdžiai neteisingą ar klaidingą informaciją, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės pradės jumis tikėti. Tai sukelia vadinamąjį „iliuzinės tiesos efektą“, o pastarieji keleri metai parodė, koks galingas jis gali būti net ir tada, kai susiduriama su didžiulėmis gyventojų grupėmis, turinčiomis prieigą prie faktinės informacijos.
Kodėl verta sakyti komplimentus?
Vienas iš sudėtingiausių psichologinių proto triukų yra susijęs su vadinamuoju spontanišku bruožų perkėlimu. Jis reiškia, kad žmonės yra linkę vertinti jus pagal tai, kokius būdvardžius naudojate kitų žmonių atžvilgiu. Jei norite, kad jus kas nors laikytų protingu, pradėkite ir kitus žmones vadinti protingais; o jei norite, kad į jus žiūrėtų, kaip į savimi pasitikintį ar net patrauklų, apibūdinkite kitus žmones šiais būdvardžiais. To pasekoje, ilgainiui kiti žmonės pradės į jus žiūrėti per šių komentarų prizmę. Tačiau nepamirškite, kad tai veikia ir atvirkščiai: jei dienas leisite įžeidinėdami kitus žmones, aplinkiniai gali pradėti vertinti jus neigiamai.
Stebėkite kitų žmonių kojas
Žmogaus kojų judėjimas yra svarbus rodiklis, atskleidžiantis ne tik, kaip jis jaučiasi šalia jūsų, bet ir jo susidomėjimą jūsų pokalbiu. Tad atkreipkite dėmesį, jei kalbantis su žmogumi jo kojos juda link jūsų, tai gali būti geras ženklas, kad jis domisi pokalbiu. Tačiau, jei jis nukreipia kojas nuo jūsų, tai ženklas, kad jam pokalbis nepatinka ir jis nenori įsitraukti į ilgesnę diskusiją. O jei pašnekovo kojos juda link durų, tai reiškia, kad jis nori išeiti, tačiau jūs jį stabdote.
Pasirinkimo paradoksas
Esame linkę manyti, kad turint daugiau galimybių, padidėja tikimybė priimti geresnius sprendimus, tačiau ne visais atvejais tai yra teisinga nuostata. Neretai, kuo daugiau galimybių rinktis turime, tuo labiau suglumę jaučiamės. Tai iliustruoja ir 2000 m. psichologų S. Iyengar ir M. Lepper atliktas tyrimas.
Vieną dieną aukštos klasės maisto produktų parduotuvėje pirkėjai pamatė stalą su 24 rūšių gurmaniška uogiene. Paragavusieji tepamų uogienių gavo kuponą, pagal kurį bet kokiai uogienei buvo taikoma 1 dolerio nuolaida. Kitą dieną pirkėjai pamatė panašų stalą, tik jame buvo eksponuojamos tik 6 rūšių uogienės. Didelė ekspozicija sulaukė didesnio susidomėjimo nei mažesnioji. Tačiau atėjus laikui pirkti, žmonės, kurie matė didelę ekspoziciją, buvo dešimtadaliu mažiau linkę pirkti nei tie, kurie matė mažą ekspoziciją.
Šie ir kiti tyrimai parodė ne tik tai, kad per didelis pasirinkimas gali sukelti „pasirinkimo paralyžių“, bet ir tai, kad jis gali sumažinti žmonių pasitenkinimą savo sprendimais, net jei jie priėmė gerus sprendimus.
Pokalbiuose naudokite vardus
Jei jaučiate, kad kieno nors dėmesys nukrypsta nuo jūsų arba, jei norite užtikrinti, kad žmogus bus sutelkęs dėmesį į jus, nesvarbu, kas vyksta aplink, pabandykite pavartoti jo vardą. Pasak mokslininkų, išgirdus savo vardą prasideda „kokteilių vakarėlio efektas“, kuris apibūdina, kaip mes instinktyviai filtruojame visus kitus dirgiklius, kai išgirstame ką nors įdomaus, o mūsų pačių vardai šį efektą sukelia su kaupu.
Jūsų klausytojai gali net nesuvokti, kodėl jie taip gerai prisimena pokalbį su jumis arba kodėl nepastebėjo kitų žmonių, buvusių kambaryje, kol jūs kalbėjote.
Nervams nuraminti – kramtomoji guma
Normalu jausti nerimą ar net paniką, kai reikia pasirodyti prieš nepažįstamus žmones. Tačiau, ar kada susimąstėte, kad kramtomoji guma gali padėti suvaldyti kylantį nerimą?
Kramtomosios gumos kramtymas perduoda žinutę smegenims, kad susidariusi situacija mums yra patogi, antraip, kodėl turėtume ką nors kramtyti?
Nereikalaukite, kad jie rinktųsi, nuspręskite už juos
Šis psichologinis triukas labai gerai veikia vaikus. Pateiksime paprastą pavyzdį: vietoj to, kad klaustumėte vaikų, ar jie norėtų vaisių, supaprastinkite klausimą, suteikdami jiems pasirinkimą, pavyzdžiui: norėtumėt obuolio ar banano? Tai suteikia vaikams kontrolės jausmą, nes jie gali rinktis.
Buvimo čia ir dabar galia
Jei siekiate užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį, galite pasinaudoti vadinamuoju „affinity“, artumo jausmu, kad įtikintumėte ir paskatintumėte žmones jumis pasitikėti. Artumo jausmas yra tai, ką žmonės jaučia, kai jie nuolat mato jus, todėl kuo dažniau esate jų gyvenime, tuo labiau jie yra linkę jaustis artimi jums ir pasitikėti jumis.
Šaltiniai:
https://www.linkedin.com/pulse/20-psychological-hacks-personal-growth-effective-dipto-dey
https://hbr.org/2006/06/more-isnt-always-better
https://lifehacker.com/the-psychological-mind-tricks-that-actually-work-1849581208
Autorė Germantė Gedvilė
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
