Neseniai paskelbtas Paolo Bassani ir Joao Magueijo mokslinis straipsnis apie Visatos kilmę sukėlė nemažai diskusijų tiek mokslo bendruomenėje, tiek plačiojoje visuomenėje. Nors kai kurie žiniasklaidos pranešimai teigia, kad mokslininkai „patvirtino“ biblinę visatos sukūrimo versiją, realybė yra kur kas sudėtingesnė.
Mokslinio tyrimo esmė
Bassani ir Magueijo tyrimas iš esmės nagrinėja fundamentalių fizikos konstantų kintamumą ir materijos kūrimosi bei nykimo sąlygas ankstyvoje Visatoje. Mokslininkai pasitelkė matematiko Andrejaus Markovo sukurtą matematinį modelį, kuris padeda aprašyti chaotiškus procesus ir jų evoliuciją į stabilesnes būsenas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Visata galėjo evoliucionuoti iš pradinio chaotiško būvio į stabilesnę sistemą su mums pažįstamomis fizikinėmis savybėmis – pastoviu šviesos greičiu, gravitacija ir stabilia materija. Šis procesas vyko per fundamentalių fizikos dėsnių „natūralią atranką“, kai chaotiškoje ankstyvoje visatoje nusistovėjo stabiliausi dėsniai.
Mokslo ir religijos santykio klausimas
Nors kai kurie žiniasklaidos pranešimai pabrėžia tariamą tyrimo rezultatų atitikimą bibliniam pasakojimui, svarbu suprasti, kad mokslinis tyrimas nenagrinėjo ir negalėjo nagrinėti teologinių klausimų. Mokslininkai tiria fizikinių procesų mechanizmus, o ne metafizinius klausimus apie Visatos sukūrimo priežastis.
Šis tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant suprasti ankstyvosios Visatos evoliuciją ir fundamentalių fizikos dėsnių kilmę. Tačiau būtų klaidinga interpretuoti jį kaip tiesioginį bet kokių religinių tekstų patvirtinimą ar paneigimą. Mokslas ir religija dažnai nagrinėja skirtingus klausimus skirtingais metodais.
Mokslininkai tęsia tyrimus šioje srityje, siekdami geriau suprasti Visatos kilmės ir evoliucijos procesus, remdamiesi empiriniais duomenimis ir matematiniais modeliais.
