Šiuolaikinėse darbovietėse daugelis susiduria su spaudimu, o neretai ir su mobingu – psichologiniu persekiojimu, pasireiškiančiu per pastovų darbuotojo žeminimą, ignoravimą ar izoliaciją. Tai pavojingas reiškinys, kuris daro didelę žalą ne tik asmeniui, bet ir visai organizacijai. Kodėl mobingas atsiranda, kaip jį atpažinti ir ką daryti, jei jis pasireiškia jūsų darbo vietoje?
Kas yra mobingas?
Mobingas – tai psichologinio smurto forma darbe, kai darbuotojas ar darbuotojų grupė sistemingai persekioja kitą asmenį. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui:
- Emociniu žeminimu: kritikuojama asmens veikla, gebėjimai ar net asmeniniai bruožai.
- Ignoravimu ar izoliacija: kolegos vengia bendrauti su žmogumi, nepastebi jo indėlio ar sąmoningai jį palieka nuošalyje.
- Neteisingais kaltinimais: darbuotojui priskiriama kaltė dėl nepadarytų klaidų, iškraipomi jo pasiekimai ar darbai.
- Nepagrįstais reikalavimais: nuolatos užkraunamas per didelis darbo krūvis arba nustatomi nepagrįsti darbo terminai, tikintis, kad darbuotojas nesusitvarkys.
Šios apraiškos dažniausiai kartojasi ilgesnį laiką ir gali turėti rimtų pasekmių tiek emocinei, tiek fizinei darbuotojo sveikatai.
Mobingo priežastys
Mobingo atsiradimas dažnai siejamas su įvairiais darbo aplinkos veiksniais. Pagrindinės priežastys gali būti:
- Hierarchiniai skirtumai ir autoritarinė valdymo kultūra: kai vadovybė kontroliuoja griežtai ir nekreipia dėmesio į darbuotojų gerovę, mobingas tampa dažnesnis.
- Nepakankamas bendradarbiavimo kultūros palaikymas: jei organizacijoje vyrauja konkurencinga aplinka be tinkamo palaikymo, mobingas gali būti laikomas savotiška „stipriųjų pergale“.
- Asmeninės kolegų ambicijos ar pavydas: kartais darbuotojai gali tyčia bandyti išstumti kitą asmenį, siekdami pagerinti savo padėtį organizacijoje.
- Prasta komunikacija: netinkamas darbuotojų komunikacijos valdymas gali skatinti nesusipratimus, kurie perauga į konfliktus ir persekiojimą.
Kaip atpažinti mobingą?
Neretai mobingas prasideda mažais, vos pastebimais veiksmais, kurie ilgainiui kaupiasi. Jei pastebite šiuos ženklus, galite būti mobingo auka arba stebėtojas:
- Izoliacija: aplinkiniai vengia bendrauti, neinformuoja apie susitikimus, neatsako į jūsų klausimus ar pranešimus.
- Pastovus kritikos srautas: dažni neigiamai pateikti komentarai ar perdėtai griežta kritika, ypač jei tai neturi pagrindo.
- Neteisingi kaltinimai: nuolat esate kaltinamas dėl problemų, net jei neturite su jomis nieko bendra.
- Sąmoningas neigimas ar priekaištai dėl darbo rezultatų: neįvertinami jūsų darbai, nuopelnai priskiriami kitiems, o jūsų indėlis ignoruojamas.
- Nuolatinis neapibrėžtumas: darbo aprašymai, užduotys nuolat keičiami, dėl ko jūs jaučiatės nesaugiai ar bejėgiškai.
Mobingo poveikis sveikatai
Mobingas darbe gali smarkiai paveikti psichinę ir fizinę darbuotojo sveikatą. Ilgalaikis persekiojimas gali sukelti:
- Nerimą ir depresiją: jausmas, kad esi nereikalingas ar nesuprastas, sukelia nuolatinį stresą ir neigiamai veikia nuotaiką.
- Sumažėjusį produktyvumą ir motyvaciją: darbuotojas, jaučiantis mobingo spaudimą, pradeda prarasti pasitikėjimą savimi ir gebėjimą efektyviai dirbti.
- Fizinius simptomus: ilgalaikis stresas gali sukelti galvos skausmus, skrandžio problemas, nemigą ir kitus fizinius sveikatos sutrikimus.
Kaip kovoti su mobingu?
Jei tapote mobingo auka ar pastebėjote šį reiškinį savo aplinkoje, galite imtis šių veiksmų:
- Fiksuokite įvykius: stenkitės užsirašyti kiekvieną mobingo atvejį – kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis įvyko. Ši informacija gali būti svarbi, jei reikėtų pateikti įrodymus darbdaviui ar teisininkams.
- Kreipkitės į vadovybę ar personalo skyrių: jei jaučiate, kad jūsų darbo aplinka yra nesaugi, praneškite apie tai vadovui arba personalo skyriui. Įmonėms svarbu žinoti apie tokias situacijas, kad jos galėtų imtis prevencinių priemonių.
- Ieškokite emocinės pagalbos: kalbėkitės su artimaisiais, draugais ar profesionalais – tai gali padėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
- Konsultuokitės su teisininkais: kai kuriais atvejais mobingas gali būti pripažintas teisinio persekiojimo objektu. Jei situacija negerėja, gali būti verta kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą.
Kaip įmonės gali užkirsti kelią mobingui?
Mobingas darbe dažnai kyla dėl netinkamos darbo aplinkos kultūros. Todėl įmonės gali imtis priemonių, kad užkirstų kelią mobingui:
- Skatinti bendradarbiavimo kultūrą: įmonės gali diegti vertybes, kurios skatina bendradarbiavimą, o ne konkurenciją.
- Vykdyti darbuotojų mokymus apie mobingą: darbuotojai ir vadovai turėtų būti apmokyti, kaip atpažinti ir tinkamai reaguoti į mobingo apraiškas.
- Sukurti saugią komunikacijos sistemą: darbuotojai turėtų turėti galimybę anonimiškai pranešti apie mobingą, kad jiems nekiltų baimė dėl pasekmių.
- Griežtai laikytis darbo etiketo taisyklių: aiškios elgesio ir etiketo normos padeda užtikrinti saugią ir pagarbią darbo aplinką.
Mobingas darbe yra rimtas ir grėsmingas reiškinys, paveikiantis daugelio darbuotojų sveikatą ir darbo našumą. Jis kyla dėl prastų darbo santykių ir netinkamos įmonės kultūros, todėl jo prevencija reikalauja atsakomybės iš visos organizacijos. Jei jaučiatės persekiojamas ar pastebite mobingo požymius, svarbu nelikti abejingam ir ieškoti būdų, kaip apsaugoti save ir kurti sveikesnę darbo aplinką.
Emocijų slopinti negalima: sužinokite, kuo tai gali jums pakenkti