Kad ir kaip norėtųsi, bet Žemės planetoje žmonės nėra seniausiai gyvenanti rūšis – ilgaamžiškumu mus lenkia kur kas įstabesni gyviai. Dažniausiai šie seniausi gyvūnai pasaulyje yra išlaikę pirmykštę išvaizdą, o jų gyvenimo aplinka nesikeičia arba pasikeitė labai nežymiai. Tą įrodo atrandamos iškasenos ir moksliniai tyrimai, leidžiantys nustatyti, kurie gyvūnai išliko iki šių dienų. Susipažinkime su seniausiai Žemėje egzistuojančiomis rūšimis gyvūnijos pasaulyje, dar žinomos kaip „gyvosios fosilijos“.
„Gyvosios fosilijos“ – jūrų kempinės
Atrodytų, kad daugialąsčiai organizmai, neturintys nei smegenų, nei nervų sistemos, nei raumenų, o tik tinkleliu organizuotą ląstelių struktūrą, turi mažai ką bendro su gyvūnų pasauliu. Tačiau tokius primityvius gyvūnus kaip stiklinė kempinė (Euplectella aspergillum) ar radialiai augančią kempinę Monorhaphis, mokslininkai vis viena priskiria šiai karalystei.
Dėl paprastos fiziologijos, lėtos medžiagų apykaitos ir gebėjimo išgyventi nepalankias sąlygas, kai kurios rūšys išliko nepakitusios jau 600–760 milijonus metų. O minėtosios rūšys laikomos kone nemirtingomis, nes jų nustatytas amžius protu nesuvokiamas – atitinkamai 10000–15000 ir 18000 metų!
Seniausi gyvūnai pasaulyje – nemirtingosios medūzos
Medūzos yra vieni iš seniausių gyvūnų Žemėje, nes jos gyvuoja mažiausiai 500 milijonus metų, net galimai jų egzistavimas gali siekti 700 mln. metų. Jos atsirado dar gerokai anksčiau ne tik už dinozaurus, bet net ir už daugelį kitų pirmykščių gyvūnų, o seniausios fosilijos datuojamos apie 560 mln. metų senumo! Medūzų kūno sandara per visą šį laiką beveik nepasikeitė, o paprastas kūno planas leidžia lengvai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Tai lėmė jų dydžio, rūšių įvairovę, o randamos jos visuose vandenynuose, nuo paviršiaus iki labai didelių gylių.
Viena rūšis (Turritopsis dohrnii) dažnai minima „nemirtingąja medūza“, nes ji sugeba grįžti į ankstesnį vystymosi etapą ir taip teoriškai išvengti mirties dėl senėjimo. Ši rūšis žadina mokslininkų vaizduotę, nes taip niekas ir nežino, kiek iš tikrųjų medūza gali išgyventi natūraliai.
Nautilai (Nautilus)
Dar vienas jūrų padaras – galvakojis moliuskas nautilas – taip pat užsitarnavo vieno iš seniausių pasaulio gyventojų vardą, nes jų istorija jau siekia 500 milijonus metų. Šie gyvūnai yra giminingi kalmarams ir aštuonkojams, bet gyvena spiralinio kiauto viduje. Jų buveinė – atogrąžų vandenys Andamanuose, Fidžyje ir Didžiajame barjeriniame rife, maždaug 670 m gylyje.
Seniausi gyvūnai pasaulyje – kardauodegiai (Xiphosura)
Didelius vėžiagyvius primenantys pirmykštės išvaizdos kardauodegiai krabai iš tikrųjų yra artimesni voragyviams, tačiau jūrose egzistuoja seniau nei visa žmonija. Šie seniausi gyvūnai pasaulyje pagarsėję tuo, kad kardauodegių protėvių fosilijos mena laikus maždaug prieš 445 milijonus metų. Jų išvaizda nuo to meto pasikeitė nežymiai, o išliko tik 4 rūšys. Kad ir kaip būtų keista, patys individai gana mirtingi ir išgyvena „tik“ iki 20 metų.
Skorpionai
Paprasta, bet efektyvi anatomija, didelis prisitaikymo gebėjimas, tinkama mitybos strategija bei įvairūs gynybos būdai nulėmė, kad skorpionai tapo dar vieni seniausi gyvūnai pasaulyje. Jie egzistuoja jau apie 430–450 milijonus metų, nuo Silūro periodo, dar prieš pirmuosius sausumos augalus! Pirmieji skorpionai vystėsi jūrose, o vėliau perėjo į sausumą, kai prisitaikė prie kvėpavimo oru. Be to, šie gyvūnai seniau siekdavo net 1 metro dydį, bet ilgainiui sumažėjo iki delno dydžio.
„Gyvosios fosilijos“ ir Lietuvoje – nėgės
Nėgės nėra tipinės gėlųjų vandenų žuvys Lietuvoje ir pasaulyje – šie gyvūnai pasižymi savita išvaizda. Joms būdingas bežvynis, lygus, ungurį primenantis kūnas, apvalus burnos aparatas be žandikaulio su daugybe dantukų. Nėgės neturi kaulų (tik kremzlines struktūras), o jiems išgyventi padeda parazitinis gyvenimo būdas. Tokia strategija nulėmė nėgių išgyvenimo rezultatą, jau siekiantį 360–500 milijonus metų.
Riešapelekės žuvys – naujai atrastos „gyvosios iškasenos“
Sensacija tapo viena tokia Coelacanths žuvis, kuri iš naujo atrasta gyva 1938 m. prie Pietų Afrikos krantų, nors manyta, kad rūšis išnykusi jau prieš 65 milijonus metų! Ši riešapelekė žuvis, turėdama mėsinguosius pelekus bei stiprią žvynuotą kūno dangą, atrodo tarsi trūkstama evoliucinės grandies dalis tarp jūros ir sausumos stuburinių gyvūnų. Netikėtas šio gyvūno atradimas dabartiniais laikais leidžia priskirti riešapelekę žuvį prie seniausių pasaulio gyvūnų sąrašo ir „gyvosios fosilijos“ pavadinimo, nes jos gyvavimui sukanka jau 360–400 milijonai metų.
Tiesioginiai dinozaurų palikuonys – krokodilai
Jei domina, kaip galėjo atrodyti dinozaurai, reikėtų pažvelgti iki šių dienų išlikusį jų evoliucijos rezultatą – krokodilą. Dabartiniai krokodilai labai primena savo senovinius protėvius, o jų kūno planas beveik nesikeitė ir padėjo išgyventi masinius išnykimus. Dėl tvirtumo, puikios medžioklės strategijos ir gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos, šie seniausi gyvūnai pasaulyje jau egzistuoja 200–250 mln. metų.
Šaltiniai:
https://www.newsbytesapp.com/news/lifestyle/oldest-animal-species-on-earth/story
https://www.worldatlas.com/articles/10-oldest-animals-on-earth.html
Nuotraaukos asociatyvinės ©canva.
