Naujienos Šiaulių rajonas

Didžioji Kairių Gegužinė

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Kairiai kviečia į renginius, skirtus paminėti 120 metų sukaktį net kelioms progoms: spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimui, pirmajam lietuviškam vaidinimui Šiauliuose bei Didžiąją Gegužinę Kairiuose!

Tik  prisimindami  ir liudydami savo krašto istorinių įvykių atmintį  sukursime savo ir savo aplinkos gerovę. 2024m. sukanka 120 m., kai 1904 m. Kairiuose, Zubovų dvare, vyko trečioji didžioji gegužinė, kurioje dalyvavo J. Ambrozaitis, J. Jablonskis, Šatrijos Ragana, J. Tumas – Vaižgantas. Šioje gegužinėje be meninių, kultūrinių reikalų vyko ir Lietuvos demokratų partijos suvažiavimas, kuriame buvo kalbama apie spaudos draudimo panaikinimą. 120-ąsias metines mini ir pirmasis viešas lietuviškas spektaklis, kuris buvo suvaidintas panaikinus spaudos draudimą, Šiauliuose, Liaudies namuose (dabar Vasario 16-osios g., Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis). Šis spektaklis – pirmas legalus Šiauliečių nuo scenos ištartas žodis.  

Pirmoji Šiaulių gegužinė, davusi pradžią tradicijai, įvyko 1899 m. birželio 12 d. Aleksandrijoje. Joje dalyvavo tik savi ir pažįstami. „Žmonių, rodos, nedaug, apie pusę šimto, o kiek triukšmo ir kalbų. Bažnyčioje kunigas pašiepė iš sakyklos, lenkai su pasibjaurėjimu kalbėjo apie tokį darbą, policija svyravo…“ – savo prisiminimuose rašė pirmosios gegužinės iniciatorius Maskvos universiteto studentas Augustinas Janulaitis. Iš A. Janulaičio estafetę perėmęs lietuvių demokratinės minties pradininkas Povilas Višinskis Šiaulių gegužines padaręs Didžiosiomis, nes į jas jau buvo kviečiami visuomenės ir kultūros veikėjai iš visos Lietuvos. 1903 m. pavasarį Kurtuvėnuose mokytojaujantis P. Višinskis pradėjo organizuoti gegužinę Bubiuose. Jam talkino ką tik iš tremties sugrįžęs J. Jablonskis. Gegužinėje, į kurią atvyko J. Biliūnas, Žemaitė, V. Putvinskis, P. Avižonis ir kiti, ne tik aptarta lietuvių kalbos padėtis, bet ir pirmą kartą viešai prabilta apie nepriklausomą Lietuvą, kaip politinę programą. Gegužinės nemaža lėmė, kad Šiauliai XIX – XX amžių sandūroje buvo tapę svarbiu tautinio ir kultūrinio judėjimo centru. Be to, Šiauliai turėjo Zubovus – įtakingus dvarininkus, lietuviškos veiklos globėjus. Neatsitiktinai gegužinių vietai buvo parenkamas vienas iš Zubovų dvarų: Aleksandrijoje, Kairiuose, Bubiuose.

Šiuo projektu siekiama sukurti edukacinę, gyvąją, teatralizuotą Didžiąją Kairių gegužinę, su istoriniais personažais: P. Višinskiu, J. Biliūnu, Žemaite, J. Jovaru, A. Janulaičiu, grafais Zubovais. Aktualizuojant istorinius įvykius ir asmenybes jie bus įamžinti skulptūrinėjė knygos kompozicijoje, kurios atidengimas numatytas šventės dieną. Didžiąją Kairių Gegužinę vainikuos liaudiškos muzikos kapelos „Šeduvos bernai“ koncertas. Kad šventė būtų dar įsimintinesnė, šventės žiūrovai taip pat yra kviečiami dabintis XX a. pradžios aprangos detalėmis. Šiai šventei parinkta ir ypač graži vieta – pušų ir ežero apsuptyje esantis Kairių parkas, kuriame bus galima jaukiai įsikurti ant atsineštų pledų ir mėgautis šventės programa. 

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Nacionalinis šienpjovių čempionatas 2024: ruošiasi dalgio mylėtojai iš visos Lietuvos

Birštone startavo keleivinės laivybos sezonas

Aikštyne prie Baltojo tilto – baigiamieji darbai prieš naują sporto erdvės startą

Vilniečiai šventė Šv. Patriko dieną (nuotraukų galerija)

Kauno senjorai kviečiami į nemokamus renginius ir edukacijas bibliotekoje

We love Lithuania

Liepą pradedėkite eidami „Prienų-Birštono takais 2023“

We love Lithuania
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"