Antarktida – tai ne tik amžinai snieguota dykuma. Po storiausiu pasaulio ledu slypi ne tik ledynai, bet ir neįtikėtina ugnikalnių tinklo sistema, kurioje slypi neatrasti pavojai. Ar klimato kaita gali sukelti grandininę reakciją, galinčią pakeisti Žemės veidą?
Ledynų tirpimas ir vulkaninės veiklos ryšys
Mokslininkai jau seniai stebi klimato kaitos sukeltas problemas, tačiau Antarktidos atveju tirpstantis ledas gali išlaisvinti ne tik vandenį, bet ir giliai po žemės paviršiumi esančią vulkaninę energiją. Tyrimai rodo, kad paskutinis ledynų tirpimas, įvykęs prieš 7 000–12 000 metų, stipriai padidino vulkaninės veiklos aktyvumą visame pasaulyje. Tai siejama su spaudimo mažėjimu Žemės mantijoje, kai ledynai tirpsta ir atidengia po žeme slypintį ugnikalnių tinklą.
Antarktidoje slypi daugiau nei 130 žinomų ugnikalnių, o dauguma jų yra pasislėpę po storais ledo sluoksniais. Nors dauguma jų šiuo metu yra snaudžiantys, ledynų tirpimas gali paskatinti pavojingą procesą, dėl kurio magmos ir dujų srautai pasieks paviršių.
Klimato kaitos sukeltas pavojus
Dabartinė klimato atšilimo banga, kurią sukelia žmogaus veikla, daro didžiulį poveikį Antarktidos ekosistemai. Per pastarąjį dešimtmetį šiame regione buvo užfiksuotos rekordinės karščio bangos, o ledo tirpimo tempas kelia nerimą. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl to ugnikalnių pabudimas gali prasidėti kaip niekada greitai.
Kai sumažėja spaudimas ugnikalniams, magmos viduje įstrigusios dujos išsiveržia, panašiai kaip putojantis gėrimas iš šampano butelio. Toks procesas galėtų sukelti masinį ugnikalnių aktyvumą Antarktidoje, kurio poveikis būtų jaučiamas visame pasaulyje.
Erebusas ir paslaptingi ugnikalniai
Vienas žinomiausių Antarktidos ugnikalnių – Erebusas, esantis netoli Roso salos. Šis aktyvus ugnikalnis nepertraukiamai spjaudo dujas, pelenus ir net mažas aukso dulkių daleles. Jei panašūs ugnikalniai pabustų, tamsių pelenų sluoksniai padengtų ledo paviršių, mažindami jo atspindžio (albedo) efektą. Tamsesni paviršiai sugeria daugiau šilumos, todėl ledo tirpimas paspartėtų, o tai dar labiau suaktyvintų vulkaninę veiklą.
Grandininės reakcijos pavojus
Mokslininkai perspėja apie galimą ugnikalnių ir ledo tirpimo kilpą. Vulkaninė veikla ne tik pagreitintų ledo tirpimą, bet ir išskirtų didžiulius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, tokius kaip anglies dioksidas ir metanas. Tai galėtų dar labiau paspartinti klimato kaitą ir kelti grėsmę Žemės klimato stabilumui.
Kas slypi už horizonto?
Antarktidos ugnikalniai – tai ne tik gamtos paslaptis, bet ir potencialus pavojus, kuris gali būti aktyvuotas dėl žmogaus veiklos padarinių. Nors mokslininkai toliau tiria šį reiškinį, vienas dalykas aiškus: tai dar vienas priminimas, kaip glaudžiai viskas mūsų planetoje yra susiję.
Antarktida – tai ne tik ledo dykuma, bet ir galimas pavojingų procesų katalizatorius. Tirpstantys ledynai ne tik kelia jūros lygio grėsmę, bet ir gali pažadinti senovės jėgas, kurios ilgus tūkstantmečius buvo palaidotos po storais ledo sluoksniais.
Ar galime sustabdyti šį procesą? Tik laikas ir mūsų veiksmų kryptis tai parodys.
Tvarus gyvenimo būdas: kaip pradėti mažais žingsneliais ir keisti kasdienius įpročius?
