Sniego paslaptys: 12 įdomių faktų apie sniegą ir snaiges, kurių galbūt nežinojote

Sniegas – žiemos simbolis, užburiantis savo grožiu ir unikalumu. Atrodo, kad sniegas yra tiesiog užšalęs vanduo, tačiau jame slypi daugiau paslapčių nei galėtume įsivaizduoti. Štai keletas įdomių ir mažai žinomų faktų apie sniegą ir snaiges, kurie privers pažvelgti į žiemą naujomis akimis.

1. Nėra dviejų identiškų snaigių

Nuo vaikystės girdime, kad visos snaigės yra unikalios. Ir tai tiesa. Snaigių formą lemia oro temperatūra, drėgmė ir kitos aplinkos sąlygos jų formavimosi metu. Nors teoriškai dvi snaigės galėtų būti vienodos, tikimybė tam yra beveik nulinė.

2. Snaigės forma priklauso nuo temperatūros

Snaigių forma ir struktūra tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros:

• Nuo -2 °C iki 0 °C: formuojasi paprastos plokštelės ar netaisyklingi kristalai.
• Nuo -2 °C iki -8 °C: atsiranda šešiakampiai plokšti kristalai.
• Žemesnėje nei -8 °C temperatūroje: susidaro sudėtingi, šakoti snaigių raštai.

3. Sniegas nėra baltas

Nors sniegas atrodo baltas, iš tikrųjų jis yra permatomas. Baltą spalvą sukuria šviesos atspindžiai nuo daugybės ledo kristalų paviršių. Įdomu tai, kad tam tikromis sąlygomis sniegas gali atrodyti mėlynas arba net rausvas – tai priklauso nuo saulės šviesos kampo ir sniego tankumo.

4. Sniegas gali „dainuoti“

Kai stiprus vėjas perneša sniegą per kopas, smulkios sniego dalelės pradeda trintis viena į kitą, sukeldamos garsus, primenančius dainavimą. Šis reiškinys vadinamas „dainuojančiu sniegu“ ir yra gana retas.

5. Egzistuoja sniego kvapas

Ar kada nors pastebėjote, kaip po pirmojo sniego keičiasi oras? Tai vadinama „sniego kvapu“, kuris atsiranda dėl švarių, užšalusių vandens dalelių, sugeriančių aplinkoje esančias kvapiąsias molekules.

6. Sniegas gali būti skirtingų spalvų

Nors įprastai sniegas yra baltas, kai kuriose pasaulio vietose galima rasti spalvotą sniegą:

• Rausvas sniegas: paprastai randamas kalnuose ar poliarinėse zonose, kur jį nudažo tam tikros dumbliai.
• Juodas arba pilkas sniegas: atsiranda pramoninėse zonose dėl oro taršos.
• Mėlynas sniegas: pasirodo esant labai tankiai supresuotam sniegui, kai šviesa prasiskverbia giliai ir išsisklaido.

  

7. Didžiausia užfiksuota snaigė pasaulyje

Didžiausia snaigė buvo pastebėta Montanoje (JAV) 1887 m. Jos skersmuo siekė net 38 cm! Toks fenomenas yra itin retas, nes snaigės paprastai yra vos kelių milimetrų dydžio.

8. „Sniego cunamio“ reiškinys

Kartais stebimos įspūdingos sniego bangos, kurios atrodo kaip stichinis cunamis. Tai atsitinka, kai stiprūs vėjai perneša milžinišką kiekį puraus sniego. Nors tai nekelia tokios grėsmės kaip tikri cunamiai, vaizdas yra tikrai įspūdingas.

9. Eskimų kalba turi daugybę žodžių sniegui apibūdinti

Eskimų kalba apibūdina sniegą labai detaliai, naudojant daugiau nei 50 skirtingų terminų. Pavyzdžiui, vienas žodis gali reikšti „šlapią sniegą“, o kitas – „kietą, sušalusį sniegą“. Tai rodo, koks svarbus sniegas yra jų kultūroje ir gyvenime.

10. Sniego svarba klimato reguliavimui

Sniego danga atspindi apie 80 % saulės šviesos atgal į atmosferą, todėl ji padeda reguliuoti planetos temperatūrą. Dėl šiltnamio efekto mažėjanti sniego danga prisideda prie klimato atšilimo.

11. Sniegas gali būti triukšmą slopinantis sluoksnis

Kai žemę padengia šviežias purus sniegas, garsai tampa prislopinti. Taip nutinka todėl, kad tarp sniego kristalų esantis oras sugeria garso bangas.

12. Sniego kristalų skaičius

Viename kubiniame metre sniego gali būti apie 350 milijonų sniego kristalų. Tai dar kartą pabrėžia, koks įspūdingas ir sudėtingas yra šis gamtos kūrinys.

Sniegas – ne tik žiemiškos pramogos ar grožis, bet ir gamtos reiškinys, pilnas paslapčių bei įdomybių. Žvelgiant į snaiges, verta prisiminti, kad kiekviena jų – mažytis unikalus meno kūrinys, sukurtas pačios gamtos.

Įdomu sužinoti

See Full Bio