Pulsas – tai širdies dūžių dažnis, atspindintis, kaip efektyviai širdis siurbia kraują į kūną. Tai vienas iš pagrindinių žmogaus sveikatos rodiklių, todėl suprasti, kas yra normalus pulsas ir kada reikia susirūpinti, yra svarbu. Pulsas gali kisti priklausomai nuo daugelio veiksnių – nuo fizinio aktyvumo, emocinės būsenos iki amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
Normalus pulsas: kas yra sveikas pulsas?
Vidutiniškai sveiko suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje yra tarp 60 ir 100 dūžių per minutę (bpm). Tačiau šie skaičiai nėra universaliai taikomi visiems, nes pulsas priklauso nuo amžiaus, fizinės formos, lyties ir net gyvenimo būdo.
Pulsas pagal amžių:
- naujagimiai (0–1 metų): 100–160 bpm;
- maži vaikai (1–10 metų): 70–120 bpm;
- paaugliai ir suaugusieji: 60–100 bpm;
- vyresni žmonės: dažnai pulsas sulėtėja ir gali būti mažesnis nei 60 bpm.
Fiziškai aktyvūs žmonės, ypač sportininkai, gali turėti pulsą mažesnį nei 60 bpm, ir tai taip pat yra normalu. Jie turi stipresnę širdį, kuri efektyviau pumpuoja kraują.
Kada pulsas rodo problemą?
Pulsas gali suteikti svarbios informacijos apie sveikatą. Jei pulsas yra neįprastai aukštas ar žemas, tai gali rodyti sveikatos problemų buvimą. Svarbu suprasti, kada nukrypimai nuo normos yra pavojingi.
Tachikardija: kai pulsas per greitas
Tachikardija yra būklė, kai ramybės būsenoje pulsas viršija 100 bpm. Nors trumpalaikis pulso padidėjimas dėl fizinio krūvio, streso ar nerimo yra normalus, ilgai trunkantis aukštas pulsas gali būti rimtos sveikatos problemos ženklas. Tokios būklės kaip širdies ligos, anemija, skydliaukės sutrikimai ar infekcijos gali sukelti per dažną širdies plakimą. Jei jaučiate širdies plakimą, svaigimą, dusulį ar krūtinės skausmą, verta pasitarti su gydytoju.
Bradikardija: kai pulsas per lėtas
Bradikardija – tai būklė, kai ramybės būsenoje pulsas yra mažesnis nei 60 bpm. Kai kuriems žmonėms, ypač sportininkams, toks lėtas pulsas yra normalus. Tačiau jei lėtas pulsas sukelia nuovargį, galvos svaigimą, alpimą ar dusulį, tai gali būti ženklas, kad širdis nepakankamai pumpuoja kraują. Bradikardiją gali sukelti širdies elektros laidumo problemos, senėjimas, tam tikri vaistai arba medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, hipotireozė.
Veiksniai, kurie veikia pulsą
Yra daug veiksnių, kurie gali turėti įtakos jūsų širdies ritmui, todėl svarbu juos žinoti:
- Fizinis aktyvumas: per treniruotes pulsas natūraliai didėja, nes širdis turi greičiau pumpuoti kraują, kad aprūpintų raumenis deguonimi.
- Emocijos: stresas, nerimas, baimė ar pyktis gali laikinai padidinti pulsą.
- Kūno temperatūra: kai kūno temperatūra padidėja (pvz., karščiuojant), širdis gali plakti greičiau.
- Vaistai: tam tikri vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai, gali sulėtinti pulsą, o kiti – padidinti.
- Kofeinas ir nikotinas: šios medžiagos gali laikinai padidinti širdies ritmą.
- Amžius: su amžiumi pulsas gali natūraliai lėtėti dėl širdies raumens pokyčių.
Koks turi būti sveiko žmogaus pulsas? Kada verta sunerimti?
Kada verta sunerimti?
Jeigu jūsų pulsas yra nuolat aukštas arba žemas ir jūs jaučiate papildomus simptomus, tokius kaip dusulys, galvos svaigimas, nuovargis ar širdies plakimas, tai gali būti ženklas, kad reikia kreiptis į gydytoją.
Štai keletas situacijų, kai verta sunerimti:
- Nuolatinis pulsas virš 100 bpm be aiškios priežasties: tai gali būti tachikardijos požymis.
- Nuolatinis pulsas mažesnis nei 60 bpm su kitais simptomais: tai gali reikšti bradikardiją, kuri reikalauja medicininės apžiūros.
- Krūtinės skausmas, dusulys ar alpimas: šie simptomai kartu su nenormaliu pulsu gali rodyti rimtesnę širdies problemą.
- Nereguliarus pulsas: širdies plakimas, kai jaučiate, kad širdis plaka nereguliariai, gali būti aritmijos požymis.
Kaip matuoti pulsą?
Pulsą galima lengvai patikrinti namuose. Tai padaryti galite naudodamiesi pirštų pagalvėlėmis, prispaudę jas prie riešo ar kaklo šoninės dalies (miego arterijos). Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš dviejų, kad gautumėte dūžių per minutę skaičių.
Kaip teisingai išmatuoti pulsą:
- Atsisėskite arba atsigulkite ramiai, atsipalaidavę.
- Naudokite savo smilių ir didįjį pirštą, kad pajustumėte pulsą rieše ar ant kaklo.
- Skaičiuokite dūžius per 30 sekundžių ir padvigubinkite, kad gautumėte rezultatą per minutę.
- Atkreipkite dėmesį, ar pulsas yra reguliarus (stabilus intervalas tarp dūžių) ar nereguliarus.
Koks turi būti sveiko žmogaus pulsas? Kada verta sunerimti?
Normalus pulsas yra svarbus sveikatos rodiklis, kuris gali suteikti svarbių užuominų apie širdies ir kraujotakos sistemos būklę. Jei pastebite, kad jūsų pulsas yra per aukštas ar per žemas, arba jaučiate papildomus simptomus, verta kreiptis į gydytoją. Atminkite, kad pulsas gali skirtis dėl daugelio veiksnių, todėl svarbu atsižvelgti į visą kontekstą. Reguliariai stebėdami savo pulsą galite anksti pastebėti sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią.
10 keistų ir mažai žinomų faktų apie žmogaus kūną, kurie jus nustebins
