Sekmadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ baigėsi didžiausia Baltijos šalyse šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’24“. Šiais metais paminėjusi penkioliktąjį gimtadienį mugė meno lauko dalyviams, galerijoms ir lankytojams surengė tikrą meno šventę. Visą savaitgalį į mugę plūstantys žiūrovai turėjo galimybę balsuoti už jiems labiausiai patikusius, – sekmadienio pavakarę paskelbti „ArtVilnius’24“ žiūrovų rinktinė galerija ir rinktinis menininkas.
15-ojoje meno mugėje, kuri šiais metais pasirinko šūkį „Švęsti meną!“, dalyvavo daugiau nei 300 menininkų, 67 šiuolaikinio meno galerijos, 15 institucijų iš 14 pasaulio šalių.
Sekmadienio pavakarę piniginėmis premijomis ir diplomais apdovanoti žiūrovų išrinkti laureatai. „ArtVilnius’24“ rinktine žiūrovų galerija“ pripažinta jaunųjų Lietuvos menininkų kartai atstovaujanti „The Rooster Gallery“. Galerijai įteikta speciali, 1 000 eurų „Volfas Engelman“ premija.
„Galiu pasakyti, kad slapta šio apdovanojimo tikėjomės, – sakė „The Rooster Gallery“ įkūrėja Jurgita Juospaitytė-Bitinienė. – Mūsų stendas šiais metais buvo vienoje matomiausių vietų, jautėme didžiulę atsakomybę sukurti tokią parodos architektūrą, kad žiūrovui įspūdį padarytų ne tik mūsų galerija, bet ir visa mugė. Kitas iššūkis, kurį priėmėme, – galerijoje norėjome sutalpinti visus trylika menininkų, turėjome išspręsti lygtį, kurioje nebūtų klaidos, taigi, mums reikėjo papildomo ploto, erdvės ir tiksliai parinktų spalvų. Išgirdome daug komplimentų, lankytojai fotografavo erdvę ir kūrinius, pardavėme nemažai darbų, taigi, muge esame labai patenkinti.“
„ArtVilnius’24“ žiūrovų rinktinio menininko vardas ir 1 000 eurų „Volfas Engelman“ premija sekmadienį įteikta populiariausiam mugės menininkui – Sauliui Vaitiekūnui. Jo kūrinį – interaktyvią instaliaciją „Nepakeliamos būties lengvybė“ pristatė galerija „Terra recognita“.
„Instaliacijos pavadinimas radosi kiek ironiškai interpretuojant Milano Kunderos romano „Nepakeliama būties lengvybė“ pavadinimą. Mano kūrinys skirtas suaugusiesiems, tačiau labiausiai jį atpažino vaikai. Juk sakoma: Dievo karalystę paveldės tie, kurie sugeba išlikti vaikais. Būtis gali būti ir labai sunki, kartais mes patys ją tokią padarome, įvarome save į kampą, manydami, kad nėra kitos išeities. Instaliacija yra tarsi metafora, kviečianti į daugelį dalykų pažvelgti iš šalies, nurimti, pasinerti, pažaisti, atpažinti ir rasti netikėtą problemos sprendimo būdą“, – sakė žiūrovų rinktinis menininkas S. Vaitiekūnas, po kurio iš 1 200 vynmaišių sukurtą instaliaciją tris dienas nardė ir vaikai, ir suaugusieji.
Per tris dienas „ArtVilnius’24“ mugėje vyko daugiau nei penkiasdešimt renginių – edukacijų, pristatymų, diskusijų, ekskursijų, performansų. Visuose juose atsispindėjo šių metų mugės kryptis – Šiaurės Europa.
Mugės lankytojai turėjo galimybę susipažinti su nedažnai Lietuvoje rodomu Skandinavijos menu. Į mugę atvyko galerijos ir menininkai iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, taip pat sulaukta svečių iš Suomijos, Belgijos, Estijos, Latvijos.
Mugės žiūrovai taip pat išvydo Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių kūrėjų meno kūrinius.
Tarptautinėje skulptūros, instaliacijos ir performanso parodoje „Takas“, kurią šiais metais kuravo Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė ir 60-osios Venecijos meno bienalės Estijos paviljono komisarė ir kuratorė Maria Arusoo, lankytojai pamatė ne tik iškilių Estijos menininkių, skulptorių Edith Karlson ir Terje Ojaver kūrinius, bet ir žinomos suomių menininkės Anni Puolakkos bei lietuvių menininkų – geriausios „ArtVilnius’24“ instaliacijos autoriaus Dano Aleksos, Eglės Pilkauskaitės, Indrės Liškauskaitės, Kęstučio Svirnelio, Laimos Kulbytės, Liudviko Kesmino, Mato Janušonio, Monikos Žaltauskaitės-Grašienės, Saulės Noreikaitės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Žygimanto Bėronto, Žilvino Baranausko darbus, estų menininkių Keithy Kuuspu ir Zody Burke kūrybą.
Mugės Projektų zonos programą „Agentūra: apie peles, sceną ir mašinas“ kuravo menotyrininkas, vienas iš 60-osios Venecijos meno bienalės Lietuvos nacionalinio paviljono parodos kuratorių dr. Valentinas Klimašauskas.
Tarp Projektų zonos dalyvių šiemet buvo galima išvysti Lietuvos menininkus – Igorį Piekurą, kurį pristato „MTR Art foundation“, „Stasys Museum“ pristatomą Stasį Eidrigevičių, Joną Aničą, Gabiją Grušaitę, Rytį Urbanską, Norvegijoje įsikūrusios ukrainietės Lesios Vasylčenko projektą, Estijos paviljonui Venecijos bienalėje atstovavusias Edith Karlson ir Katją Novitskovą ir kitus menininkus bei meno institucijas.
„Visada pabrėžiame edukacinę, pažintinę meno mugės „ArtVilnius’24“ funkciją, tačiau tuo pat metu sakome, kad parduoti meno kūrinius taip pat yra menas“, – baigiantis mugei kalbėjo jos organizatorė, „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Ji patikino, kad kol kas įvertinti kūrinių pardavimo apimtis mugėje yra labai sunku. Kai kurie kūriniai į pirkėjų namus išvyko tą pačią dieną, kai kurie kūriniai dar derinami prie namų sienų.
Stomienė teigė, kad šiais metais ypač matyti, kaip ryškiai pakito lankytojų susidomėjimas ne vien Lietuvos autoriais, o tai į mugę atvykstančias užsienio galerijas itin džiugina. Kasmet auditorija vis geriau supranta menininkų ir galerijų bendradarbiavimo naudą bei principus, šitaip renginys augina tarpusavio pasitikėjimą ir užtikrina skaidrumą.
„Labai džiaugiamės, kad mugėje parduoti ne tik lietuvių menininkų kūriniai ir kad lietuviai atrado užsienio galerijas bei menininkus. Šiandien matome ir suprantame, kaip stipriai per 15 metų prisidedame prie meno rinkos formavimo ir jos auginimo. Kokybe tikrai neatsiliekame nuo Europos šiuolaikinio meno mugių. Ir vertiname tai kaip stiprią tarptautinę komunikaciją, reklamuojančią Lietuvos kultūrą“, – baigiantis mugei kalbėjo „ArtVilnius“ įkūrėja ir vadovė.
Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’24“ organizavo Lietuvos meno galerininkų asociacija.
Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. „ArtVilnius’24“ finansavo Lietuvos kultūros taryba. Globėja – Vilniaus miesto savivaldybė. Mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“, pagrindinis partneris – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
