Sausio 6 d. viena judriausių Kauno sankryžų – Karaliaus Mindaugo pr. ir A. Mickevičiaus g. – šimtui sekundžių tapo scena. Joje Trijų karalių proga trys Kauno universitetai atskleidė žinią, kuo ypatingi jiems yra 2022 metai.
Kviečia švęsti kartu
Simbolinėje scenoje, kurios žiūrovais tapo automobilių vairuotojai, praeiviai ir žurnalistai, pasirodė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Rimantas Benetis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.
Trys universitetai paskelbė šįmet suvienijantys jėgas ir kartu švenčiantys juos išauginusio Lietuvos universiteto šimtmetį, kuriam pažymėti Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais. 1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kurioje buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba, ir kurios pagrindu susikūrė VDU, KTU ir LSMU. Šią ypatingą sukaktį, kauniečiai kviečiami paminėti kartu – nuo atvirų paskaitų iki iškilmingų renginių.
Atviri universitetai
Universitetai visus metus kvies į nemokamus, tiek akademinėms bendruomenėms, tiek plačiajai visuomenei skirtus renginius: paskaitas, konferencijas, parodas, koncertus ir kitus kultūrinius bei mokslinius renginius.
Jau sausį prasidės visuomenei atvirų paskaitų ciklas – kiekvieną mėnesį vis kitame universitete vyks susitikimai su mokslininkais, architektais, politologais, istorikais ir kitomis asmenybėmis, įkvepiančiomis savo veikla bei įžvalgomis. Į pirmąją paskaitą – pažintį su dirbtiniu intelektu, sausio 19 d. pakvies KTU.
Vasario 16-ąją – tą pačią dieną, kai prieš šimtą metų 1922-aisiais Kaune įvyko Lietuvos universiteto įsteigimo iškilmės, „Žalgirio“ arenoje bus surengtas iškilmingas renginys. Kauno universitetai miestui padovanos šventę, kurios metu bus galima išvysti Lietuvos universiteto istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius, pristatančius šimto metų kultūrinį bei intelektualinį Kauno gyvenimą. Renginys taip pat bus galima tiesiogiai stebėti per LRT televiziją.
100 metų progreso
Prieš šimtą metų įkurto Lietuvos universiteto vaidmuo šiuolaikiniam aukštajam mokslui – neabejotinas. Anot VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, tai buvo vienas svarbiausių tarpukario Vyriausybės darbų, turėjęs be galo didelę svarbą, įtaką, reikšmę tiek tuometinei visuomenei, tiek šiandienos aukštojo mokslo kontekste.
„Lietuvos jaunimas visuomet troško aukštojo išsilavinimo, tačiau anuomet tai galėjo pasiekti tik vienetai. Džiugu, kad šiandien Lietuvos jaunimas turi ženkliai daugiau galimybių rinktis – skirtingų profilių universitetus, skirtingas studijų programas. Labai svarbus ir tarptautiškumo klausimas: šiandieninis aukštasis mokslas atveria kanalus keistis gerosiomis praktikomis, prieigomis, ištekliais, suteikia daug galimybių plėsti akiratį, megzti diplomatinius santykius. Lietuva pagrįstai gali didžiuotis būdama viena iš labiausiai aukštąjį išsilavinimą suteikiančių šalių Europoje“, – teigia VDU rektorius.
Jam pritaria KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, pabrėždamas, kad Lietuvos universiteto šimtmetis žymi ne tik lietuviško mokslo pradžią, Kauno miesto plėtrą, tačiau ir Lietuvos technologinę pažangą: „Būtent tarpukariu pagreitį įgavo inžinerijos, matematikos, chemijos ir kitų sričių moksliniai tyrimai bei jų taikymas pramonėje, ekonomikoje ir kasdienybėje. Ši istorinė perspektyva svarbi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei plačiąja prasme.“
Lietuvos universitetą kūrė, jame dėstė įvairių Europos universitetų auklėtiniai, taip pat ir Medicinos ir Veterinarijos akademijų profesoriai bei šviesuoliai, kurių darbus tęsia LSMU. „Didžiuojamės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinės bendruomenės išsaugota ir jau šimtmetį puoselėjama mūsų universiteto idėja bei jos paveldėtojais ir tęsėjais. Tuometis beveik du dešimtmečius trukęs Lietuvos augimo kelias sudarė tvirtą pagrindą dabartiniam mūsų universitetui ir medicinos studijoms, kurios šiandien neatsilieka nuo naujausių pasaulinių tendencijų“, – teigia LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.
Pamatas šiuolaikiniams universitetams
1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kurioje buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Universitetą sudarė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, 1925–1936 m. veikė nedidelis Evangelikų teologijos fakultetas.
Palaipsniui vystėsi universiteto materialinė bazė: atidaryta biblioteka, ilgainiui tapusi didžiausia ir retenybėmis turtingiausia biblioteka to meto Lietuvoje. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas, Aleksote pastatyti Fizikos-chemijos instituto rūmai, o Žaliakalnyje – Klinikų kompleksas.
Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos studentų sąjungos bei korporacijos – ateitininkai, neolituanai, taip pat kitos fakultetinės, regioninės ar tautinių mažumų draugijos bei organizacijos. 1925 m. veiklą pradėjusi Studentų atstovybė rūpinosi visų universiteto studentų reikalais bei Lietuvos studentijos reprezentavimu tiek šalyje, tiek užsienyje. Buvo įkurtas Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas ir Universiteto choras.
Universitete dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Avižonis, Mykolas Romeris, Stasys Šalkauskas ir daugelis kitų intelektualų.
Daugiau informacijos apie Lietuvos universiteto istoriją ir šimtmečiui skirtus renginius galite rasti VDU, KTU ir LSMU svetainėse vdu.lt, ktu.eu ir lsmuni.lt bei socialiniuose tinkluose.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.