Kiekvienais metais spalio 25–ąją švenčiama Pasaulinė makaronų diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vieną populiariausių maisto produktų pasaulyje – makaronus. Jie yra daugelio kultūrų neatsiejama dalis, o jų paprastumas, įvairumas ir universalumas pelnė daugybės žmonių simpatijas. Nors žmonės makaronus valgo jau daugiau nei 7000 metų, Pasaulinė makaronų diena buvo įsteigta tik 1995 m., kai per pirmąjį Pasaulinį makaronų kongresą, surengtą Italijoje, 40 makaronų gamintojų iš viso pasaulio susirinko pasidalinti savo patirtimi ir skatinti makaronų vartojimą.
Trumpa makaronų istorija
Makaronų kilmė iki šiol kelia daug diskusijų. Vieni mano, kad makaronai buvo sukurti Kinijoje dar 5000 m. pr. Kr., kiti mano, jog pirmieji makaronų prototipai atsirado Artimuosiuose Rytuose. Tačiau viena iš populiariausių teorijų yra ta, kad makaronai Europą pasiekė per prekybos kelius, o Italija tapo ta vieta, kurioje jie ypač išpopuliarėjo ir buvo ištobulinti. Italai iš makaronų sukūrė kulinarinio meno šedevrus ir dabar šalis neatsiejama nuo jų tradicijų. Italijoje yra daugybė skirtingų makaronų rūšių, kurios dažniausiai vartojamos kasdien.
Makaronų rūšys ir jų derinimas
Makaronai – labai įvairūs ir skirstomi į kelias pagrindines grupes: ilgus, trumpus, lakštinius ir įdarytus. Štai kelios pagrindinės rūšys:
- Ilgieji makaronai: spaghetti, tagliatelle, fettuccine, pappardelle. Šios rūšys puikiai dera su aliejinėmis ar skystesnėmis padažų rūšimis, pavyzdžiui, pomidorų, alyvuogių aliejaus ar jūros gėrybių padažais.
- Trumpieji makaronai: fusilli, rigatoni, penne, farfalle. Jie puikiai tinka prie tirštesnių padažų, kurie gali lengvai patekti į makaronų ertmes, pavyzdžiui, grietinėlės, sūrio ar mėsos padažų.
- Lakštiniai: lasagne lakštai, kurie naudojami gaminant populiarųjį lazanijos patiekalą, sluoksniuojant su sūriu, mėsa ir daržovėmis.
- Įdaryti makaronai: ravioli, tortellini – makaronai su įvairiais įdarais, nuo mėsos iki špinatų su ricotta sūriu.
Kaip teisingai virti makaronus?
Norint paruošti puikius makaronus, svarbu nepervirti jų, o išlaikyti vadinamąjį „al dente“ kietumą. Tai reiškia, kad makaronai turi būti šiek tiek kieti, kai juos kramtote. Virimo laikas priklauso nuo makaronų rūšies, tačiau dažniausiai jis svyruoja nuo 7 iki 12 minučių. Visada rekomenduojama laikytis gamintojo nurodymų ant pakuotės.
Makaronai ir jų nauda sveikatai
Nors makaronai laikomi ne pačiu maistingiausiu maistu, jie gali būti dalis subalansuotos mitybos, ypač jei pasirinksite viso grūdo arba praturtintus makaronus. Viso grūdo makaronai turi daugiau skaidulų, kurios padeda virškinimo sistemai, o praturtinti makaronai – pavyzdžiui, su lęšiais, špinatais, burokėliais ar pomidorais – praturtina patiekalus papildomais vitaminais ir mineralais.
Dietologai rekomenduoja makaronų patiekalus valgyti ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę, ypač jei jie yra iš paprastų baltų kvietinių miltų. Tačiau jei rinksitės makaronus iš kietagrūdžių kviečių arba viso grūdo produktų, jie bus kur kas maistingesni. Viso grūdo makaronuose yra kalcio, magnio, geležies, o kai kuriose rūšyse – cinko.
Pasaulinė makaronų diena – šventė makaronų mėgėjams
Pasaulinė makaronų diena yra puiki proga išbandyti naujas makaronų rūšis, atrasti naujus receptus ir mėgautis šiuo paprastu, bet skaniu maistu. Tai taip pat diena, kai prisimenama makaronų kulinarinė reikšmė ir jų vieta pasaulio virtuvėse. Nors makaronai asocijuojasi su Italija, jie yra mylimi ir gaminami visame pasaulyje – nuo Azijos iki Amerikos, Afrikos ir Europos.
Taigi, spalio 25-ąją nepamirškite pasigaminti mėgstamų makaronų patiekalo ir paminėti šią skanią dieną kartu su milijonais makaronų mėgėjų visame pasaulyje.
